Biodujomis varomas vilkikas – ekologiška, įmanoma, bet brangu (papildyta apie augančias galimybes)
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sandėlius, taip pat aptarnauja įmonės išorinius sandėlius. Pasak bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovo Agniaus Grigaičio, įmonė vien per šiuos metus ketina apie 100 tonų sumažinti išmetamą CO2.
„Vilkikas neturi fiksuoto maršruto, jis keliauja po visą Lietuvą, tad prireikus jį siųsime į bet kurį šalies kampelį. Džiaugiamės būdami viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, savo produkciją pristatančių naudojant aplinkai draugiškus degalus“, – sakė bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovas.
Klimatui visiškai neutralūs iki 2030 metų
Biometamu varomų vilkikų kaina – apie 15 proc. aukštesnė negu įprastų dyzelinu varomų sunkvežimių. Tačiau, anot A.Grigaičio, tai nėra tokia jau didelė suma atsižvelgiant į kasdien nuvažiuojamus atstumus.
„Artimoje ateityje įsigysime daugiau tokių vilkikų. „Olvi grupė“, kuriai priklausome, yra įsipareigojusi iki 2030 m. tapti klimatui visiškai neutrali, sumažinusi CO2 pėdsaką daugiau negu 50 proc. Siekdami šio tikslo, keisime krautuvų parką, sieksime, kad visi krautuvai būtų varomi elektra, taip pat keisime savo vadybininkų automobilius elektriniais. Turime gana nemažai projektų, susijusių su aplinkai draugiškesniais sprendimais“, – teigė A. Grigaitis.
Pasak jo, norint galima labai greitai pereiti prie netaršių transporto priemonių ir tapti klimatui neutraliems, tačiau tokiu atveju nukentėtų konkurencingumas rinkoje.
„Todėl šį pokytį, išsikėlę aiškius tikslus, darome palaipsniui. Greitai ne tik pakeisime visą savo transportą į tvaresnį, bet ir iš tiekėjų reikalausime, kad žaliavos būtų pristatomos pasitelkiant netaršias transporto priemones“, – sakė pašnekovas.
Pristabdo aukštesnės kainos
Su Kaune įsikūrusiu bravoru bendradarbiaujančios logistikos ir sandėliavimo įmonės „Hegelmann Logistics“ Transporto vadybininkė Lina Kaptainė sako, kad Lietuvos verslininkai domisi biometanu varomomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, tačiau daugelį pristabdo aukštesnės kainos.
„Tikrai ne kiekvienas pasiryžęs mokėti daugiau vien todėl, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Didesnės kainos stabdo Lietuvos verslininkus. Tarp nedaugelio įmonių, kurios naudojasi mažiau taršių vilkikų paslauga, yra ir „Volfas Engelman“. Tokių verslininkų, kurie galvoja ne tik apie kainą, šiuo metu, deja, dar nedaug“, – sakė L. Kaptainė.
Anot jos, biometanas gaminamas fermentacijos būdu specialiose biodujų jėgainėse iš organinių medžiagų (maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų). Deginant biodujas, išskiriama mažiau CO2 ir kitų išmetamųjų dujų, kurios prisideda prie aplinkos taršos.
„Biometanu varomi vilkikai – viena pagrindinių alternatyvų dyzelinu varomiems sunkvežimiams, kurių vienas per metus išmeta apie 95 976 kilogramus CO2. Biodujomis varomos transporto priemonės prisideda prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtros, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir sprendžia klimato kaitos bei energetinio saugumo problemas“, – teigė pašnekovė.
***
Bendrovės „Iveco“ atstovybės pardavimo ir rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad šiandien Lietuvoje jau beveik nebeliko didesnių vežėjų, kurių parkuose nebūtų suskystintomis ar suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių. Toks itin kruopščiai sąnaudas pasveriančių įmonių pavyzdys rodo, kad galimybė greitai gauti jau veikiančią racionaliai įkainotą technologiją, kuri leidžia iš karto gerokai nurėžti dalies išmetalų emisiją, vežėjams yra svarbi.
„Mūsų skaičiavimais, naudojant biometaną, į aplinką išmetama žymiai mažiau azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių, o optimaliomis sąlygomis galima apkarpyti CO2 emisiją net iki 95 proc., palyginti su dyzeliniu varikliu. Svarbu ir tai, kad atsiradusi nauja parama dujiniam transportui įsigyti bendruosius tokių automobilių naudojimo kaštus persveria būtent šios rūšies priemonių naudai“, – paaiškina E. Jakubonis.
