Ar vežėjai nukentės dėl grynųjų uždraudimo atsiskaitymuose su vairuotojais?
Filmas „Fūrų vergai“ sukėlė Lietuvoje didelį rezonansą. Jame šalies vežėjai kaltinami tame tarpe tuo, kad naudoja grynuosius pinigus finansinėse machinacijose santykiuose su vairuotojais. Galiausiai atsirado iniciatyva teisiniu būdu uždrausti darbdaviams naudoti grynus pinigus atsiskaitymuose su darbuotojais, ir neseniai buvo priimtas atitinkamas įstatymas. Ar nukentės vežėjai?
Vienu iš pagrindinių grynųjų uždraudimo autotransporto sektoriuje iniciatorių buvo LPSA) su Audriumi Cuzanausku priešakyje, kuris teigia, kad šalies vežėjai, naudodami grynuosius, užsiima plataus masto sukčiavimu, kad 90 proc. darbuotojų, kurie kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, pasakoja apie vis dar klestinčius vokelius ir kad vairuotojai nori gauti visas išmokas tik per banką. Transporto kompanijos su tuo kategoriškai nesutinka. Pavyzdžiui, didžiausius Lietuvos vežėjus vienijančio TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas pareiškė, kad 95 proc. atlyginimų ir dienpinigių Aljanso įmonėse išmokami elektroniniais bankiniais pavedimais, o atsiskaitymai grynaisiais vykdomi išimtiniais atvejais, tik darbuotojams motyvuotai paprašius. Tačiau FNTT pažymi, kad bendra neapskaitytų grynųjų pinigų suma rizikingiausiuose verslo sektoriuose (įskaitant transporto sektorių) galimai siekia 100 mln. eurų.
Galiausiai jos argumentai, LPSA pozicija ir tokių Seimo narių kaip Mykolas Majauskas nuomonė įtikino parlamentarus primiti įstatymą, kuris įsigalios 2022 m. sausio 1 d. ir kuriame rašoma: „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka“.
„Linava“ ir LVS prieš
„Linava“ pirmiausiai pažymėjo – jeigu grynieji pinigai yra teisėtas atsiskaitymo būdas, kodėl turi būti apribota galimybė juos naudoti? „Taip mano ne tik transporto įmonių atstovai, bet ir dauguma vairuotojų, kurie patys prašo mokėti atlyginimą, dienpinigius ir kitas išmokas grynaisiais [kurių gali prireikti kelyje, ypač postsovietinėse šalyse, pavyzdžiui, baudoms sumokėti]. Taigi neabejotinai turi būti sudaryta galimybė rinktis – norintieji gauti algą bankiniu pavedimu, ją taip ir gautų, o norintieji grynais – gautų grynais, kaip yra ir šiuo metu“, – sakė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.
Antra, kaip pažymėjo Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas, vairuotojams iš trečiųjų šalių sudėtingiau atidaryti sąskaitą ir gauti banko kortelę Lietuvoje. Pasak jo: „Tai kainuoja maždaug nuo 150 iki 400 eurų, nes turi būti privalomai atliekami bankų patikrinimai nerezidentams, susiję su pinigų plovimu ir terorizmu. Jei šios paslaugos reikalingos skubos tvarka, tai kainuoja brangiau nei įprastai. Svarbu paminėti ir tai, kad naujai dirbti pradedančiam trečiųjų šalių piliečiui privaloma atvykti į banką Lietuvoje, kad galėtų atsidaryti sąskaitą ir kortelę, nes be jų negalės vykti į komandiruotę užsienyje“.
Be to, „Linava“ atkreipė dėmesį į tai, kad su nepatogumais (papildomais kaštais) dėl grynųjų uždraudimo susidurs ne tik vežėjai, bet ir kiti ekonomikos sektoriai (tame tarpe dėl bankomatų arba pinigų juose trūkumo, komisijos už didelių sumų išgryninimą, elektroninės bankininkystės neturėjimo ir IT-sistemų darbo sutrikimų). Tai, žinoma, panašu į bandymą išspręsti savo problemą kitų sąskaita, bet „kare“ visos priemonės tinka.
„Verslas yra už pokyčius. Tik jie turi būti įgyvendinami palaipsniui, tariantis su verslu, einant dialogo keliu ir įsiklausant į argumentus”, – reziumavo R. Austinskas. Todėl „Linava“ ketina kreiptis į prezidentą su prašymu vetuoti aukščiau minėtą įstatymą (nors vargu ar iš to kažkas gausis). Panašios pozicijos laikosi LVS, kuri kaip ir „Linava“ pagrinde vienija smulkias ir vidutines transporto įmones.
