Automobilių draudimo kainų pokyčiai: laukiama pirmųjų teismų

c8cafba144f0902f6bef4eff46be88a3

Lapkritį įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią draudimo bendrovės turės padengti ne iki 5000 eurų kaip dabar, o iki 5 mln. eurų sieksiančią neturtinę žalą, jau pakurstė kalbas apie brangsiantį privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Pačios draudimo polisus siūlančios įmonės apie galimas kainų korekcijas kalbėti nenori, o transporto priemonių draudikus vienijančio biuro vadovas aiškina, kad tai, ar Lietuvos vairuotojai netrukus bus apmokestinti labiau, iš tiesų priklausys nuo teismų. Jeigu nukentėjusiesiems priteisiamos sumos augs, automobilių draudimo brangimas taps neišvengiamu.

Kaip teigė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas, naujoji nuostata, pagal kurią draudimo bendrovės turės padengti iki 5 mln. eurų dydžio neturtinę žalą, mūsų šalyje privalėjo įsigalioti, nes ją numato ES priimtos direktyvos.

„Iki lapkričio 1 d. neturtinei žalai kompensuoti galėjo būti skirti 5000 eurų iš 5 mln. eurų limito, apimančio visą žalos asmeniui kompensavimą. Kitaip tariant, jeigu teismas asmeniui priteisdavo 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tai draudimo bendrovė sumokėdavo 5 tūkst., o likusią dalį turėjo kompensuoti pats kaltininkas.

Taigi, naujoji tvarka paprastiems klientams geresnė. Juk, maža kas, gal kartais kaltininkas galėjo neturėti iš ko susimokėti“, – pabrėžė A. Križinauskas.

Jis pridūrė, kad atsakyti, ar visa tai turės įtakos draudimo kainų augimui, nėra paprasta.

Pašnekovo teigimu, pirmaisiais naujovės įsigaliojimo metais draudimui brangti nėra jokių rimtų priežasčių.

„Bet niekas nežino kas dėsis antraisiais metais. Visa situacija priklausys nuo teismų praktikos. Jeigu ji išliks tokia pati, kaip ir šiandien, tuomet jokių esminių pokyčių kainodaroje neturėtų įvykti. Bet užsienio patirtis rodo, kad po šių pokyčių neturtinės žalos išmokos gali išaugti kartais. Aišku, taip nebus, bet jeigu teismai, pavyzdžiui, užsimanytų kiekvienam nukentėjusiajam po milijoną padalinti, natūralu, už viską reiktų susimokėti. Pinigai iš dangaus nekrenta“, – aiškino transporto priemonių draudikų biuro vadovas.

Jis pastebi, kad kaimyninėje Latvijoje išmokos už neturtinę žalą išaugo net 4-5 sykius, smarkiai jis kilo ir Slovakijoje, kitose rytinėse ES šalyse narėse. Jose šiek tiek brango ir draudimo įmokos, tiesa, pasakyti kokią brangimo dalį lėmė būtent dosnesnės neturtinės žalos išmokos, yra sunku, tvirtino A. Križinauskas.

Apie brangimą neprasitaria 
Tai, ar tūkstančiu kartų pakelta neturtinė žalos iš vairuotojų atlyginimo riba, reikš didesnes išlaidas automobilių turėtojams, kol kas vengia pasakyti ir pačios draudimo bendrovės. Tiek „ERGO“, tiek „BTA draudimo“ atstovai šia tema komentuoti atsisakė argumentuodami tai galimu konkurencijos įstatymo pažeidimu.

„Mūsų pozicija yra tokia, kad Lietuva privalo vykdyti ES direktyvą ir Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kurie numato vienodas sąlygas visose ES valstybėse“, – lakoniškai apie naujovę atsiliepė „BTA draudimo“ Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas.

Savo ruožtu „ERGO Lietuvoje“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pasikeitimą pavadino teigiamu ir naudingu vairuotojams.

„Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą „lubas“ ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai susimokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pastebi R. Pocius.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, šiuo metu vidutinė neturtinės žalos išmoka šalyje siekia apie 1500 eurų. Vien tik 2017 m., ji buvo skirta kiek mažiau nei 2000 nukentėjusiųjų, tačiau teoriškai į žalos atlyginimą kasmet gali pretenduoti apie 3000 žmonių – būtent tiek asmenų kiekvienais metais yra sužeidžiama arba žūsta šalies keliuose.

Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas pastarąjį sykį ženkliai brango 2017 m. pirmoje pusėje. Tuo metu jo kainos vidutiniškai šoktelėjo beveik ketvirtadaliu.

Komentarai

Gintaras Žukas 2018-11-12 11:58

<>, kokiu ketvirtadaliu???, kainos jau išaugiusios kartais ar net dešimtimis kartų civilinio draudimo nuo 2013/2014 metų, o kažkas svaigsta kad tik 1/4, nesąmones rašo ir tiek, mes gi žinome kiek mokam už tą draudimą, kurio jau beveik neįmanoma įpirkti...


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,335
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 117
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0