Nauji metai – naujos išlaidos: kodėl Lietuvoje išaugo taršos mokestis?

Paper cut of eco on green grass

Šiandien Lietuvos vežėjai (ypač smulkūs ir vidutiniai) skaičiuoja kiekvieną centą. Todėl bet kokios papildomos išlaidos jiems yra problema. Ir štai 2022 m. pradžioje paaiškėjo, kad ženkliai išaugo taršos mokestis, kuris mokamas už transporto priemonių taršą praeitais metais. Viena vertus, jis yra vienkartinis, bet kada, kaip pasakė vienas vežėjas, „reikia sumokėti 800 eurų, nors praeitais metais 100 eurų nesiekė“, tai skaudu, ir daugeliui įmonių tokie skaičiai tapo staigmena. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta?  

Sausio pabaigoje pasirodė „Linavos pranešimas, kuriame pateikiami Asociacijos Inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos žodžiai: „Praėjusių metų pabaigoje aplinkos ir finansų ministrų įsakymais skubotai, nesikonsultuojant su verslu ir kitomis suinteresuotomis grupėmis, buvo pakeistos taršos mokesčio skaičiavimo taisyklės. Verslas supranta valstybės siekį mažinti aplinkos taršą ir visuomet yra pasiruošęs bendradarbiauti, ieškant visoms pusėms priimtinų sprendimų. Visgi šis atvejis labai nuvylė, nes apie tai nebuvome informuoti ir kviesti į diskusijas. Šis, už nugaros priimtas, sprendimas kai kurioms įmonėms (…) išlaidas padidino net 7 kartus“ (taip pat paranešime pasakyta, kad naujos taisyklės įsigaliojo atgaline data). Todėl „Linava“ prašo aukščiau minėtų ministerijų pakeisti savo sprendimus.

Šiame kontekste mes su prašymu paaiškinti situaciją kreipėmės į Aplinkos ministeriją (AM). Ir ypač mus domino klausimas, ar tikrai nauja taršos mokesčio mokėjimo tvarka buvo patvirtinta skubotai praėjusių metų pabaigoje be konsultacijų su vežėjų atstovais, kaip pasakė A. Burba?

AM paaiškinimai

Pirmiausiai AM pažymėjo, kad taršos mokestis, apie kurį kalba „Linava“, reglamentuojamas  Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, kurį parlamentas priėmė 2020 m. birželio 25 d. ir kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. (detaliau – AM puslapyje). O praėjusių metų pabaigoje (gruodžio 17 d.) aplinkos ministras kartu su VMI viršininku pasirašė įsakymą, kuris tik realizuoja šį įstatymą (tai yra – patvirtina mokesčio deklaravimo formas ir jų pildymo taisykle). Kaip pabrėžė AM: „Jokių papildomų nuostatų, kurios neįtvirtintos Įstatyme, šios Taisyklės nenustato“.

Tokiu būdu, „Linavos“ kalbos apie kažkokį skubėjimą, priimant sprendimą dėl taršos mokesčio, yra nepagrįstos – kiek reikės mokėti už 2021 m. tapo aišku ne praėjusių metų pabaigoje, o 2020 m. birželį.

Sekantis klausimas – kodėl dabar taip brangu? Atsakymas paprastas – mokestis išaugo, nes buvo panaikintos lengvatos, kurios, kaip teigia AM, „augant transporto taršai, nebeprisideda prie taršos mažinimo ir nėra veiksmingos arba yra nebeaktualios kaip ekonominė skatinimo priemonė“. Jeigu kalbėti detaliau, tai anksčiau mokesčio galėjo nemokėti automobilių su išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis savininkai (šiandien tai kasdienybė, ir todėl su tokia norma taršos mokestis didžiąja dalimi prarastų prasmę). Be to, buvo panaikinti vadinamieji koregavimo koeficientai, kurių dydis priklausė nuo sunkvežimio ekologiškumo standarto (Euro 1-6). Tai buvo padaryta AM iniciatyva, vadovaujantis principu „teršėjas moka“. Taip pat ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad dėl didelės administracinės naštos ne tik verslas, bet ir taršos mokestį administruojanti institucija kritikavo atitinkamą standartą įrodančių dokumentų pateikimą.

Tuo pat metu AM pabrėžė, kad „tarifas už išmetamus teršalus mobiliesiems taršos šaltiniams nesikeitė, jis tik buvo indeksuotas pagal Lietuvos Statistikos Departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (VKI)“. Dar daugiau, kaip nurodyta 6 aukščiau minėto įstatymo straipsnyje: „Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami mokesčio mokėtojai, teršiantys (…) iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos  ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos“.

Ir pastaroji norma, kaip pažymėjo AM, buvo įtvirtinta, remiantis vežėjų pateikta informacija, kad jų autoparkas yra vienas naujausių ES, dėl ko ministerija nusprendė, kad didžioji jų dalis galės pasinaudoti padaryta išlyga. Tačiau tada kyla klausimas – kodėl „Linava“ ir konkrečiai A. Burba kalbėjo, kad sprendimas dėl taršos mokesčio nebuvo derinamas su vežėjais? O gal jis tiesiog nežinojo, kad Asociacija dalyvavo derinimo procese?

