2015-ieji. Metai transportininkų akimis (I dalis)
Kokiais įrašais 2015-aisiais savo dienoraščius margino Lietuvos vežėjai? Kurios permainos ir verslo aplinkos naujovės buvo pačios svarbiausios? Kokių problemų sprendimo transportininkai taip ir nesulaukė? CargoNews.lt primena esminius dalykus.
Antrieji embargo metai
Ne veltui sakoma „viskas, kas nenužudo – užgrūdina“. 2014-ųjų vasarą įsiplieskęs ekonominis karas tarp Rusijos ir beveik viso civilizuoto pasaulio, kurio metu Kremlius sugriovė didžiulę dalis įprastų tarptautinio verslo ir prekybos schemų, transportininkams kirto skaudžiai, tačiau galiausiai davė impulsą atsinaujinimui.
Susisiekimo ministerijos paskelbti duomenys apie transporto įmonių pirmo pusmečio veiklos rezultatus rodė, kad bendra transporto paslaugų eksportui į Rusiją sumažėjus daugiau kaip 40 proc., bendra šių paslaugų eksporto apimtis sumenko tik 1,78 proc. T. y. praradimus Rytų rinkose Lietuva sėkmingai kompensuoja plačiau teikdama šias paslaugas Europos Sąjungos šalims.
Galutinis rezultatas – iki maždaug 13,7 proc. ūgtelėjęs transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BPV).
Kad transportininkų padangėje giedros nuotaikos liudija ir „pinigų pardavėjai“. Lietuvos naujų vilkikų rinkos augimas – sparčiausias iš visų ES valstybių. Jeigu lyginsime parduotų N3 kategorijos sunkvežimių skaičių su 2014-ųjų sausio-spalio mėnesiais, klientai įsigijo net 65,4 proc. daugiau technikos. Panašiai augo naujų sunkvežimių pardavimai lizingu: palyginti 2015 ir 2014 metų pirmų trijų ketvirčių duomenis „pliusas“ siekė 72,5 proc.
Iš viso Lietuvos rinkoje šiemet jau parduota beveik 3 500 naujų sunkvežimių ir 2400 naujų priekabų ir puspriekabių.
„Danske“ banko analitikai savo ruožtu pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,8 proc. Tai – geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-2009 metų krizės. Ekonomistai akcentuoja, kad didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rytų rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams. Iš viso šiais metais vietinės kilmės produktų eksportas į Rusiją smuko 55 proc., o reeksportas – beveik 40 procentų. Tačiau šviežiausi statistiniai duomenys liudija, kad Lietuvos eksportas pradėjo gerėti dėl atsiradusių naujų prekybos partnerių. Šį rugpjūtį Lietuvos maisto perdirbėjai didino savo pardavimus 8 proc. (lyginant su pernai metais) ir beveik visiškai sugrįžo į 2013-ųjų lygį.
Prognozuojama, kad metų pabaigoje visiškai išnyks drastiško paklausos susitraukimo Rusijoje poveikis Lietuvos ekonomikai. Dėl to ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio augimas turėtų paspartėti iki 2,1 proc. Tai reikštų, kad bendras ekonomikos augimas šiemet sudarytų 1,7 proc. Tačiau jau kitąmet tikimės 2,8 proc. sieksiančio augimo, o 2017 m. ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,2 procento.
Pabaigos nematyti
Per Jonines depresiją sėjanti žinia atkeliavo iš Maskvos. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu dar metams pratęstas tam tikrų žemės ūkio produktų, žaliavų ir maisto prekių importo draudimas į Rusiją iš Europos Sąjungos šalių ir JAV. Importo draudimas pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio 5 d.
Dar daugiau, Rusijos žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės paprašė Vyriausybės papildyti importuojamų produktų embargo sąrašą naujais produktais. Jame atsirado kai kurie konditerijos gaminiai su šokoladu priešakyje.
„Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas pareiškė, kad išplėtus draudžiamų importuoti maisto produktų sąrašą būtų duotas impulsas aukštąsias gamybos technologijas plėtoti Rusijoje. Šių metų pavasarį Rusijos konditeriai įspėjo apie galimą šokolado gamybos mažinimą dėl importinės žaliavos trūkumo ir nuolatinio rublio kurso kritimo. Dėl prasto pernykščio derliaus vienas svarbiausių šokolado gamybos komponentų – lazdynų riešutai – pabrango 79 proc., o dėl rublio devalvacijos kakavos produktai pabrango daugiau nei 50 proc. Rusijos statistikos departamento duomenimis, vien šių metų kovą šokolado gamybos apimtys sumažėjo 21,3 proc.
Iki šiol šokoladas (kartu su kava, visais kakavos produktais, grūdinėmis kultūromis, miltiniais konditerijos gaminiais – pyragaičiais, sausainiais) nebuvo įtrauktas į draudžiamų importuoti produktų sąrašą. Šiuos produktus Rusija importavo iš JAV, Kanados, ES, Norvegijos ir Australijos.
„Platon“ sukėlė sumaištį
Važiuojantiems į Rytus nuo lapkričio teko ilgiau gaišti pasienyje po Rusijos sprendimo pradėti eksploatuoti kelių mokesčio sistema „Platon“. Ji privers už kiekvieną federalinės reikšmės keliais įveiktą kilometrą mokėti kiekvienos transporto priemonės, sunkesnės nei 12 tonų, vairuotoją.
Kadangi mokesčio surinkimo aparatai dar tik išduodami (vežėjams numatyta išdalyti 2 milijonus įrenginių, kurie bus montuojami sunkvežimiuose), asociacijos „Linava“ vadovų žiniomis pirmąją mokesčio rinkimo dieną Smolensko pasienio poste susiformavo maždaug 100 vilkikų eilė. Šio mokesčio tarifas iki 2016 metų vasario 29 dienos sieks 2 euro centus už kilometrą, o nuo kovo 1 dienos – 4 centus. T. y. šiek tiek mažiau, nei buvo minima ankstesniuose pranešimuose apie numatomus „Platon“ įkainius.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad už važiavimą nesusimokėjus kelių mokesčio numatytos itin didelės baudos: jeigu automobilis priklauso įmonei – 450 000 rublių, o jei automobilis fizinio asmens nuosavybė – 40 000 rublių. Pakartotinis nusižengimas užtraukia atitinkamai 1 milijono ir 50 000 rublių baudas.
Tiesa, gruodį, Rusijos Valstybės dūma priėmė pakoreguotą įstatymo projektą, kuris leido vežėjams lengviau atsipūsti. Nuo šiol baudos vežėjams, kurie bus užfiksuoti važiuojantys nesusimokėję federalinės reikšmės keliais, bus sumažintos iki 5000 rublių (maždaug 67 eurų). Už pakartotį nusižengimą bauda bus du kartus didesnė – 10 000 rublių (apie 130 eurų). Bet lyginant su 450 tūkstančių ar milijonu, jos yra, galima sakyti, 100 kartų mažesnės.
Ar visi vežėjai yra susimokėję priklausančius mokesčius bus tikrinama 481 vaizdo kontrolės poste. Tą patį darys dar 200 automobilių, turinčių vaizdo filmavimo kameras. Visi, ketinantys naudotis Rusijos federalinės reikšmės keliais, daugiau informacijos ras ir registruotis gali www.platon.ru
Beje, „Platon“ sistema (Rusijos transportininkai ją vadina „Rotenbergo rinkliava“, nes kelių mokesčius rinkėjams vadovauja Igoris Rotenbergas – Vladimiro Putino draugo milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo sūnus) nejuokais supykdė ir Rusijos vežėjus. Jie teigia, kad naujovė transportavimo išlaidos išaugs 15 – 20 proc., todėl maištaudami pradėjo planuoti įvairias protesto akcijas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.