Balandžio transporto aktualijų apžvalga
„Linavos“ kongresas, lietuviško transporto sektoriaus statistika ir diskusija dėl vairuotojų darbo užmokesčio. Europos Parlamento sprendimas dėl „Mobilumo paketo“, nauja „Breksito“ data ir naujienos iš įvairių ES šalių. Rytų erdvės aktualijos ir transporto technologijų įdomybės. Apie tai ir ne tik balandžio įvykių apžvalgoje iš Cargonews.lt
„Linavos“ naujienos
Balandžio 24 d. įvyko – tiksliau, kaip visada, oficialiai neįvyko – „Linavos“ kongresas. Pagrindiniu jo darbotvarkės punktu turėjo tapti asociacijos prezidento rinkimai, tačiau juos teko atidėti iki gegužės 15 d. Kol kas kandidatai pristato savo vizijas (pavyzdžiui, Olego Tarasovo mintis galima rasti čia, Romo Austinsko – čia).
Kartu negalima nepaminėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėtas skundas dėl Kauno regiono vežėjų susirinkimo sprendimo perrinkti savo atstovus į „Linavos“ prezidiumą (daugiau apie tai čia).
Kitas svarbus įvykis – „Linavos“ atstovų kelionė į Lenkiją, kur jie norėjo susipažinti vežėjų verslo pradžios sąlygas (vizito detalės čia). Beje, paspaudę šią nuorodą, rasite vienos vidutinės transporto kompanijos vadovo interviu, kuriame jis palietė daug vežėjams svarbių klausimų ir kaip tik pažymėjo, kad dėl blogėjančios konkurencinės aplinkos jie rimtai svarsto verslo perkėlimo į kitas šalis galimybę.
Galiausiai, balandžio 24 d. „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius viešai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vidurio Lietuvos vežėjų klubo (VLVK) prezidentu Romu Vosyliumi.
Kitos naujienos iš Lietuvos
Kaip rodo statistika, ketvirtąjį 2018 m. ketvirtį Lietuvos sausumos transporto įmonės uždirbo 1,6 mlrd. eurų. Kartu pažymėtina, kad transporto paslaugos tuo laikotarpiu sudarė didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 58,6 proc. ir 53,1 proc.), ir kelių transporto paslaugų balansas buvo teigiamas (589,8 mln. eurų). Bendrai paėmus, Lietuvos kelių transporto sektorius išlieka labai fragmentuotas, ir šiemet sparčiai senka jo kreditavimo srautas, tačiau augimas nesustoja. Kreditų biuro „Creditinfo“ ekspertai konstatuoja, kad šalies vežėjai tiek pagal bankroto reitingą, tiek pagal mokėjimų vėlavimo reitingą išsilaiko gana saugioje zonoje – šiemet daugiau nei 80 proc. vežėjų įmonių yra žemos ir vidutinės rizikos grupėje.
Tuo tarpu Seime įvyko karšta vežėjų, profsąjungų ir politikų diskusija dėl vairuotojų atlyginimų ir dienpinigių mokėjimo tvarkos (jos detales galima rasti čia). Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis informavo, kad ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti dienpinigius mokėti tik tada, jeigu jų atlyginimas sieks ne mažiau kaip dvi minimalias mėnesio algas (MMA) – dabar tai būtų 1,11 tūkst. eurų. „Linava“, žinoma, prieš, ir jos poziciją remia susisiekimo viceministras Ričardas Degutis, suvokdamas sunkias aukščiau minėto sprendimo pasekmes šalies transporto sektoriui. Problema ta, kad L. Kukuraičio siūlymą palaiko premjeras Saulius Skvernelis. Tokiu būdu, vežėjams belieka bandyti pasiekti jiems priimtiną kompromisą dialoge su profsąjungomis, kurios nusiteikusios ryžtingai. Taip pat svarstoma protesto akcijų galimybė.
Tuo pat metu vyriausybė jau pateikė Seimui Muitinės įstatymo projektą, kuriame numatoma, kad Muitinės departamentas, gavęs asmens prašymą, gali suteikti jam TIR įgaliotojo siuntėjo statusu, kas leis atlikti TIR procedūrą, nepateikiant prekių ir TIR knygelės muitinei. Jame nurodyta įsigaliojimo data – šių metų lapkričio 1 d. Žodis parlamentui. TIR klausimus gegužę svarstys ir IRU, o kol kas TIR-EPD sistemoje atsirado galimybė įkelti papildomą informaciją apie prekės išmatavimus.
