Krovinio sulaikymas: kaip sprendžiant vieną problemą neprisidaryti kitos
Krovinio sulaikymo klausimas aktualus visiems transporto versle dalyvaujantiems subjektams – tiek tiems, kurie už skolas laiku negavo krovinio, tiek vežėjams, kurie tokiu būdu bando atgauti suderėtą atlygį. Nors teismų praktika šiuo klausimu pastaraisiais metais kiek atslūgo, tačiau cargo.lt forume vis dar kyla diskusijų dėl krovinio sulaikymo.
Reglamentuoja tik civilinis kodeksas
Advokatų kontoros „Verum“ vadovaujantis partneris, advokatas Mindaugas Šimkūnas teigia, kad CMR konvencija teisės sulaikyti krovinį nereglamentuoja, šią teisę nustato civilinis kodeksas (6.813 straipsnis). Tačiau teisininkas pripažįsta, kad nors pats straipsnis parengtas „vežimo užmokesčiui“ sureglamentuoti, tačiau tie atvejai jame aptariami gana lakoniškai.
„Vienas krovinio sulaikymo pagrindų – kai vežėjui nesumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis, kitas pagrindas – kai vežėjui nesumokėtos kitos jam priklausančios sumos. Tik tiek tepasakyta. Visas kitas krovinio sulaikymo vykdymo „taisykles“ reikia išsigryninti patiems“, – sako advokatas.
Kada galimas krovinio sulaikymas
Anot jo, krovinio sulaikymas pirmiausia yra savigynos priemonė (CK 1.139 str.) ir kreditorių interesų gynimo būdas (CK 6.69 str.), taigi taikomas tik tuomet, kai yra pažeistos kreditoriaus, šiuo atveju vežėjo teisės. Tai reiškia, kad vežėjas turi turėti teisę gauti, o siuntėjas (užsakovas) galiojančią prievolę sumokėti vežimo užmokestį ir kitas sumas. Advokato teigimu, krovinio sulaikymo teise galima pasinaudoti tik tuo atveju, kai prievolės sumokėti užmokestį ar kitas sumas terminas jau suėjęs, t.y., vežėjas negavo suderėto atlygio per nustatytą terminą. Tačiau jei užmokesčio ar kitų sumų mokėjimo terminai nėra suėję, tuomet krovinio sulaikymas būtų neteisėtas, o asmuo, neteisėtai ar be pakankamo pagrindo panaudojęs savigyną, turėtų atlyginti padarytą žalą.
Kokios galimos tos kitos vežėjui priklausančios sumos, apie kurias kalba advokatas? „Kitų gautinų sumų sąraše turėtų būti vežimo sutartyje numatyti papildomi mokėjimai vežėjui, nors sutartyje ir neįvardinti, bet numanomi ir būtini vežimo sutarčiai įvykdyti mokėjimai, sumos, priklausančios vežėjui už papildomų instrukcijų vykdymą, vežėjo sumokėtų mokesčių, rinkliavų kompensavimas, tos pačios kroviniui sandėliuoti patirtos išlaidos. Šių vežėjui priklausančių sumų skiriamasis bruožas – jos vienaip ar kitaip turi būti susijusius su vežimu, su krovinio transportavimo sutarties vykdymu“, – paaiškino M. Šimkūnas.
Saugojimo išlaidos – krovinio savininkui
Dar vienas aktualus klausimas, kuris kyla vežėjams, planuojantiems sulaikyti krovinį – kam atitenka išlaidos, susijusios su sulaikyto krovinio saugojimu. Advokatas aiškina, kad jeigu krovinio sulaikymo teise pasinaudota teisėtai, savigynai, toks teisingumas vežėjui neturėtų kainuoti ir sulaikytas krovinys turėtų būti saugomas įsipareigojimus pažeidusio užsakovo (siuntėjo) sąskaita. „Civiliniame kodekse ( 4.233 str.) pasakyta, kad sulaikymo teisę įgyvendinusio asmens (taigi, vežėjo) turėtos sulaikyto daikto (šiuo atveju – krovinio) išlaikymo išlaidos turi būti daikto savininko atlygintos. Manyčiau, kad į įstatymų leidėjo paminėtas „daikto išlaikymo išlaidas“ turėtų patekti ir krovinio saugojimas, sandėliavimas, laikymas reikiamoje gamintojo nustatytoje temperatūroje“, – sako M. Šimkūnas.
