Baudos už nesumokėtą kelių mokestį už kelią A5 – ką daryti?
Apie problemą, susijusią su kelių mokesčio sumokėjimu, įvažiuojant į Lietuvą iš Lenkijos keliu А5, Lietuvos vežėjai pradėjo kalbėti praeitų metų gegužę (daugiau informacijos – čia). Jos esmė ta, kad jie priprato pirkti vinjetę po sienos kirtimo artimiausioje degalinėje, bet po to iki jos buvo įrengta kontrolės sistema, kuri verčia vežėjus (o tiksliau – vairuotojus) pirkti vinjetę iš anksto elektroniniu būdu. Tačiau daug kas ir toliau darydavo tai degalinėje, ir prasidėjo baudos, kadangi vinjetė buvo nuperkama, praėjus kelioms minutėms po nusižengimo užfiksavimo. Vežėjai pasipiktino. O šiandien jie nepatenkinti dar ir tuo, kad baudos ateina labai pavėluotai ir ne visos iš karto. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar gali vežėjas, keletą kartų nupirkęs vinjetę, praėjus kuriam laikui po pažeidimo užfiksavimo, kaip nors išvengti nuobaudos arba sušvelninti ją.
Kaip, komentuodamas situaciją su laiku nenupirktomis vinjetėmis, pasakė vienas vežėjas: „Čia masinė problema. Daug kas vinjetes pirkdavo „Circle“. Kažkokiems gudročiams kilo „geniali“ mintis skanerius įrengti pačiame pasienyje, ne už degalinių“. Už kontrolės sistemos darbą pasienyje atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), ir mes nusprendėme išsiaiškinti, kodėl sistema buvo įrengta iki degalinės.
Paaiškinimas buvo toks: „Atkreipiame dėmesį, kad Daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) yra naudojama ne tik kelių mokesčio sumokėjimui nustatyti, bet ir sunkiasvorių transporto priemonių svėrimui. Svėrimo jutikliams įrengti reikalingi specifiniai kelio geometriniai parametrai (tiesus kelias, negali būti nuolydžių, posūkių ir t.t.). Atsižvelgus į optimalias elektros pajungimo galimybes ir geometrinius kelio parametrus, buvo parinkta tinkamiausia įrengimo vieta kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Šiuo metu vyksta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 rekonstrukcijos projektavimo darbai, ir po rekonstrukcijos, galimai, DPKS vartai bus įrengti kitoje vietoje“. Tuo pat metu įdomu tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos į LAKD „yra gavusi pavienių vežėjų paklausimų, tačiau vežėjų asociacijos tiesiogiai į Kelių direkciją nesikreipė“.
Kaip ten bebūtų, sistema buvo įrengta, ir vinjetes reikia pirkti iš anksto. Tačiau vežėjai kažkodėl toliau pirkdavo jas degalinėje. Kodėl negalima buvo įsigyti elektroninės vinjetės iš anksto ir nesakyti, kad „anksčiau juk galima buvo pirkti degalinėje“ ir „kodėl nebuvo nustatytas laiko tarpas vinjetei įsigyti (bent jau 10 minučių), juk kelios delsimo minutės nieko nereiškia“ – neaišku. Faktas tas, kad baudų buvo išrašyta pakankamai daug, ir pažeidėjams kilo klausimas – mokėti, arba jas galima kaip nors panaikinti ar bent jau sumažinti?
Papildomai situaciją apsunkina tai, kad vežėjai tiksliai nežino, kiek pažeidimų ir kokiai sumai jie padarė, nes Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) teikia jiems informaciją porcijomis, priklausomai nuo savo galimybių ją apdoroti. Tai svarbu, nes, jeigu vežėjas pažeidė taisykles vieną kartą, jam, galimai, verta sumokėti baudą ir pamiršti, tačiau, jeigu jis turi daug baudų, galbūt, geriau jų nemokėti ir kreiptis į teismą dėl jų sumažinimo. Norėdami suprasti, kaip geriau pasielgti tam, kuris laiku nenusipirko vinjetės, mes kreipėmės į LTSA.
