95 kodas – nesutarimai lieka

1518_33ad8cc013f716a0246779c087f2c500

Lietuvos vežėjams svarbu, kad jų vairuotojai galėtų gauti 95 kodą ir patvirtinti savo kvalifikaciją greitai ir paprastai. Mes jau ne kartą rašėme apie tai, kaip Lietuvoje ruošiama nauja tvarka šioje srityje (detaliaučia). Paskutinė šio serialo „serija“ baigėsi tuo, kad reikėjo priimti atitinkamą įstatymą, patvirtinti transporto ir saugojimo sektoriaus profesinį standartą, o po to jo pagrindu parengti vairuotojų mokymo programas. Tuo pat metu atsakinga už procesą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žadėjo atsižvelgti į vežėjų nuomonę. Procesas pajudėjo, bet su atsižvelgimu į vežėjų nuomonę viskas ne taip gerai.

Šių metų sausio pabaigoje ŠMSM savo tinklapyje informavo, kad parlamentas pagaliau priėmė įstatymines pataisas, reikalingas vairuotojų mokymo tvarkos pakeitimui, ir kaip pažymėjo ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė: „Įstatymo priėmimas užbaigė porą metų trukusias Švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo ministerijų, vežėjų organizacijų, profesinių sąjungų, mokymo įstaigų atstovų diskusijas dėl kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos – vadinamojo 95 kodo. Džiugu, kad pakeitimai leis trumpinti vežėjų parengimo programas, o tai reiškia, kad greičiau parengsime kvalifikuotų darbuotojų ir galėsime atliepti rinkos poreikius. Įsiklausėme ir į kitą vežėjų atstovų išsakytą poreikį – pirmą kartą konkrečioje profesinio mokymo programoje sudaromos galimybės egzaminus laikyti rusų kalba“.

Be to, ŠMSM tinklapyje buvo parašyta: „Tarpininkaujant ŠMSM, Transporto sektorinis profesinis komitetas patvirtino Transporto ir saugojimo sektoriaus profesinį standartą, kuris leis sutrumpinti vežėjų rengimo programas. Naujos programos jau yra rengiamos. Tikimasi, kad mokytis pagal jas bus priimama jau vasaros priėmimo į profesinio mokymo įstaigas etapu“. Kitaip tariant, įstatymas priimtas ir standartas patvirtintas, atsižvelgus į vežėjų pageidavimus – beliko parengti vairuotojų mokymo programas. Lygtais, viskas geria. Tačiau už gražių oficialių pareiškimų širmos viskas atrodo kiek kitaip.

Konsensuso nėra     

Klausimai kyla jau dėl to, kaip buvo patvirtintas transport standartas. Redakcijos žiniomis, balsai komitete (jo sudėtis – čia) pasiskirstė po lygiai, o keli jo nariai susilaikė. Galiausiai sprendimas buvo priimtas komiteto pirmininko balso dėka. Viena vertus, procedūriškai viskas yra teisingai. Kita vertus – esmė juk ne balsavimo taisyklių vykdyme. Svarbiausia, kad standartui pritartų ne paprasta, o absoliuti dauguma komiteto narių. Kas gero tame, kad daugelis transporto sektoriaus atstovų buvo prieš (ir tai jau nekalbant apie tai, kad, pavyzdžiui, kompanijos „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda, kurio mes paprašėme pakomentuoti situaciją, net nežinojo, kad yra komiteto narys)?

Kas netenkina vežėjų? Keista tai, kad komentuoti mums situaciją atsisakė komiteto narys iš kompanijos „Baltic transline“ Donatas Nickus, tačiau tai kaip komiteto narys padarė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas, kuris pažymėjo: „TTLA oficialiai nepritarė LRV ir ŠMSM pateiktam įstatymo projektui. TTLA taip pat nepalaikė standarto projekto. Tiesa sakant, nei viena vežėjų įmonė nepalaikė standarto. Jis buvo nubalsuotas tik ŠMSM ir valstybinių mokymo centrų balsų pagalba, neatsižvelgus į jokius TTLA siūlymus. ŠMSM pateikta komunikacija apie trumpesnes programas nėra iki galo tiksli, kadangi, mūsų žiniomis, kol kas [дата комментария – 2022 01 24] jos nėra sutrumpintos. Dėl kalbos – sausio 18 d. egzaminai vyko tik lietuvių kalba. Informacijos apie tai, nuo kada bus galima egzaminuoti naujus vairuotojus rusų kalba, kol kas nepateikė. Taip pat skyrėsi egzaminų ir mokymų užduotys (pavyzdžiui, 95 kodo mokymo programą baigusiems asmenims egzamino metu buvo skirti klausimai apie pavojingų krovinių vežimą, nors ADR yra atskiras mokymo modulis, neprivalomas visiems vairuotojams, ir dalis mokymo teikėjų jo net nedėsto). Toliau bus siekiama, kad transporto sektoriaus nuogąstavimai dėl programų ilgio ir mokymų kalbos būtų įgyvendinti poįstatyminiuose teisės aktuose“.

