Sankcijinių prekių tranzitas per Rusijos teritoriją – tai važiuojam ar nevažiuojam? (ekskliuzyvinė informacija iš Rusijos Transporto ministerijos)

FILES-US-RUSSIA-SANCTIONS-DIPLOMACY

Prasidėjus „sankcijų karui“ tarp ES ir Rusijos, nukentėjo ir Lietuvos vežėjai, nes rusiška rinka jiems buvo svarbi verslo kryptis. Bet jei su draudimu importuoti tam tikras prekes į Rusiją viskas aišku, tai dėl vadinamojo „sankcijinio tranzito“ per jos teritoriją į trečiąsias šalis iškilo klausimai. Atrodė, kad šiais metais į juos savo įsakymu atsakė prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta, ir sudėti visus taškus ant „i“.

Klausimo istorija ir teisiniai niuansai

2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos prezidentas savo įsakymu Nr. 560 uždraudė tam tikros produkcijos importą į RF. Transporto teisės ekspertai šiame kontekste pažymėjo, jog formaliai Rusijos vyriausybė šitą draudimą savo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. 778 suformulavo taip, kad jis būtų taikomas visoms prekėms iš nustatyto sąrašo nepriklausomai nuo muitinės procedūros ir paskirties šalies. Todėl daugeliui vežėjų buvo uždrausta vežti sankcijines prekes per Rusijos Federaciją, ir jie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Kita vertus, praktikoje muitinės postai „sankcijinio tranzito“ dažnai neribojo.

Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį į „Rosselkhoznadzor“ 2014 m. lapkričio 21 d. laišką Nr. ФС-АС-3/22903, pagal kurį, nuo 2014 m. lapkričio 24 d. į sankcijinį sąrašą įtrauktos augalinės produkcijos transportavimas į trečiąsias šalis turi vykti tik per Rusijos Federacijos pasienio kontrolės punktus. Kitaip tariant, įvesdama tokį apribojimą, valstybinė įstaiga rėmėsi prielaida, kad iš principo sankcijinių prekių tranzitas yra teisėtas.

Dar daugiau, keletą bylų šiuo klausimų išnagrinėjo Rusijos Aukščiausiasis Teismas. Galiausiai, skirtingi teisėjai padarė viena kitą paneigiančias išvadas. Tuo pat metu vienas iš jų, įsigilinęs į problemą, pažymėjo, kad RF negali riboti prekių, kurios yra užsienio asmenų už Rusijos ribų sudarytų ir vykdomų sandėrių objektas, tranzito (detalės čia).

Tokiu būdu, „Rosselkhoznadzor“ pozicija ir Rusijos Aukščiausiojo Teismo praktika lygtais sukūrė teisinį pagrindą „sankcijiniam tranzitui“ per RF teritoriją, tačiau faktiškai iki 2019 m. liepos 1 d. sprendimą dėl tokio tipo pervežimų (ne)teisėtumo priimdavo konkretūs pareigūnai konkrečiame muitinės poste. O kas gi nutiko tą dieną?

Įsakymas ne įsakymas

Pagal 2019 m. birželio 24 d. Rusijos prezidento įsakymą Nr. 290, kuris įsigaliojo 2019 m. liepos 1 d., vykdant tarptautinius tranzitinius pervežimus kelių transportu per Rusijos teritoriją, leidžiamas sankcijinių prekių įvežimas, bet su ta sąlyga, kad jos bus stebimos, naudojant globalios navigacinės palydovinės sistemos GLONASS technologijos pagrindu veikiančias elektronines plombas, ir kad transporto priemonės vairuotojas turės apskaitos taloną.

Todėl jau atsirado detali instrukcija, kaip galima gauti apskaitos taloną ir elektroninę plombą (ją galima rasti čia). Be to, reaguodamas į ASMAP užklausą, „Rosselkhoznadzor“ pateikė išaiškinimą dėl tranzitinio sankcijinių prekių gabenimo kelių transportu per Rusijos teritoriją tvarkos. Tai yra, jis ir toliau vadovaujasi prielaida, kad tokie pervežimai yra teisėti (daugiau informacijos čia).

Atsižvelgiant į visa tai, pasirodė, kad dabar „sankcijinis tranzitas“ per Rusiją tikrai įmanomas. Tačiau atsirado niuansas – savo įsakyme, kuris įsigaliojo 2019 m. liepos 1 d., RF prezidentas nurodė vyriausybei nustatyti tokio tranzito tvarką, bet ji ligi šiol to nepadarė.

Todėl, kai mes kreipėmės į „Linavą“ su prašymu papasakoti apie tranzitinių sankcijinių prekių pervežimų per Rusijos teritoriją, kuriuos vykdo lietuviškos transporto kompanijos, ypatumus, mums buvo pasakyta, kad tokie pervežimai nevyksta, nes nėra atitinkamo RF vyriausybės sprendimo dėl jų tvarkos. Tas pats mums buvo pasakyta Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Baltarusijos vežėjų asociacijose. Tuo pat metu Baltarusijos asociacijos atstovas pridūrė, kad būtų gerai, jeigu šiuo atveju pasirodytų ne tik Rusijos vyriausybės, bet ir atitinkamų Eurazijos ekonominės sąjungos institucijų sprendimas, nes tai sąjunginės reikšmės klausimas.

Po tokių atsakymų, norėdami gauti galutinį situacijos įvertinimą, mes kreipėmės į Rusijos Transporto ministeriją, kuri rugsėjo 10 d. pateikė tokį komentarą: siekdama įgyvendinti 2019 m. birželio 24 d. prezidento įsakymą Nr. 290, RF Transporto ministerija parengė vyriausybės nutarimo dėl jo realizacijos priemonių projektą, kurio atžvilgiu atliekamos nustatytos derinimo procedūros; iki šio RF vyriausybės nutarimo priėmimo sankcijinių prekių gabenimas, remiantis 2014 m. rugpjūčio 7 d. vyriausybės nutarimu Nr. 778, negalimas; užsienio ekonominės veiklos dalyviai bus informuoti apie tvarkos, leidžiančios gabenti sankcijines prekes, naudojant plombas, pasirodymą (visas atsakymas pateiktas žemiau).

MINTRANSRF_OTVET
***
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad šiandien RF prezidento įsakymas, leidžiantis „sankcijinį tranzitą“ per Rusijos teritoriją, yra, bet RF vyriausybės nutarimo dėl jo vykdymo tvarkos nėra. Tokioje situacijoje transporto įmonės, žinoma, gali bandyti vežti sankcijines prekes per Rusiją (pirmiausia, jos Aukščiausiojo Teismo praktikos pagrindu), tačiau tokiu atveju jos turėtų būti pasiruošusios tam, kad viskas priklausys nuo konkrečių muitinės pareigūnų, ir bylinėjimuisi Rusijos Federacijoje. Todėl Baltijos ir kitų šalių vežėjai kol kas susilaiko nuo tokių kelionių, ir RF Transporto ministerijos atsakymas mūsų redakcijai patvirtino jų atsargumo pagrįstumą. Toliau jiems belieka laukti Rusijos vyriausybės sprendimo dėl minėto prezidento įsakymo įgyvendinimo tvarkos ir pažiūrėti, kaip jis veiks praktiškai (beje, mūsų duomenimis, kai tik bus išspręsti visi teisiniai klausimai, „Linava“ planuoja atlikti atitinkamą bandomąjį pervežimą).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,341
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 128
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0