Kaip mums pasakė LVS generalinis sekretorius Gintautas Ramaslauskas: „LVS nuomone, populistai Seime ir vyriausybėje mėtosi į kraštutinumus, medžiodami reitingus. Jie žmonių neklausia ir net girdėti nenori. LVS pasiūlė Seimui subalansuotą variantą: mokėti grynais, esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui. Neatsižvelgė. Tuo tarpu gryni pinigai vairuotojui gyvybiškai svarbūs. Net išvykti į pirmąjį reisą vairuotojas negalės, jeigu neturės sąskaitos. Anksčiau neturinčiam sąskaitos vairuotojui buvo mokamas avansas grynais. Dabar vairuotojai sėdės be darbo, kol bankai nesiteiks atidaryti sąskaitos“.
Be to, mes paprašėme pakomentuoti situaciją vieno iš įmonės „Transvelas“ (vidutinis vežėjas) vadovų Algimanto Kondrusevičiaus. Pasak jo: „Sprendimą priėmė tie, kas absoliučiai nesiorientuoja situacijoje. Bankinė sistema nesugeba užtikrinti pilno aptarnavimo. Kitas momentas – atsiskaitymai Rytų rinkose. Jau dabar kai kurios kortelės neaptarnaujamos Baltarusijoje ar Kazachstane. Finansinis efektas, nemanau, kad bus didelis – reikės papildomų išlaidų alternatyvioms kortelėms (rusiškoms ir kt.). Šiaip tai, šiais laikais yra šimtai būdų apeiti šį neracionalų įstatymą, jau nekalbant apie konstitucinį vertinimą. Jei yra gryni pinigai, tai yra konstitucinė teisė jais naudotis. Manau gali būti ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl tokios nuostatos teisėtumo“. O štai TTLA turi kiek kitokią nuomonę.
TTLA tragedijos nemato
Kaip mums pasakė TTLA generalinis sekretorius P. Drižas: „Iš principo pritarėme siekiui, tačiau siūlėme ieškoti kitų alternatyvų, o ne skubomis, pasirėmus tik emociniu pagrindu, keisti įstatymus. Dar vėliau pritarėme projektui su išimtimis, kai yra suteikiama teisė atsakingoms institucijoms kontroliuoti grynųjų judėjimą, iš anksto pranešant joms apie tokius mokėjimus“. Seimo priimtas sprendimas rodo, kad TTLA (kaip ir LVS) nebuvo išgirstas.
Tačiau, kalbedamas apie naujo įstatymo pasekmes, P. Drižas pažymėjo, kad jis „iš esmės nepaveiks“ Aljanso įmonių, kadangi jos, kaip buvo pasakyta aukščiau, ir taip jau beveik nenaudoja grynųjų atsiskaitymuose su vairuotojais. Tai mums patvirtino, pavyzdžiui, „Vlantana“, kurios l.e.p. generalinis direktorius Vladas Stončius dar pridėjo, kad labai teigiamai vertina Seimo sprendimą, nes „tokiu būdu visiems sudaromos vienodos sąlygos atsiskaityti su darbuotojais“. O štai tuo, kad jis sukels nepatogumų trečiųjų šalių darbuotojams, anot P. Drižo, galima neabejoti.
Pagaliau, jis kaip ir kiti atkreipė dėmesį į teisinius pataisos trūkumus: „Bet kuris teisininkas pasakys – išimtis atskiriems sektoriams suponuoja diskriminaciją kitiems. Todėl tokie veiksmai kelia susirūpinimą ne tiek dėl grynųjų, kiek dėl kitų klausimų, kurie gali būti daug svarbesni mūsų sektoriui, o sprendimai priimami taip pat skubotai“. O ką sako profsąjungos?
Profsąjungos patenkintos
Anot A. Cuzanausko, LPSA siekė, kad Seimas priimtų sprendimą dėl grynųjų pinigų uždraudimo darbo santykiuose, ir kažkokių išimčių šiuo atveju negali būti, nes Lietuvoje juose nėra pasitikėjimo – jeigu darbdaviui ir darbuotojui paliktos galimybės susitarti, visada nukentės darbuotojas, todėl įstatyminė kontrolė privalo būti ypatingai griežta.
„Nagrinėjant darbo ginčus, dažniausia problemos dėl darbo užmokesčio mokėjimo grynais yra susijusios su tuo, kad ginčijamas pats pinigų mokėjimo/gavimo faktas. Jeigu Darbo ginčų komisijos paviešintų, kiek atmetama darbuotojų prašymų priteisti darbo užmokestį, kai darbdaviai pateikia kasos orderius, bent per pastaruosius kelis metus – tai būtų tūkstančiai bylų, o grynųjų pinigų sumos įmonių kasose siektų keliasdešimt milijonų eurų“, – pažymėjo A. Cuzanauskas, pridėjęs, kad jau pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo ir neteisėto pinigų pasisavinimo, ir pasisavintų pinigų sumos yra virš milijono eurų.