Savo ruožtu kitas komiteto narys – Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis (LVS) sekretorius Sigitas Žilius mums pasakė: „Standartas yra pagrindas mokymo programoms. Kas gali geriau žinoti už darbdavius, kokių kompetencijų reikia darbuotojams? Pasirodo, gali ŠMSM. Standartas buvo prastumtas komitete, neatsižvelgus į darbdavių pasiūlymus. Man susidarė įspūdis, kad ŠMSM svarbus ne žmonių mokymas, o patogus žmonių ir valstybės lėšų įsisavinimas. Jau penkis metus ji bando vairuotojų mokymą suvaryti į keturis valstybinius mokymo centrus (sukurti valstybinį monopolį) ir nulupti nuo vairuotojų kailį. Buvo bandoma isprausti važiavimą slidžia danga. Bet juk negali vilkikas su puspriekabe važiuoti slidžia danga, nesugadindamas automobilio ir nesužalodamas vairuotojo! Naujausias ŠMSM sumanymas – pakeitus egzaminavimo aprašą, tikrinti vairuotojo sugebėjimą parkuotis. Apraše patvirtintas autodromo ilgis pratimui, kokį turi tik valstybiniai centrai ir koks vienas privatus. Bet palaukite! Juk „Regitra“ žmogų jau išegzaminavo! Jam suteiktas vairuotojo pažymėjimas. Suprantame, kad reikia tikrinti, kaip vairuotojas moka tvirtinti krovinį, užpildo CMR ir panašiai. Tokios turėtų būti egzamino užduotys. Bet pinigų troškimas apkalino. LVS siūlė perduoti mokymo ir egzaminavimo procesą Susisiekimo ministerijai, kad būtų sustabdytas pasipinigavimo procesas. Bet Seimo švietimo komitetas stojo piestu“.

Kadangi kalba ne tik apie transporto, bet ir apie logistikos sektorių, mes nusprendėme sužinoti, ką apie patvirtintą standartą mano komiteto darbe dalyvaujantys logistai. Kaip mums pasakė LINEKA viceprezidentas Arūnas Bertašius: „Iš logistikos pusės viskas atrodo normaliai. Toliau svarbu, kad mokymo įstaigoms būtų tiksliai surašyta viskas, ko mes iš jų norime. Tam tikrų dialogo dalyvių nepasitenkinimas priimtu sprendimu gali būti susijęs su finansiniais interesais“.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidento Antano Šimelio teigimu: „Standarto rengimo metu išryškėjo tam tikra skirtis tarp vairuotojus ruošiančio verslo atstovų ir standarto rengėjų. Asmeniškai aš nesu įsigilinęs į nišines vairuotojų rengimo peripetijas, bet mano manymu, geriau turėti tokį standartą, nei neturėti jo visai. Visų pirma, jame kalbama apie skirtingas logistinės veiklos profesijas, ir dėl didžiosios dalies pozicijų sutarimas buvo. Taip pat išgirdau rengėjų pažadą, kad, priėmus standartą, pereisime į kitą veikimo etapą, o atskiras dalis pagal poreikį bus galima tobulinti vėliau“.

Kartu jis pažymėjo, kad formalių sprendimo priėmimo procedūrų buvo laikomasi, bet pridūrė: „Galima būtų bendrai kvestionuoti standarto priėmime dalyvavusių narių pasiskirstymą ir tobulinti sudėtį, kas ir kokiu pagrindu turi atstovavimo teises. Matau užsitęsusį keletą metų ir labai biurokratiškai nelankstų procesą su skirtingais interesais. Standartas buvo priimtas ne iš pirmo karto. Vyko ilgos diskusijos, kuriose konsensuso pasiekti nepavyko. Svarbu išlaikyti gerą balansą tarp mokymo įstaigų ir verslo poreikių. Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad verslo atstovai kviečiami tik dėl to, kad biurokratai užsidėtų varnelę, jog verslas buvo įtrauktas“.

