Lietuva siekia daugiau šalies kelių ir geležinkelių įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

11990

Europos Komisijai vykdant transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūrą, Lietuva siekia į šį tinklą papildomai įtraukti daugiau tarptautiniam susisiekimui svarbių transporto jungčių – šalies kelių ir geležinkelių ruožus, kuriamus viešuosius logistikos centrus, Kauno vidaus vandenų uostą.

 
Lietuvos siūlymus dėl TEN-T plėtros Briuselyje vykusiame Europos Komisijos ir Lietuvos atstovų dvišaliame posėdyje pristatė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
 
Į bendrąjį TEN-T tinklą siekiama papildomai įtraukti šešis Lietuvos teritorijoje esančius kelius ar jų ruožus: kelią Vilnius–Utena su numatomu pietiniu Utenos aplinkkeliu, kelią Vilnius–Alytus–Kalvarija su numatomais Alytaus ir Simno aplinkkeliais, kelius Klaipėda–Palanga–Liepoja ir Vilnius–Druskininkai–Baltarusijos siena bei planuojamus Kauno pietinį ir Vilniaus vakarinį aplinkkelius.
 
Geležinkelių transporto srityje į TEN-T siūloma įtraukti penkis papildomus geležinkelių ruožus: Vilnius–Turmantas–Latvijos siena, Vilnius–Stasylos–Baltarusijos siena, Palemonas–Kauno oro uostas, Klaipėda–Pagėgiai ir Kaunas–Marijampolė–Lenkijos siena. Pastarąjį ruožą, kuriame šiuo metu vyksta projekto „Rail Baltica“ darbai, siūloma žymėti ne kaip planuojamą, o jau esamą TEN-T jungtį.
 
Kiti siūlomi TEN-T infrastruktūros objektai – tai kuriami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešieji logistikos centrai bei Kauno vidaus vandenų uostas prie Nemuno.
 
Minėtų Lietuvos infrastruktūros objektų įtraukimas į bendrą Europos transporto tinklą padėtų užtikrinti jų tarptautinę svarbą bei galėtų tapti pagrindu siekiant ES paramos jiems įgyvendinti ar modernizuoti.
 
Europos Komisija, planuodama naująjį TEN-T tinklą, taip pat svarsto ir jo išorinės kaimynystės politiką, kad ES fizinės sienos kuo mažiau ribotų žmonių ir prekių judėjimą. Lietuva siekia, kad rytinės ES kaimynės – Baltarusija, Ukraina ir Rusija – jau dabar būtų įtrauktos į TEN-T gaires kaip sudėtinė bendros Europos transporto tinklo dalis, o jų transporto tinklai būtų atvaizduoti atitinkamuose žemėlapiuose. Kuriant platesnį Europos transporto tinklą, Lietuva siūlo panaudoti naujai sukurtą instrumentą – Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystę.
 
Teikdama savo pasiūlymus, Lietuva taip pat pabrėžia Rytų–Vakarų transporto jungčių svarbą ir siekia, kad jos atsispindėtų naujojo TEN-T tinklo planuose.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

gryni_kortele

Nustatytas sukčiavimas su 95 kodu

„Regitra“, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos nutartis dėl sukčiavimo, imasi ryžtingų veiksmų. Gavusi informaciją, kad asmenys neteisėtai įgijo profesinę kvalifikaciją, „Regitra“ pripažino netekusiais galios 15 sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų su 95 kodu.

2025-05-06 23
0
dsv_schenker

Balandžio transporto aktualijų apžvalga

Lietuvos vežėjų situacija ir jų noras kreiptis į ESTT. Su naujos kartos tachografais susijusios problemos ir vežėjų registracijos sistema Azerbaidžane. Naujausias IRU tyrimas apie vairuotojų trūkumą ir sunkvežimių gamintojų veiklos rodikliai. Apie tai ir ne tik balandžio transporto aktualijų apžvalgoje iš „Cargonews“.

2025-05-01 113
0
migracija_klausimai

Kaip Lietuvoje teisingai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius? (papildyta VDI medžiaga)

Su darbuotojų trūkumu susiduriantis Lietuvos verslas vis dažniau renkasi įdarbinti užsieniečius, bet sudėtingos procedūros ir teisės aktų niuansai kelia iššūkių net ir atsakingiausiems darbdaviams. Vis dėlto, klaidų ir nesusipratimų galima išvengti, ir tam svarbiausia kurti glaudesnį valstybės institucijų ir verslo dialogą. Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje diskusijoje „Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: kaip nepaslysti?“

2025-04-29 171
0