Kovo pradžioje Susisiekimo ministerija paskelbė skatinimo programą įmonėms, kurios suinteresuotos taršių N2 kategorijos komercinio transporto priemonių pakeitimu į varomas biodujomis. Jos apimtis – 2,4 mln. eurų. Taip pat startavo 5 mln. eurų paramos programa, kurios tikslas – N3 kategorijos transporto priemones pakeisti varomomis biodujomis. Bendrovės, norinčios taršias dyzelines transporto priemones keisti į varomas biodujomis, su viena paraiška gali pretenduoti į net iki 300 tūkst. eurų siekiančią subsidiją.
Savo ruožtu vasarį Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas įsirengti biometano dujų gamybos ir valymo įrenginius. Šiai priemonei skirta 11,8 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos lėšų. Biometanas yra vienas iš energijos išteklių, leidžiančių labiausiai sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su įprastu kuru.
„Jis gali būti plačiai pritaikomas energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės ir pastatų sektoriuose. Planuojama, kad iki 2030 m. Lietuvoje būtų pagaminama ne mažiau kaip 950 GWh biometano“, – skelbė ministerija.
Alternatyviųjų degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad, atsižvelgus į šias subsidijas ir mažesnes degalų sąnaudas, bendrųjų dujinių transporto priemonių nuosavybės kaštų svarstyklės vienareikšmiškai pakrypsta biometano naudojimo pusėn. Ir tai rodo milžiniškas rinkos dalyvių susidomėjimas paskelbta subsidijų programa.
Be to, specialisto teigimu, transporto sektoriui perėjimas prie biometano naudojimo yra techniškai nesudėtingai įgyvendinamas uždavinys. Lietuvoje gamtinėmis dujomis varomas transportas – ne naujiena, o atitinkamas transporto priemones gamina ne viena bendrovė.
„Skatinimas tiek gaminti, tiek naudoti biometaną yra reikšmingas. Dabar šiam pokyčiui tinkamas laikas. Gamtinėmis dujomis varomas transportas be papildomų investicijų yra pritaikomas biometanui naudoti, todėl galima tvirtinti, kad tokio tipo transporto naudojimo patirtis yra ilgalaikė – virš 15 metų. Pirmieji naudotojai buvo autobusų parkai, o šiuo metu jų patirtis gali būti sėkmingai perkeliama ir į vietinio krovininio transporto sektorių. Būtent biometanu varomas sunkusis keleivinis ir krovininis transportas turi didžiausią perspektyvą artimiausiu laikotarpiu ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją“, – paaiškina ekspertas.
Biometano gamybos skatinimo programomis tikimasi pagreitinti žaliosios energetikos plėtrą. Tai leistų sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Lietuvoje tai ypač aktualu transporto sektoriui: jame biometanas galėtų pakeisti gausiausiai naudojamą dyzeliną.
Anot E. Jakubonio, startavusi biometano subsidijų programa įsigyti N2 ir N3 klasės komercinius automobilius skatina sukurti naudojimo paklausą vietinėje rinkoje. Specialisto manymu, Lietuvai tai naudingas sprendimas, stebint alternatyviųjų technologijų perspektyvas artimoje ateityje ir žengiant transporto dekarbonizacijos žingsnius jau dabar. Be to, biometano gamyba Lietuvai ypač svarbi stabilizuojant energijos kainodarą bei užtikrinant nepriklausomybę nuo importo.
„Juolab kad transporto priemonių pasiūlos netrūksta kone kiekviename segmente. Štai „Iveco“ gali pateikti net trijų kategorijų dujomis varomų komercinių automobilių: nuo 3,8-7,2 tonų furgonų ar 12-19 tonų sunkvežimių iki visos vilkikų ir važiuoklių gamos. Platus dujomis varomų variklių asortimentas užtikrina plataus spektro jų panaudojimą visame komercinio transporto sektoriuje, o greitas kuro užpylimas leidžia stabiliai planuoti kasdienius darbus“, – pastebi pašnekovas.
M. Čižas atkreipia dėmesį, kad biometano užpylimo infrastruktūra taip pat sparčiai vystosi. Prieš keletą metų buvo galima naudotis tik didžiųjų miestų autobusų parkų pildymo punktais, o dabar situacija gerokai pasikeitė. Artimiausiu metu Lietuvoje numatoma atidaryti dar penkis užpildymo suslėgtosiomis dujomis punktus, o tai turėtų dar labiau skatinti šios technologijos plėtros perspektyvą.
„Šiuo metu jau veikia arba artimiausiais mėnesiais bus pradėti eksploatuoti pildymo punktai, įrengti prie pagrindinių transporto magistralių „Via Baltica“, A1 kelio ir kitur“, – sako ekspertas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.