Ateina dujos: Lietuvos transporto technologijų rinka subrendo naujam etapui?

nikola_tre

Ekspertų teigimu, automobilių parko laukia neišvengiama revoliucija – griežtėjant ekologijos normoms, dauguma bendrojo naudojimo automobilių ateityje bus varomi elektra. Tačiau lengviesiems automobiliams puikiai tinkanti technologija dar nėra tinkama alternatyva vilkikams, todėl gamtinėmis dujomis varomi vilkikai yra pripažįstami racionalesne alternatyva, kuria jau intensyviai domimasi ir Lietuvoje, rašoma „Transporto inovacijų forumo“ pranešime.

Gamtinėmis dujomis varomus vilkikus dar praėjusiais metais paskelbė testuojanti „Vlantana“, kiek vėliau – ir „Girteka“. Pasak „Scania Lietuva“ regiono vadovo Dariaus Snieškos, jų įmonės pagaminto „Scania CNG“ dujinio vilkiko, varomo suspaustomis gamtinėmis dujomis (toliau – SGD, angliškai – CNG) testavimo laukia dar 10 transporto įmonių Lietuvoje.

D. Snieška neslepia, kad SGD vilkiko kaina yra 10-15 proc. didesnė, nors ekonomiškumo požiūriu, skaičiuojant visas pastovias ir kintamas išlaidas, šis pabrangimas atsiperka, kaip teigiama pranešime, per pirmuosius 2-3 metus.

Prognozuoja, jog šiemet Lietuvoje bus įsigyta 30 suspaustų gamtinių dujų varomų vilkikų

„Scania Lietuva“ atstovas teigia, jog kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje transporto kompanijos jau eksploatuoja naujo tipo vilkikus: jau pernai atstovybės šiose šalyse sudarė pirmuosius dujomis varomų vilkikų pardavimo sandorius. „Su Lietuvos įmonėmis esame derybų stadijoje, tačiau esu įsitikinęs, kad dar šiemet Lietuvoje vilkikų parkas atsinaujins mažiausiai 30-čia naujos technologijos vilkikų. Parkas turi dar intensyvesnio atsinaujinimo potencialą, visgi infrastruktūros plėtra yra iš esmės vienas iš pagrindinių tai ribojančių veiksnių“ – prognozuoja Darius Snieška. CNG vilkikai gali nuvažiuoti apie 500 km vienu kuro užpylimu.

Infrastruktūros vystymo problemą vilkikų gamintojai bando spręsti, pasiūlydami suskystintomis gamtinėmis dujomis (toliau – SkGD, angliškai – LNG) varomų vilkikų alternatyvą. Jie gali nuvažiuoti ir iki 1500 km vienu užpylimu, todėl yra patrauklus sprendimas tolimiesiems pervežimams. „Scania“ Lietuvos vežėjams tokio tipo sunkvežimius ketina pristatyti dar šiais metais.

Infrastruktūros iššūkis: tik 3 gamtinių dujų degalinės viešam naudojimui

Pirmoji suskystintų gamtinių dujų stotelė Lietuvoje buvo pastatyta dar 2007 m. Klaipėdoje. Šiandien jų jau 9, tačiau tik 4 iš jų: Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje turi viešo pildymo prieigą. 6 iš 9 SGD kompresorines stotis valdančios įmonės „SG dujos“ komercijos direktorius Vidas Korsakas teigia, kad šiandien SGD stotelėmis naudojasi daugiausia tik miesto autobusai, SGD vilkikų jose sutinkama itin retai.

Grėsmė atsirasti inovatyvaus transporto žemėlapių paraštėse išlieka

„SG dujos“ grupė toliau investuoja į infrastruktūros plėtrą – šiuo metu Lietuvos-Lenkijos pasienyje „Via Baltica“ kelyje netoli Kalvarijos statoma pirmoji suskystintomis gamtinėmis dujomis varomiems automobiliams skirta pildymo stotis. Ji bus pritaikyta ir vilkikams. „Šioje strategiškai patogioje lokacijoje apsirūpinti kuru galės Europos krovinių pervežimo bendrovėms priklausančios transporto priemonės, vežančios prekes į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ar kertančios Baltijos šalių regioną tranzitu vakarų Europos link. Planavome, jog ši degalinė turėtų pradėti veiklą dar 2018-ųjų metų pabaigoje, tačiau dėl biurokratinių procesų jos statyba pastrigo.

Akivaizdu, jog tokios kliūtys atsiranda ir dėl inovacijų baimės, bei iš dalies ir dėl strateginio palaikymo stokos. Belieka tikėtis, kad pokyčiai vyks, todėl taip sparčiai keičiantis visai industrijai ir besivystant atitinkamai infrastruktūrai kaimyninėse šalyse kaip šalis neliksime inovatyvaus transporto maršrutų žemėlapių paraštėse“ – sako V. Korsakas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,341
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 128
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0