Pagaliau, kaip pažymėjo aktyvi proceso dalyvė Jurgita Kuliešienė, kuri yra Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentė: „Pirmiausiai, labai gaila, kad Seimas sausio 20 d. patvirtino SEAKĮ projektą, pagal kurį 95 kodo mokymas lieka išimtinai profesiniu ir ŠMSM priežiūroje». Jeigu šis mokymas taptų neformaliu ir jį prižiūrėtų Susisiekimo ministerija, vežėjams būtų lengviau – tuo labiau, kad speciali ES direktyva, kuri dabar perkeliama į Lietuvos teisę, anot J. Kuliešienės, „nereikalauja, kad šis mokymas būtų profesinis, ir absoliučioje daugumoje ES valstybių jis toks nėra“.

Antra, ŠMSM žada, kad vairuotojai galės laikyti egzaminus rusų kalba. Tai gerai, nes egzaminų laikymas tik lietuvių kalba sukeldavo jiems (ir atitinkamai vežėjams) daug problemų, kadangi dauguma vairuotojų Lietuvos įmonėse šiandien yra iš trečiųjų šalių. Tačiau nereikia pamiršti ir apie tai, kad nesėkmės atveju vairuotojas privalo laukti perlaikymo 2 savaites, ir dirbti jis tuo metu negali. J. Kuliešienė pasakė, kad yra pažadas išspręsti ir šitą klausimą, bet tai, kaip ir kalbos atveju, kol kas tik žodžiai.

Trumpai sakant, gaunasi, kad, vežėjų interesų požiūriu, daug kas vairuotojų mokymų 95 kodui gauti atveju yra blogai. Bet gal jie piešia pernelyg juodą vaizdą? Kad jis būtų objektyvesnis, mes paprašėme pakomentuoti situaciją ŠMSM.

ŠMSM pozicija

Mes uždavėme ŠMSM keletą svarbių klausimų – pavyzdžiui, ar, jos nuomone, sprendimas dėl standarto buvo priimtas pagal taisykles ir yra realiai kompromisinis, kaip ji vertina įvairius vežėjų priekaištus, kada laukti naujų mokymo programų?

Pradėjo ŠMSM nuo lengvesnės dalies – pažymėjo, kad balsavimas dėl standarto buvo „atviras ir skaidrus bei vykdomas, remiantis galiojančiais teisės aktais“. Taip pat ŠMSM parašė: „SPK teiktas profesinis standartas buvo koreguotas pagal SPK narių ir kitų kompetentingų organizacijų bei institucijų gautas pastabas jo turiniui“. Galiausiai, „ministerijos nuomone, buvo pasiektas visiems į priekį leisiantis judėti kompromisas, kuris atneš reikalingų pokyčių ir kitose, ne su vežėjais ir jų atstovų interesais susijusiose, srityse“. Tuo pat metu ŠMSM atkreipė dėmesį į tai, kad „profesinio standarto turinys gali būti peržiūrėtas, suinteresuotiesiems asmenims pateikus konkrečius pasiūlymus kvalifikacijų aprašų turiniui – tokią galimybę taip pat užtikrina galiojantys teisės aktai“. Tačiau, anot ŠMSM: „Kol kas [vasario 4 d.] Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), kuris yra atsakingas už programų vertinimo organizavimą, pasiūlymų ar prašymų iš vežėjų ar logistų dėl mokymo programų rengimo nėra gavęs“.

Tokiu būdu, P. Drižas sako, kad standartas „buvo nubalsuotas tik ŠMSM ir valstybinių mokymo centrų balsų pagalba, neatsižvelgus į jokius TTLA siūlymus“, o ŠMSM tvirtina, kad į visus interesus buvo atsižvelgta, pridurdama, kad KPMPC yra atviras pasiūlymams dėl mokymo programų, bet vežėjai nieko nesiūlo. Kuo tikėti – spręsti mūsų skaitytojams. Tačiau, visas naujos vairuotojų mokymo tvarkos tvirtinimo procesas, kurį „Cargonews“ redakcija stebi jau ilgą laiką, verčia suabejoti nešališku ŠMSM (kuri nustūmė į šalį Susisiekimo ministeriją ir kurią dėl kažkieno siaurų, o ne viešų interesų protegavimo kritikuoja vežėjai ir privačios vairuotojų mokyklos) vaidmeniu jame.

