Analitikai bando įminti Lietuvos eksporto augimo mįslę

2013-04-17 Ugnė Karaliūnaitė www.delfi.lt 0

Nors Lietuvos eksporto pagrindinių partnerių padėtis nėra labai pavydėtina – Rusijos ekonomikos augimas sulėtėjo, paaštrėjo euro zonos skolų krizė, vis dėlto Lietuva gali išvengti šių procesų padarinių ir toliau sėkmingai auginti eksportą. Tai patvirtina VšĮ „Versli Lietuva“ sukurtas naujas eksporto prognozavimo modelis.

„Verslios Lietuvos“ sukurtas modelis remiasi ne tik paklausos užsienio rinkose vertinimu, bet atskleidžia, kaip mažų šalių ekonomikų atvejais eksportas priklauso nuo pasiūlos faktorių: gamybinių pajėgumų, skirtumo tarp eksporto ir vidaus rinkos kainų, tinkamos gamintojų eksporto kainos ir sąnaudų.

Jau niekas nesiginčija, kad eksportas Lietuvos ekonomikai yra gyvybiškai svarbus. 2/3 pramonės produkcijos yra realizuojama eksportu.

Visi krenta, Lietuva auga

Pristatydamas naują eksporto prognozės modelį „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas daugiau dėmesio skyrė pramonei ir žemės ūkio eksportui.

„Analizuodami pramonės ir žemės ūkio eksporto augimą pastebėjome, kad pagal tradicinius modelius, matoma tendencija, kad kai užsienio eksporto rinkos neaugo, Lietuvos pramonė savo apimtis ir toliau didino. Išorėje vyksta negeri dalykai, bet Lietuvos eksportas auga. Tradiciniai modeliai to negalėjo paaiškinti“, – kalbėjo analitikas.

Būtent Lietuvos eksporto augimas buvo pastebimas 2000-2002 m. po internetinio burbulo sprogimo. Ta pati tendencija pastebima ir 2012 m.

Nors Lietuvos eksporto augimas sugeba atsilaikyti išorės veiksniams, visgi Lietuvos gamintojai savo sąlygų nustatinėti negali.

„Lietuva negali visiškai daryti įtakos pasaulinėms kainoms. Ji eksportuoja tomis kainomis, kokios ilgalaikės pasaulio tendencijos. Tačiau visgi yra būdų, kaip galima daryti įtaką šalies eksportui“, – kalbėjo V. Ivanovas.

Visų pirma, pastebima, kad Lietuvos įmonių eksportui įtaką daro kainos vidaus rinkoje: jei šalies viduje kainos krenta, tai auga eksportas, nes gamintojai labiau suinteresuoti produkciją nukreipti į eksportą.

Taip pat auginti eksportą padeda eksporto kainos ir savikainos veiksnys: jei skirtumas tarp jų padidėja 1 proc., eksporto apimtys išauga 0,15 proc.

Tačiau daugiausia dėmesio gamintojai turėtų kreipti į gamybinius pajėgumus: pajėgumams išaugus 1 proc., galima tikėtis 1,8 proc. eksporto apimčių augimo.

Pagal naują modelį, „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad 2013 m. Lietuvos eksportas augs 4,1 proc. 2014 m. – 4,7 proc.

Orientuojasi į žemos pridėtinės vertės produkcijos eksportą

Tuo metu Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Justas Jurevičius teigia, kad Lietuva galėtų dar labiau išsišokti eksporto srityje, jei orientuotųsi į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą.

„Mes vis daugiau skirtingose prekių grupėse atsikovojame iš konkurentų galimybių ir galime didinti eksportą net esant silpnesnei užsienio šalių ekonomikai vien dėl savo konkurencingumo“, – kalbėjo jis.