Pirmiausiai reikia pažymėti, kad bauda neišvengiama. „Situacija tokia, kad teisės aktai (11 punktas) numato, kad kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinių kelių ruožus, privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę. Teisės aktuose nėra numatyta jokių laiko intervalo išimčių, leidžiančių kelių naudotojo mokestį sumokėti vėliau. Atsiradus elektroninėms vinjetėms, jas galima įsigyti patogiai elektroniniu būdu ir esant bet kurioje vietoje. Net nebūnant Lietuvoje“, – pasakyta LTSA komentare.
Be to, ten mums paaiškino: „Atsakomybė kyla vairuotojams, ne vežėjams. Baudas reglamentuoja 463 Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straispnis. Bauda – nuo 350 iki 750 eurų. Jei vairuotojas neturi pažeidimų pagal minimą straipsnį, skiriama pusė minimalios baudos – tai yra, 175 eurai. Nesant sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, skiriamas numatytos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis – tai yra, 550 eurų“. Sumokėti galima per 30 kalendorinių dienų.
Svarbu tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, paskirti mažesnę baudą negu Kodekso numatyta minimali bauda (350 eurų). Šiandien susiklostė teisminė praktika (pavyzdžiai – čia ir čia), kuri rodo, kad bauda už kelių mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą gali būti sumažinta iki 100 eurų.
Kaip buvo pasakyta aukščiau, vežėjai skundžiasi, kad LTSA informuoja juos apie baudas labai pavėluotai. Į tai Administracija atsako – pagal įstatymą turi tam du metus. Be to, „LTSA, tik sulaukusi teismų sprendimų toliau ėmėsi tvarkyti užfiksuotus pažeidimus“.
Pagaliau, kad nebūtų jokių nesusipratimų, norime patikslinti dar vieną svarbų momentą. Mūsų gautame LTSA atsakyme buvo pasakyta: „LTSA žiniomis, kai DPKS nuo gegužės pabaigos pradėjo automatiniu būdu perduoti pažeidimus į Administracinių nusižengimų registrą, LAKD nustatė 1 valandos toleranciją, t.y. šiuo metu DPKS į Administracinių nusižengimų registrą neperduoda pažeidimų, jei kelių naudotojo mokestis yra sumokėtas per valandą laiko nuo DPKS kameromis fiksuoto pažeidimo“.
Kadangi tai keičia visą situaciją iš esmės, mes nusprendėme patikslinti šią informaciją LAKD, ir paaiškėjo, kad vežėjams anksti džiaugtis – egzistuoja ne vienos valandos tolerancija, o tiesiog pakartotinis patikrinimas po valandos. Kaip mums nurodė LAKD: „Kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo fakto pakartotinis patikrinimas (su 1 valandos pavėlinimu) taikomas nuo 2020 m. birželio 17 d. Tai techninis sprendimas, ir tai niekaip neįtakoja prievolės prieš įvažiuojant į mokamus magistralinių kelių ruožus turėti galiojančią elektroninę vinjetę“. Paprastai tariant, jeigu vairuotojas nusipirko vinjetę, praėjus kelioms minutėms po DPKS užfiksuoto nusižengimo, mes turime du momentus: pirmas patikrinimas – DPKS fiksuoja pažeidimą, kadangi vinjetė nenupirkta; antras patikrinimas (po valandos) – DPKS vėl fiksuoja pažeidimą, kadangi vinjetė nupirkta pavėluotai.