Tačiau tuomet gaunasi, kad jis prieštarauja pats sau – viskas blogai, bet daug skundų atmetama (o ikiteisminis tyrimas dar ne nuosprendis), ką pabrėžia ir vežėjai. Kaip paaiškino LPSA vadovas, reikalas tas, kad vairuotojus (ypač užsieniečius, kurie nemoka lietuvių kalbos, nežino Lietuvos įstatymų ir bijo prarasti darbo vietą bei uždirbtus pinigus) dažnai įvairiais būdais, įskaitant grasinimus, tiesiog priverčia pasirašyti kasos orderius, o po to įrodyti kažką jau labai sunku. „Darbuotojai mobingo būdu net pasirašinėja neginčijamus vekselius nuo 10000 iki 15000 eurų, ir tai yra tolimųjų reisų vairuotojų kasdienybė“, – pabrėžė A. Cuzanauskas.
Todėl grynųjų pinigų uždraudimas darbo santykiuose, anot jo, labai svarbus ne tiek dėl šešėlio mažinimo, kiek dėl darbuotojų (vairuotojų) teisių gynimo. O komentuodamas vežėjų skundus, pavyzdžiui, dėl sąskaitos vairuotojui iš trečiosios šalies atidarymo brangumo, LPSA vadovas pasakė: „Tai gal buvo anksčiau, tačiau dabar taip nėra. Rinka šiuo metu siūlo labai daug galimybių, yra net galimybės ir už 10 eurų atsidaryti banko sąskaitą. Todėl tokie argumentai – tik blefas ir noras užsitikrinti, kad esamos vagysčių schemos su grynaisiais pinigais galėtų galioti kuo ilgiau“ (įdomumo dėlei mes paskambinome į keletą Lietuvos bankų ir išsiaiškinome, kad, jeigu užsienietis neturi leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, sąskaitos atidarymas po patikros, kuri užtruks apie savaitę, jam kainuos 150-200 eurų, o jeigu toks leidimas yra – viskas greita ir pigu, kaip Lietuvos piliečiams).
Pagaliau, A. Cuzanauskas pasidalino su mumis vairuotojų apklausos rezultatais, kurie rodo, kad absoliuti jų dauguma – tiek Lietuvos piliečių, tiek užsieniečių – (a) nori gauti išmokas pavedimu ir (b) mano, kad tokiu atveju darbdaviai turės mažiau piktnaudžiavimo savo padėtimi galimybių. Tačiau, matyt, šią apklausą TTLA generalinis sekretorius P. Drižas mums pakomentavo taip: „Matėme profsąjungų argumentus – apklausta 300 asmenų. Visame sektoriuje dirba per 80 tūkst. vairuotojų, todėl daryti išvadas, apklausus 300, yra labai nerimta“. Čia reikia pažymėti, kad sociologinių tyrimų metu niekada neapklausiami visi suinteresuoti asmenys, jeigu jų labai daug – kitas dalykas, kas atlieka apklausą (LPSA atveju tai nebuvo vienas iš pagrindinių Lietuvos sociologinių tyrimų centrų), kaip ji atliekama, kiek objektyviai buvo atrinkti respondentai. Tačiau, kaip ten bebūtų, skaičia pernelyg dideli, kad juos galima būtų ignoruoti.
***
Apibendrinant, galima užfiksuoti keletą momentų. Pirma, Seimo priimtas sprendimas dėl grynųjų yra teisiškai abejotinas (iš kompanijų ir vairuotojų atimama teisėta galimybė rinktis darbo užmokesčio mokėjimo būdą ir numatoma diskriminacinė išimtis). Antra, įstatymą galima buvo priimti su leidimu darbuotojams gauti grynus motyvuoto prašymo pagrindu, pranešant apie tai kontroliuojančioms institucijoms. O dabar gaunasi, kad valstybė toliau kuria autotransporto sektoriui ne palankias, o „kalėjimo“ sąlygas, atimdama iš jo nekaltumo prezumpciją ir veikdama skubotai, tenkinant ginčytiną profsąjungų ir visuomenės poziciją aukštesnių reitingų vardan.
Trečia, grynųjų uždraudimas sukuria praktinius ir finansinius sunkumus autotransporto įmonėms, bet jie nėra kritiški – tiesiog dideliems vežėjams įveikti juos bus lengviau, nei smulkiems ir vidutiniams. Ir čia kyla įdomiausias klausimas – ar neatsitiks taip, kad dėl valdžios priimto sprendimo labiau nukentės ne verslas, o vairuotojai?
Vežėjai atkakliai tvirtina, kad jie patys prašo grynųjų. LPSA apklausos pagrindu teigia, kad dauguma jų nori gauti visas išmokas tik per banką. Tačiau, pavyzdžiui, TTLA abejoja jos reprezentatyvumu, o LVS dėl šios priežasties (ir ne tik) nusprendė surengti savo apklausą. Apie jos rezultatus, kurie žada būti labai įdomiais ir leis kitaip pažvelgti į valdžios sprendimus transporto srityje (suprasti, ar ji veikia apgalvotai ar tiesiog tiki tuo, kuo nori tikėti, be kruopščios situacijos autotransporto sektoriuje analizės) ir profsąjungų argumentus (įvertinti jų pagrįstumą), mes papasakosime kitą kartą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.