„Tačiau pastebėtina, kad ypatingai mūsų eksporto rinkos dalys auga žemų technologijų sektorių, orientuoti į mažesnę pridėtinę vertę kuriančias grupes. Jei palygintume Lietuvos importą ir eksportą, matome, kad čia yra galimybių susikoncentruojant į aukštesnės pridėtinės vertės sektorius, kurie ir taip auga. Tai yra svarbus veiksnys ir kelias siekiant stabilesnio ekonomikos augimo“, – patarė Lietuvos banko atstovas.

Nerimo kol kas nėra

Kad Lietuva neturėtų drebėti dėl Rytuose ir Vakaruose esančio ekonomikos neapibrėžtumo patvirtina ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Šių metų sausio-vasario mėnesį fiksuotas 16,7 proc. metinis eksporto augimas. Pernai – 15,7 proc.

„Eksportas yra vienintelė BVP sudedamoji dalis, kuri viršija priekrizinį lygį“, – pabrėžė analitikas.

Rusijos ekonomikos augimas pernai siekė 3,4 proc. Per pirmus šių metų du mėnesius jis sulėtėjo iki 0,9 proc. Tačiau Lietuvos eksporto augimas į šį regioną sausį-vasarį augo 26 proc.

„Tol, kol pasaulinės energetikos kainos išliks aukštos, tol Rusija nėra didelių grėsmių“, – tęsė ekonomistas.

Nors Europos Sąjungoje tikimasi BVP traukimosi, tačiau Lietuva ir šioje rinkoje sugebėjo augti. 2012 m. augo 8 proc., šių metų pradžioje – 9 proc.

Lietuvišką pieną gėrė ir gers

Šiek tiek nerimo gali kilti pieno produktų gamintojams, kuriems įsigaliojo didesni muito mokesčiai, eksportuojant į NVS.

Tačiau Aleksandras Izgorodinas tiki, kad tai tik laikinas nerimas ir šis Lietuvos eksporto sektorius nuo to nenukentės.

„Visų pirma dėl to, kad NVS vartotojai yra nuosaikūs Lietuvos pieno produktų vartotojai. Tai dėl istorinių priežasčių“, – sakė jis.

Taip pat maisto produkcijos eksporto augimo į Rusiją potencialas atsirado dėl pačios šalies sprendimų. Uždraudus mėsos ir pieno produkcijos importą iš Vokietijos ir Ispanijos, šią spragą galėtų užimti Lietuva.

Vėl aktyviai veža iš Lietuvos senus automobilius

Apžvelgdamas eksporto tendencijas LPK atstovas atkreipė dėmesį ir į transporto priemones.

Pernai metais šio sektoriaus eksportas į NVS šalis sumažėjo 8 proc., per šių metų sausį-vasarį išaugo 35 proc. 2012 m. eksportas krito dėl įsigaliojusių muito mokesčių.

„Tačiau šiuo metu matome skirtingą tendenciją – auga eksportas į Kazachstaną ir Baltarusiją. Šiose šalyse pasibaigė transporto priemonių atsargos. Dėl to vėl pradedama pirkti panaudotus automobilius iš Lietuvos“, – sakė jis.

Analitikas pastebėjo, kad itin paklausūs negalingi (iki 1,6 l variklio) automobiliai, nes jiems galioja mažesni muito mokesčiai.

Nuvylė eksportas į Latviją ir Estiją

Tačiau konfederacijos atstovas teigė, kad metų pradžioje nuvylė eksporto į Latviją ir Estiją rodikliai. Pernai augimas siekė 15 proc., šių metų pirmus du mėnesius – tik 3 proc.

„Tai lėmė užsitęsusi žiema. Ypatingai neigiamos tendencijos jaučiasi trąšų sektoriuje. Kritimas matomas 35 proc. Užsitęsusi žiema pavėlino šiame regione žemės ūkio sezono pradžią“, – kalbėjo jis.

Taip pat pardavimus šiose šalyse mažina Rusijos konkurencija. Rusai Latvijai ir Estijai gali pasiūlyti pigesnės produkcijos dėl pigesnių žaliavų.