Krovinio nusavinti negalima
Kaip elgtis tais atvejais, kai net ir sulaikius krovinį vežėjas vis tiek neatgauna suderėto atlygio ar kitų sumų? Ar tokiu atveju vežėjas įgyja teisę disponuoti kroviniu – įkeisti, parduoti, nuomoti, naudoti pagal ūkinę paskirtį? Advokatas siūlo neįsijausti ir tikina, kad jokiais atvejais krovinio sulaikymo teisė neperauga į disponavimo kroviniu teisę, to nenumato jokie įstatymai, juose apie ilgai sulaikyto krovinio realizavimą ar išvaržymą net nekalbama. „Tačiau krovinio savininkui ir vežėjui dėl to susitarus, vežėjas galėtų disponuoti sulaikytu kroviniu (CK 4.232 str. 2 d.). Šiaip jau mano minėtas civilinio kodekso straipsnis „vežimo užmokestis“ leidžia vežimo sutartyje susitarti beveik dėl visko, kas susiję su krovinio sulaikymo teise. Sutarties šalys turėtų aktyviau šia galimybe naudotis, vežėjai galėtų aptarti disponavimą (pardavimą, išvaržymo tvarką) sulaikytu kroviniu, siuntėjai savo ruožtu galėtų įtraukti į sutartį nuostatą, kuria vežėjas atsisako sulaikymo teisės“, – kalbėjo M. Šimkūnas.
Painus interesų trikampis
Kalbant apie krovinio sulaikymą, teoriškai galimas ir siuntėjo, vežėjo bei krovinio gavėjo interesų trikampis. Tarkime, krovinio gavėjas yra sumokėjęs siuntėjui už transportavimą iki išsikrovimo vietos, o tuo tarpu siuntėjas, nors ir gavęs atlygį už paslaugas, neskuba atsiskaityti su vežėju. M. Šimkūnas teigia, kad tokie dalykai praktikoje pasitaiko gana dažnai, todėl būtina žinoti, kaip elgtis, kad ta neatgauta skola nepavirstų į kitas, gerokai didesnes problemas. Krovinio gavėjas, jei jis niekam neskolingas, turi teisę reikalauti jam išduoti pristatytą krovinį, gauti tą krovinį laiku ir tinkamos būklės. Ir štai jam pranešama, kad krovinio negaus, nes jis sulaikytas.
Pasak advokato, viskas gali išsispręsti, jeigu gavėjas nėra atsiskaitęs su siuntėju už transportavimą, jeigu išvis į prekių kainą įskaitytas transportavimas iki pirkėjo. Praktikoje taip ir sprendžiasi – siuntėjas (dažniausiai mokumo sutrikimų turintis ekspeditorius) ar siuntėjas – pardavėjas paliekamas nuošalyje, o gavėjas už transportavimą atsiskaito tiesiogiai su paslaugą atlikusiu vežėju. Jeigu gavėjas nebeturi prievolės mokėti už krovinio gabenimą, jo atžvilgiu krovinio sulaikymas negalėtų tęstis. „Vis tik savigyna nukreipta į skolininką (nesumokėtas vežimo užmokestis, kitos sumos) ir ji tęsiasi tol, kol sąskaitos nebus apmokėtos. Tad jeigu gavėjas nėra skolingas vežėjui užmokesčio ar kitų sumų, toks krovinio sulaikymas nepasieks savo tikslo, nes jis adresuotas į kitą asmenį, kuris visiškai nesuinteresuotas krovinio gavimu. Mano nuomone, sulaikytą krovinį teks perduoti gavėjui. Tarptautiniame krovinių gabenime automobilių keliais, po tam tikro laiko (per 30 dienų nuo sutartyje nustatyto pristatymo laiko arba per 60 dienų, jeigu sutartyje pristatymo terminas nenumatytas) gavėjui negavus krovinio, krovinys laikomas prarastu. Tuomet vežėjas gali turėti didesnių negu vežimo užmokestis finansinių rūpesčių, kurie gali būti net krovinio vertės dydžio“. – sako M. Šimkūnas.
Taigi, klaidinga manyti, kad krovinio sulaikymo teisę reglamentuoja CMR konvencija, tuo tarpu civiliniame kodekse palikta daug vietų teisinėms interpretacijoms. Todėl norint sulaikyti krovinį geriausiai pasikonsultuoti su teisininkais, kad noras atgauti skolas nevirstų dar didesniais rūpesčiais.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.