Transporto savaitė (vasario 22-28 d.)

2016-02-29 Vadim Volovoj 0

Nepaisant pasaulyje siūbuojančių naftos kainų, Europą purtančio migrantų antplūdžio, kelius blokuojančių graikų ūkininkų ir kitų finansinių, socialinių ir geopolitinių stichijų siautėjimo, svarbiausia praėjusios savaitės žinia galima laikyti Rusijos problemų su kaimynais perėjimą į švelnesnę fazę. Tačiau ar kas drįstų tvirtinti, kad šis atšilimas yra tvarus?

Sprendžiasi Rusijos problemos?

Vasario pradžioje susidūrusi su tvirta Lenkijos pozicija, Rusija nuo vasario prarado savo tranzitą per šią šalį. Kuo tai baigėsi – buvo neįmanoma nepastebėti: eilėmis pasieniuose ir prie Klaipėdos Tarptautinės jūrų perkėlos bei apkrautais Lietuvos terminalais.

Rusijos transportininkai duso Klaipėdos uoste, kuris liko geriausia galimybe apvažiuoti Lenkiją. Praėjusią savaitę Rusijos žiniasklaidoje pasirodė žinutė, kad eilėje laukiančiame sunkvežimyje pasikoręs rusas vairuotojas lemtingą žingsnį žengė, susidūręs su nepakeliamais nuostoliais. Pastarąjį sekmadienį šioje eilėje pasimirė dar vienas dar vienas vairuotojas iš Rusijos.

Tačiau praėjusią savaitę Rusija ir jos kaimynai galėjo lengviau atsikvėpti: po derybų su Lenkija atnaujintas sunkvežimių srautas. Tiesa, priimtas susitarimas yra laikinas ir šioje istorijoje taškas dar nepadėtas. Susitarus su Ukrainos valdžia, vėl atnaujintas Pietinis Lenkijos apvažiavimas, kuris esamoje situacijoje tapo itin svarbus intensyviam, į Šiaurės Italiją vykstančiam Rusijos vežėjų srautui. Viskas, atrodytų, vyksta sklandžiai, tačiau Vakarų Ukrainos patriotinės organizacijos vėl paskelbė atnaujinančios rusiškų sunkvežimių blokadą. Žinant tvyrančią politinę įtampą ir tai, kad dabartinis Lenkijos „pralaidumas“ niekaip netenkina rusų, kas galėtų spėlioti, kokie bus šios iniciatyvos padariniai?

Gelbėjimosi ratas – per mažas

Praėjusią savaitę Kaliningrado srityje esantį Baltijsko uostą pasiekė „gelbėjimosi ratas“ – 30 metų senumo, 85 sunkvežimius talpinantis keltas „Petersburg“. Per tris savaitinius reisus šis keltas gali į Vokietiją nugabenti 255 sunkvežimius. Tai – lašas jūroje, kurio nepajuto netgi „DFDS Seaways“.

Dar viena detalė – pirmasis reisas į Vokietiją nuplukdė vos 60 sunkvežimių, dalis kurių keliavo tušti, nes didžioji pervežimų dalis vykdoma ne iš Rusijos, o į ją.

Rusija ketina atleisti reikalavimų vadeles?

Pastaruoju laiku visų Rusijoje dirbančių vežėjų galvos skausmas – trečiųjų šalių krovinių gabenimo taisyklės, atrodo, turėtų būti sušvelnintos. Rusijos transporto ministerija siūlo praplėsti ir sukonkretinti galimybių, kuomet užsienio vežėjai gali vežti į Rusiją trečių šalių krovinius, turėdami dvišalius leidimus, sąrašas. Ketinama Supaprastinti trečiųjų šalių krovinių gabenimo tvarką, turint dvišalius leidimus ir užsakovų įpareigojimus. Vežėjams nebereikės turėti krovinio kilmės, fitosanitarinių sertifikatų bei dokumentų, patvirtinančių krovinio saugumą. Faktiškai, vežėjams tereiks turėti teisingai užpildytą CMR važtaraštį ir užsakovo įpareigojimą.

Yra svarstomas variantas leisti gabenti trečiųjų šalių krovinius turint dvišalius leidimus – šiuo atveju bus papildomi reikalavimai ir formalumai pildant CMR važtaraščius ir sąskaitas (invoisus).

Netikėta turkų dovana

Dar viena praėjusios savaitės įdomybė – Lietuvos susisiekimo ministeriją pasiekęs laiškas iš Turkijos, kuriame nurodoma, kad šiais metais Turkijos išduoti tranzitiniai leidimai Lietuvos vežėjams leidžia vykdyti tranzitinius ir dvišalius vežimus. Mūsų Susisiekimo ministerijos atstovai negalėjo paaiškinti, už ką pelnyta tokia Turkijos malonė. Manoma, kad tai – tik techniniame, bet ne politiniame plane susiklosčiusi Lietuvai palanki situacija. Ar tai gali būti susiję su tuo, kad Turkija nesikeičia leidimais su Rusija – nėra informacijos.

Neprognozuojami ir nuolat kintantys Rusijos santykiai su kaimynais dabar turi tokią reikšmę, kad jų fone blanksta informacija apie tai, kad Kalė mieste naikinama į Angliją besikeliančių vežėjų košmaras – pabėgėlių stovykla, praminta „džiunglėmis“ ir dėl to atnaujinama pasienio kontrolė tarp Prancūzijos ir Belgijos.

1 0 0