Kartu vyriausybė patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuris numato, kad sunkusis krovininis transportas mokės už Lietuvoje nuvažiuotus kilometrus (dabar naudojamos vinjetės). Automobilių taršos mokesčio įvedimas, anot naujo Aplinkos ministro, artimiausiu metu neplanuojamas. Planą dar turi patvirtinti Europos Komisija (EK).
Tuo tarpu Seime diskutuojama dėl idėjos leisti bet kurioje ES valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą naudoti asmens tapatybės nustatymui – kol kas ji turi nemažai priešininkų (daugiau apie tai čia).
O vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pristatė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti dažnesnę sveikatos patikrą vyresnio amžiaus žmonėms ir uždrausti valgyti ir rūkyti prie vairo, taip pat mokytis vairuoti ne tik vairavimo mokyklose (daugiau informacijos čia). Taip pat vidaus reikalų ministerija nusprendė, kad reikia baigti su „Tuvlitos“ monopoliu techninės apžiūros atlikimo srityje (daugiau apie tai čia).
Pagaliau, kaip pranešė žiniasklaida, Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius-Klaipėda, bendrovė „Stonus Invest“ ketina statyti naują logistikos centrą. Vienintelis šios praėjusių metų rugpjūtį įregistruotos kompanijos akcininkas (o kartu jos generalinis direktorius) yra Vladas Stončius, kuris situacijos nekomentavo. Pažymėtina, kad V. Stončius su broliu Antanu Stončiumi taip pat valdo po 50 proc. „Vlantanos“ akcijų.
Pabaigai, vieno vairuotojo iš Ukrainos istorija. Jis kaltina Kauno įmonę „Sev transport“ tuo, kad jam nebuvo mokamas atlyginimas už darbą, o po to kompanijos atstovas jį dar ir sumušė. Kita konflikto pusė turi savo įvykių versiją.
Naujienos iš Briuselio
Europos Parlamentas (EP) pritarė „Mobilumo paketui“. Už ką būtent jis nubalsavo, galite rasti čia. Tačiau taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Kaip pažymėjo susisiekimo viceministras R. Degutis: „Kada jos prasidės, čia yra klausimas, bet būtent per tarpinstitucines derybas [tarp EP, EK ir Europos Tarybos] bus susitarta dėl to galutinio varianto“. Belieka tikėtis, kad jis bus ne toks žalingas Lietuvos vežėjams.
Kitas jų galvos skausmas – Breksitas. Gera žinia – jis vėl nukeltas (šį kartą iki spalio 31 d.). Bloga – niekas nežino, kaip bus išspręsta ši problema. Kol kas Prancūzija parengė verslui instrukciją, kaip geriau jam pasiruošti (jos tekstą anglų kalba galima rasti čia).
Kartu pažymėtina, kad EP nusprendė, jog nuo 2025 m. nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15 proc., o nuo 2030 m. – 30 proc. mažiau anglies dvideginio.
Prieš kurį laiką mes rašėme, kad dabartinis EP gali spėti patvirtinti taisykles, pagal kurias nuo 2022 m. visuose ES registruotuose automobiliuose turės būti įrengtos vadinamosios „juodosios dėžės“ ir įvairios papildomas apsaugos sistemos (pavyzdžiui, avarinio stabdymo pėsčiųjų ar dviratininkų aptikimo atveju sistema). Spėjo.
Galiausiai, norime informuoti, kad EP pritarė Transporto komiteto pasiūlymui tarptautiniais pervežimais užsiimantiems mikroautobusų (bendroji masė iki 3,5 tonos, įskaitant priekabą arba puspriekabę) vairuotojams taikyti tokius pat darbo ir poilsio reikalavimus, kokie šiuo metu yra taikomi sunkvežimių vairuotojams (kitaip tariant, jie transporto priemonėje turės įrengti tachografą). Akivaizdu, kad tai apsunkins „lengvųjų“ vežėjų darbą, bet jie irgi gali tikėtis, kad EP, EK ir Europos Tarybos derybų metu EP sprendimas bus pakeistas.
