Oficialiai atidaryti Vilniaus ir Kauno intermodalūs terminalai
Gegužės 26 dieną atidarytų Vilniaus ir Kauno intermodalių (įvairiarūšių) terminalų pagrindinis privalumas – greitai, efektyviai ir pigiai aptarnauti didelius konteinerinių krovinių srautus. Vienoje vietoje sukoncentruota logistikos veikla skatins sandėlių ir su jais susijusios infrastruktūros kūrimą, taip pat – multimodalių krovinių paskirstymą į Vakarų ir Rytų rinkas.
„Terminalų paslaugos bus vienodomis sąlygomis prieinamos visoms įmonėms. Naujieji objektai labai patogūs tranzito požiūriu. Jie įkurti šalia I ir IX tarptautinių transporto koridorių, Vilniaus ir Kauno tarptautinių oro uostų, Kauno laisvosios ekonominės zonos“, – atidarydamas terminalus sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Vilniaus terminalo atidaryme dalyvavęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius prisiminė 2007 metus, kai jis, tuometis susisiekimo ministras, prisidėjo prie šio projekto starto. Premjero nuomone, Lietuva turėtų pateisinti patogios tranzito valstybės vardą: įvairių sričių vežėjams infrastruktūra tikrai gerėja. Svarbiausia, kad objektai nebūtų tušti ar apytuščiai.
Vilniaus intermodaliam terminalui teks itin svarbus vaidmuo, siekiant užtikrinti efektyvią logistikos infrastruktūrą tiek šalies, tiek ir Europos mastu. Jis bus ne tik bendro naudojimo geležinkelio objektas, bet ir refrižeratorinių bei jūrinių konteinerių ,,sausumos uostas“, sujungtas tiesiogine vėže su Klaipėdos jūrų uostu ir galintis pasiūlyti tokias pat paslaugas, kaip ir pastarasis, tik patrauklesnėmis sąlygomis. Tai konteinerių krova, saugojimas, priežiūra, muitinės sandėlio ir kitos paslaugos. Krovos prognozė – 30 000 TEU (TEU – 20 pėdų konteineris) per metus.
Kauno įvairiarūšis terminalas bus pirmasis intermodalus centras, sujungsiantis europinę ir rusišką geležinkelio vėžes Baltijos šalyse, sukursiantis transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų. Prognozuojama krova – 12 000 TEU per metus. Ateityje Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija turėtų būti sujungta su Kauno intermodaliu terminalu 4–5 km ilgio geležinkelio atšaka, todėl krovinius gabenti bus dar patogiau. Be to, nutiesus europinę „Rail Baltica“ vėžę, terminale perkrauti kroviniai be kliūčių pasieks Europą.
Europoje panašių terminalų yra apie 300. Ypač didelis terminalas yra Estijoje, netoli Estijos ir Rusijos valstybinės sienos. Tiesa, dideliu darbo krūviu tas terminalas pasigirti negali.
Todėl Vilniaus terminalo atidarymo iškilmėse buvo linkima, kad krovinių srautas augtų: pastarųjų metų verslo situacija, kuriai įtaką daro ir politiniai sprendimai, vežėjų nedžiugina. Naujųjų terminalų pajėgumai išties dideli, tačiau realus krovinių srautas yra stipriai sumenkęs.
Dar vienas akcentas, apie kurį buvo kalbėta terminalų atidaryme – vežėjų sunkvežimiais perspektyvos. Kadangi atidaryti terminalai, galima sakyti, prie Vilniaus ir Kauno priartino Klaipėdos uostą, logistikos įmonės gali peržiūrėti planus: patogiau (klausimas – ar visada pigiau?) krovinius atsiimti naujuosiuose terminaluose, nesiunčiant kelių ar keliolikos vilkikų į Klaipėdą. Todėl tikėtina, kad kai kurie vežėjai privalės peržiūrėti siūlomus paslaugų įkainius arba keisti specializaciją.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.