Kaip tvirtina AM: „Įstatymo projektas tris kartus buvo derintas su suinteresuotomis institucijomis, gautos pastabos buvo aptartos su atskirų sektorių dalyviais. Komentarai, kodėl į jų pastabas buvo atsižvelgta tik iš dalies, buvo pateikti derinimo pažymoje“. Šią derinimo pažymą galima rasti čia, ir joje teigiama, kad „Linava“ siūlo: 1) palikti galioti koregavimo koeficientus priklausomai nuo sunkvežimio emisijos klasės; 2) atleisti nuo taršos mokesčio krovinines transporto priemones, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 5 metus (o ne 3 kaip dabar) arba atitinka Euro-5 ar aukštesnę emisijos klasę; 3) dyzelinėms transporto priemonėms nustatyti 9 Eur/t tarifą (dabar 10 Eur/t).

Šiame kontekste reikia užfiksuoti du momentus. Pirma, „Linava“ veinareikšmiškai dalyvavo pozicijų dėl taršos mokesčio derinimo procese. Antra, AM neatsižvelgė į ginčytinus, bet visai logiškus Asociacijos pasiūlymus. Ir tada kyla klausimas – kodėl „Linava“ po įstatymo priėmimo 2020 m. birželį garsiai nepasakė, kad AM ir parlamentas ignoravo vežėjų nuomonę, dėl ko jų išlaidos už 2021 m. ženkliai išaugs, o dabar tvirtina, kad su ja niekas nesitarė?

Visa tai panašu arba į abejotinus bandymus pateisinti savo eilinę nesėkmę, arba į visišką nekompetentingumą. Pasakyti tiksliau negalime, kadangi „Linava“ paskelbė „Cargonews“ informacinį boikotą. Todėl siūlome Asociacijos nariams patiems užduoti jos vadovybei atitinkamus klausimus. Bet kas buvo, tas buvo. Svarbiausia – kas toliau?

Ar yra galimybė pakeisti situaciją?

Kaip buvo pasakyta aukščiau, dabar „Linava“ prašo AM ir Finansų ministerijos atšaukti savo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimus, tvirtindama, kad šios ministerijos savo įsakymais pakeitė taršos mokesčio skaičiavimo taisykles – nors esmė ne tame, o mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme. Tai yra, maža to, kad dabartiniai „Linavos“ atstovai dėl nesuprantamų priežasčių neigia Asociacijos dalyvavimą šio įstatymo derinimo procese, jie dar kelia reikalavimus, kurie rodo, jog jie nesiorientuoja elementarioje situacijoje.

Todėl AM komentare mūsų redakcijai tiems, kas nesuprato, dar kartą paprastais žodžiais paaiškino: „Tenkinti prašymą nėra galimybių, nes minimas įsakymas tik įgyvendina įstatymą. Kaip jau minėta, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių pagrindai yra reglamentuoti įstatymu, kurio nuostatos derinimo stadijoje buvo diskutuojamos su visomis šalimis. Ministerija jau buvo susitikusi su „Linavos“ atstovais aptarti šios situacijos, laukiama detalesnės informacijos iš vežėjų apie išaugusius mokesčius, jų poveikį verslui ir realių siūlymų mažinti transporto taršą. Sprendimai dėl įstatymo nuostatų tobulinimo,  siekiant sumažinti taršą mažiausiomis sąnaudomis verslui bei pasiekiant užsibrėžtus aplinkosauginius tikslus, būtų projektuojami į ateitį“.

Kitaip tariant, tam, kad taršos mokestis vežėjams sumažėtų, reikia pakeisti atitinkamą įstatymą, o tai negreitas reikalas, jau nekalbant apie tai, jog Lietuvos valdžia vargu ar bus linkusi atsižvelgti į transporto sektoriaus pageidavimus šiuo atveju, žinant jos siekį įgyvendinti ES „žaliąjį kursą“ ir gauti papildomų įplaukų į biudžetą.

***

Apibendrinant, galima teigti, kad valstybės pozicija taršos mokesčio atveju yra suprantama („žaliasis“ įvaizdis plius pinigai), ir reikia džiaugtis jau tuo, kad yra išlygas sunkvežimiams, kurių amžius neviršija 3 metų. Kita vertus, „Linavai“ norisi užduoti daug klausimų dėl jos veiksmų šiuo atveju: kodėl šiandien sakoma, kad su Asociacija nebuvo derinami sprendimai dėl taršos mokesčio, ir keliami nesąmoningi reikalavimai? Trumpai sakant, Lietuvos valdžia ir toliau sunkina gyvenimą vežėjams, bet tuo pat metu gali susidaryti įspūdis, kad šiandieninė „Linava“ nėra labai efektyvi jų interesų gynėja.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,341
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 128
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0