Kitos naujienos iš Europos
Vokietijos Krovininių pervežimų tarnyba (BAG) paskelbė šalies transporto sektoriaus raidos iki 2022 m. prognozę. Tikimasi, kad pervežimų apimčių augimas sieks 3 proc. Kita BAG ataskaita parodė, kad Vokietijoje sparčiai auga kabotažo, kurį pirmiausiai vykdo lenkai, apimtys (šiame kontekste „Mobilumo paketo“ priėmimas EP nestebina). Tuo tarpu Manheimo Administracinis teismas nusprendė, kad visi (įskaitant vairuotoją), kas Vokietijoje sunkvežimiu gabena didžiagabaritį krovinį, turi mokėti vokiečių kalbą. EK aiškinsis, ar toks reikalavimas yra teisėtas. 2014 m. tiltu per Reiną A1 automagistralėje tarp Kelno ir Leverkuzeno buvo uždrausta važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Už draudimo pažeidimą reikėjo mokėti 500 eurų baudą, ir net galėjo būti uždrausta važiuoti toliau. Tačiau neseniai Kelno teismas nusprendė, kad bauda per didelė (nuo kovo 1 d. galima imti tik 150 eurų), o drausti važiuoti toliau iš viso negalima. Atitinkamai, tie vežėjai, kurie permokėjo, gali reikalauti kompensacijos.
Čia galima rasti informaciją apie privalomo sunkvežimių vairuotojų poilsio Slovėnijos stovėjimo aikštelėse niuansus. Tuo pat metu žiniasklaida pranešė, kaip bus vykdoma jų darbo ir poilsio kontrolė Ispanijoje (detalės čia). Tačiau pastaruoju atveju iškilo vienas klausimas: „Ar ispanų transporto inspektoriai turi teisę reikalauti iš 45 valandas pailsėjusio vairuotojo viešbučio sąskaitos?“ EK paaiškino, kad tokios teisės jie neturi. O į Madridą nuo balandžio 24 d. sunkvežimiai negalės patekti be specialaus leidimo (tvarkos detalės čia). Tiesa, neaišku, ar ši tvarka, kurios pažeidimas kainuos 90 eurų, galioja ir užsienio vežėjams. Norint tai išsiaiškinti, patartina iš anksto kreiptis į Ispanijos sostinės valdžią.
Tuo pat metu pažymėtina, kad ispanai nori uždrausti programėles, perspėjančias apie radarus ir patikrinimus keliuose. Savo ruožtu prancūzai šiais metais įrengs 400 naujų išmaniųjų radarų. O Heseno žemė Vokietijoje nusprendė perimti olandų patirtį ir pradėjo naudoti „Mercedes Sprinter“ mikroautobusus su kameromis ant stogo, leidžiančiomis nustatyti, ar sunkvežimio vairuotojas kalba telefonu vairavimo metu.
Paspaudę šią nuorodą, Jūs rasite informaciją apie krovininio transporto eismo ribojimą Ispanijoje 2019 m., o čia ta pati informacija apie Austriją. Pažymėtina, kad vis griežtėjančios važiavimo per Tirolį taisyklės netenkina vokiečių ir italų, bet austrai nenusileidžia, nepaisant EK Transporto komisarės Violetos Bulc perspėjimų. Šiame kontekste nenuostabu, kad Italijos provincija Bolzano irgi nusprendė papildomai apriboti sunkvežimių eismą A22 greitkelyje švenčių dienomis (gegužės 30 d., birželio 10 d. ir birželio 20 d.) nuo 00.00 iki 22 valandos.
Tuo tarpu Danijos parlamentas nusprendė nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinti leistiną greitį greitkeliuose ir vietinės reikšmės keliuose iki 80 kilometrų per valandą, išskyrus pavojingiausius kelio ruožus. Norvegijos transporto ministerija parengė vairuotojams specialų dokumentą apie darbą šioje šalyje (poilsio tvarką ir vietas, vairavimą tuneliuose ir plikledžio sąlygomis ir t.t.), kuris rusų kalba yra pateiktas čia. O Jungtinės Karalystės Pasienio kontrolės tarnyba atnaujino informaciją apie tai, kaip apsisaugoti nuo nelegalių migrantų ir negauti baudos už jų gabenimą (ją lietuvių kalba rasite čia).
Taip pat norime pranešti, kad brangs eurovinjetės (kada ir kiek, sužinosite čia).
Galiausiai, TAPA informavo, kad išpuolių prieš sunkvežimių vairuotojus skaičius Europoje 2019 m., greičiausiai, augs.
Naujienos iš Rytų
Nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki spalio 13 d. mokamose kelių M-4 „Don“, M-3 „Ukraina“ ir M-11 „Maskva – Sankt Peterburgas“ atkarpose galios sezoniniai tarifai (detalės – čia, čia ir čia). O pasienio kontrolės punkte „Burački“ (Latvija) šiais metais prasidės rekonstrukcijos darbai, kuriuos planuojama baigti iki 2021 m. Tuo pat metu Maskva praplėtė prekių, kurių negalima eksportuoti į Ukrainą ir importuoti iš jos, sąrašą. Bendrai paėmus, tarptautinių pervežimų Rusijos rinkoje apimtys 2018 m. išaugo 4,9 proc. Įdomu, kad rusiško transporto dalis juose sudarė 45,1 proc., o ES kryptimi – 52,5 proc.