Kas toliau?  

Standartas patvirtintas – dabar programų eilė. Prieš tai Susisiekimo ministerija aukščiau minėtų įstatyminių pataisų pagrindu dar parengė vairuotojų mokymo aprašą, kurį galima rasti čia ir apie kurį susitikimo su „Linavos“ atstovais metu kalbėjo Susisiekimo ministerijos darbuotojas Vladislav Kondratovič (žemiau video, žiūrėti nuo 2:54:20).

Kiek į šį aprašą ir į vežėjų pageidavimus, rengiant vairuotojų mokymo programas, atsižvelgs ŠMSM – klausimas. ŠMSM žada išgirsti visus, bet J. Kuliešienė įtaria, kad ministerija padarys taip, kaip jai reikia, ir yra pagrindo manyti, kad taip ir bus.

Mažas pavyzdys. Kaip buvo pasakyta aukščiau, vežėjai skundžiasi, kad vairuotojai, laikydami egzamina 95 kodui gauti, gavo klausimus apie tai, apie ką nebuvo kalbama mokymo metu. Mes paprašėme ŠMSM pakomentuoti šį momentą. Atsakymas: „Vertinimo užduotys sėkmingai praėjo validavimo procesą, kuriame dalyvavo akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos atstovai. Tad Ministerija neturi pagrindo manyti, kad kompetencijų vertinimo turinys neatitinka šiuo metu galiojančių mokymo programų“. Va taip „atsižvelgiama“ į transporto sektoriaus nuomonę.

Na o kada bus parengtos naujos mokymo programos? Kaip mums pasakė ŠMSM: „Profesinio mokymo teikėjai yra pradėję naujų programų rengimą, tikimasi, kad mokymas pagal naująsias programas galėtų prasidėti 2022 m. balandžio 1 d. Tęstinio profesinio mokymo programos, pagal kurias šiuo metu vykdomas motorinių transporto priemonių keleiviams ir kroviniams vežti vairuotojų pradinis ir periodinis profesinis mokymas, gali būti vykdomos iki jas baigs iki 2022 m. kovo 31 d. priimti mokytis mokiniai. Esant būtinybei programų galiojimas galės būti pratęstas“.

J. Kuliešienė šiame kontekste mums pasakė, kad ligi šiol (kovo pradžia) nėra jokio aiškumo dėl naujų mokymo programų parengimo. Tai reiškia, kad neaiški lieka situacija, susijusi su mokyklų licencijavimu pagal jas. Baigtis tai gali tuo, kad vežėjų paklausa bus didelė, bet mokymo paslaugas 95 kodui gauti galės pasiūlyti tik kelios mokymo įstaigos, kur bus eilės ir kurios, žinoma, pakels kainas.

„Mes Lietuvoje jau esame praradę ADR mokymą. Girdime viešą komunikaciją apie vežėjų asociacijų susitarimus su kitų valstybių ministerijomis dėl trečiųjų šalių vairuotojų mokymo ne Lietuvoje. Labai nesinorėtų dėl valstybės institucijų aklo užsispyrimo, o galimai ir kažkieno interesų, prarasti dar ir 95 kodo mokymo“, – apibendrino J. Kuliešienė.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 27
0
digitalizacion-del-transporte

Vilniuje vyksiantis hakatonas kvies ieškoti tvaresnės logistikos sprendimų

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur dėmesys tvarumui ir inovacijoms tampa vis svarbesni, Transporto inovacijų asociacija (TIA) drauge su ES finansuojamu ADMIRAL projektu įgyvendina iniciatyvą – tarptautinį hakatoną „GreenLogistics Hack“. Renginys, kuris vyks 2024 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d. Tech parke Vilniuje, siekia mobilizuoti ir įgalinti talentus iš įvairių sričių kartu spręsti vieną didžiausių šių dienų problemą – mažinti CO2 emisijas logistikos grandinėse.

2024-05-02 9
0
scania_best_2023

Balandžio transporto aktualijų apžvalga

Kokie sunkvežimiai važinėja Europoje ir ką griežčiau tikrins Lietuvos muitinė. Galutinis Briuselio sprendimas dėl Euro-7 ir naujienos iš įvairių europinių šalių. TIR-EPD sistema Turkmėnijoje ir nauji vairuotojų nuotykiai. Dyzelinė „Mercedes“ premjera ir „Continental“ naujovė. Apie tai ir ne tik balandžio transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.

2024-05-01 82
0