114 mln. eurų Lietuvos infrastruktūros projektams

content_euro

AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 114 milijonų eurų (apie 393 mln. litų) ilgalaikės paskolos sutartį. Lėšos skiriamos šalies geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti – jomis bus finansuojama AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomų ir į Valstybės investicijų 2007–2013 m. programą įtrauktų projektų bei Sanglaudos fondo ir TEN–T programos lėšomis finansuojamo „Rail Baltica“ projekto nacionalinė dalis.

Finansuojama investicijų programa apima tokias bendrovės įgyvendinamas Europos Sąjungos Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones kaip transeuropinės ir valstybinės reikšmės geležinkelių modernizavimas bei plėtra, viešųjų logistikos centrų steigimas, krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

„Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Europos Parlamentas ir Europos Taryba projektą patvirtino kaip prioritetinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o Seimas – ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas iš šio globalaus projekto etapų yra europinės vėžės (1435 mm) geležinkelio statyba bei esamo 1520 mm vėžės pločio geležinkelio modernizavimas Lietuvos teritorijoje. Numatyta pastatyti europinės vėžės geležinkelio liniją valstybės siena su Lenkija – Kaunas bei modernizuoti esamą vėžės geležinkelio liniją Kaunas – Šiauliai – valstybės siena su Latvija. „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno yra tarptautinio krovinių vežimo koridoriaus Brėmenhafenas/Roterdamas/Antverpenas–Achenas/Berlynas–Varšuva–Terespolis/Kaunas dalis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

migracija_klausimai

Kaip Lietuvoje teisingai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius? (papildyta VDI medžiaga)

Su darbuotojų trūkumu susiduriantis Lietuvos verslas vis dažniau renkasi įdarbinti užsieniečius, bet sudėtingos procedūros ir teisės aktų niuansai kelia iššūkių net ir atsakingiausiems darbdaviams. Vis dėlto, klaidų ir nesusipratimų galima išvengti, ir tam svarbiausia kurti glaudesnį valstybės institucijų ir verslo dialogą. Tokios mintys skambėjo Vilniuje vykusioje diskusijoje „Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: kaip nepaslysti?“

2025-04-29 127
0