Tuo metu Kazachstane priimtas įstatyminis aktas, kuris keičia įvairias su transportu susijusias teisines normas (detalės čia). Taip pat svarbu pažymėti, kad gegužę šioje šalyje turėtų pradėti veikti projektas „Pagaminta Kazachstane“, ir dalyvaujantys jame verslininkai gaus ženklią paramą savo prekių eksportui, kuo gali padidinti vežėjų pelną.
Savo ruožtu Baltarusija aktyviai plečia bendradarbiavimą su Kinija. Pavyzdžiui, šalys pasirašė sutartį, kurį numato apsikeitimą leidimais krovinių pervežimams. Taip pat Kinija pripažins baltarusių įgaliotus ekonominius operatorius. Tai veda prie minties, kad Lietuvos vežėjams (ir valdžiai), siekiant pasinaudoti „Naujo Šilko kelio“ galimybėmis, verta pagalvoti apie glaudesnius kontaktus su Baltarusija (beje, kaip rodo statistika, pervežimų apimtys, taip pat Lietuvos kryptimi per ją auga). Be to, pažymėtina, kad nuo gegužės šalyje prasideda antras eksperimento, susijusio su elektroninių plombų naudojimu tarptautinio pervežimo stebėjimui Baltarusijoje, etapas (beje, Serbijoje, kaip praneša žiniasklaida, panašus eksperimentas vyksta nelabai sėkmingai, nes pailgina pervežimą Balkanuose 1-2 dienomis).
Verta dėmesio žinia – įvyko pirmas krovinio pervežimas pagal TIR procedūrą iš Kinijos į Rusiją, kurį atliko rusiškas vežėjas. Šiame kontekste taip pat galima paminėti, kad atliktas ir pirmas toks pervežimas iš ES į Kiniją, kuris užtruko 12 dienų. Kartu pažymėtina, kad naujas kiniškų prekių eksporto į Europą mazgas vystosi Kaliningrado srityje. Bendrai paėmus, ES svarsto galimybę įsijungti į „Naujo Šilko kelio“ projektą kaip blokas, kad šalims-narėms nereikėtų pasirašinėti dvišalių susitarimų šioje sferoje. Kaip pažymėjo „Linavos“ TIR departamento vadovas Heliodoras Giedrys: „Kinijai prisijungus prie TIR sistemos, veriasi naujos galimybės. Tikimės, kad Lietuvos vežėjai tas galimybes išnaudos, pristatydami savo paslaugas“. Ir pažymėtina, kad, kaip parodė praktika, sunkvežimis šiuo atveju gali konkuruoti su traukiniu ir lėktuvu. Beje, čia rasite informaciją apie kelių mokesčius autonominiame Sincziano-Uigurų rajone.
Techninės įdomybės ir inovacijos
„Žalioji revoliucija“ transporte įgauna pagreitį. Sėkmingai plėtojasi nepilotuojamo elektrinio sunkvežimio T-POD projektas. „Nikola“ pagaliau pristatė „Two“ ir „Tre“ modelius (tikimasi, kad pastarąjį galima bus įsigyti Europoje 2023 m.). Kaip pranešė žiniasklaida, vokiška kompanija „KP Logistik“ nusipirko 100 (!) „Scania R410“ vilkikų su LNG varikliais. Kita vertus, paspaudę šią nuorodą, rasite straipsnį, kuriame nuvainikuojami mitai apie dyzelinį kurą.
Tuo tarpu EK nusprendė, jog visi elektriniai ir hibridiniai automobiliai, pagaminti ES po 2019 m. liepos 1 d., turės skleisti garsą kaip tradicinės transporto priemonės, kad žmonės juos girdėtų. Taip pat po 2020 m. rugsėjo 1 d. Europoje gali pasikeisti vilkikų išvaizda, nes EP leido gamintojams pailginti kabinas 80-90 centimetrų, jeigu tai padės sumažinti kuro sąnaudas ir padidins vairuotojo (eismo) saugumą.
Žemiau pamatysite, kaip šiandien galima greitai iškrauti puspriekabę.
Ir pabaigai vaizdo klipas apie sunkvežimių tiuningą Tailande.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.