Po to, kai mes viską išsiaiškinome LAKD ir LTSA, nusprendėme pasidomėti, kaip elgiasi vežėjai, susidūrę su aptariama problema. Vienas, remdamasis savo karčia teismine patirtimi, pasiūlė sumokėti baudas iš karto (ypač jei jos „su nuolaida“), nes, jeigu įmonė neturi savo advokato, turės samdyti teisininką iš šalies už 100-200 eurų (jau nekalbant apie žyminį mokestį) ir kreiptis į teismą, kuris gali trukti neribotą laiką. Be to, kiekvienas atvejis yra individualus, ir jeigu byla pasibaigs ne vežėjo naudai, reikės mokėti jau ne 175 eurų. Kitas vežėjas, pasitaręs su advokatu, padarė tai, ką pasiūlė pirmasis, nusprendęs, kad geriau sumokėti 10 baudų po 175 eurų, nei bylinėtis teisme. Trečiasis, tikėdamasis sumažinti nuostolius, ketina kreiptis į teismą, kai išsiaiškins LTSA (kol kas nepavyko), kiek turi baudų ir už kokiai sumai (galbūt, ir apsigalvos). Kartu vežėjai pažymėjo, jog atsakingos valstybės institucijos turėtų stengtis, kad verslas sužinotų apie įvairias naujoves iš anksto, o ne gavus baudą. Taip pat reikia pabrėžti, kad transporto įmonių vadovai stengiasi „nekabinti“ baudų ant savo vairuotojų, nors profsąjungos pastoviai kritikuoja vežėjus už socialinės atsakomybės trūkumą.
Beje, Latvijoje kaip ir Lietuvoje už kelius mokama, perkant vinjetes, ir ten taip pat funkcionuoja automatinė jų kontrolės sistema. Kaip šiame kontekste mums pasakė Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ generalinis sekretorius Aleksandrs Pociluiko, kuriam mes papasakojome apie Lietuvos problemą, identiškų atvejų Latvijos pasienyje, jo žiniomis, nebuvo, bet panašių (pažeidimas dėl nežinojimo) buvo, kol visų nepasiekė informacija apie naujos kontrolės sistemos įdiegimą. Kitaip tariant, pas kaimynus, kaip pas mus: valdžia galėjo geriau informuoti vežėjus apie naujoves, o vežėjai – aktyviau jomis domėtis. Estijoje irgi vinjetės, tačiau ten nėra automatinės kelių mokesčio mokėjimo kontrolės sistemos. O kaimyninėje Lenkijoje iš viso veikia kelių mokesčio sistema, paremta ne vinjetėmis, o nuvažiuotais kilometrais, ir nuo 2023 m. analogiška sistema turėtų pradėti veikti Lietuvoje. Galbūt, tada tokių problemų, kaip kelyje А5, nebus.
***
Apibendrinant, vežėjams, kurie gauna baudas už pavėluotai įsigytą vinjetę važiavimui keliu А5, galima duoti keletą patarimų. Pirma, teoriškai už viską atsako vairuotojas (tačiau paprastai transporto įmonių savininkai baudas bando susimokėti patys). Antra, reikia išsiaiškinti, kiek buvo padaryta pažeidimų ir koks yra baudų dydis. Jeigu kalbame apie vieną ar kelis pažeidimus, už kuriuos buvo paskirta 175 eurų bauda, tikrai geriau sumokėti ir pamiršti, o ne bylinėtis teisme. Jei yra daug pažeidimų, atsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę (nors ir ne laiku, bet vis tik įsigytą vinjetę) ir palankią teismų praktiką, galima bandyti sumažinti kiekvieną baudą iki 100 eurų – tačiau šiuo atveju reikia ruoštis ilgam teisminiam procesui, ir todėl pageidautina, kad įmonė turėtų savo advokatą.
Bendrai paėmus, situacija parodė, kad valstybinės institucijos turi geriau informuoti vežėjus apie naujoves, o vežėjai turi būti dėmesingesni ir nekurti sau didelių problemų tais atvejais, kai jų elementariai galima išvengti – kas gali būti paprasčiau, nei iš anksto nusipirkti vinjetę elektroniniu būdu?!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.