Dujinis vilkikas „Scania“ Lietuvoje: pliusai ir minusai
Pastaruoju metu vilkikų rinkoje pasirodo nemažai ekologiškų naujovių, tačiau kyla ir nemažai klausimų dėl jų praktiškumo ir perspektyvų. Tarkime, elektrinis „Tesla“ ar vandeniliu ir elektra varomas „Nikola“ tam tikra prasme tebėra „popieriniai“ projektai. Tuo tarpu suslėgtomis gamtinėmis dujomis (angl. CNG) varomas „Scania“ jau atvyko į Lietuvą, ir jį ėmėsi bandyti stambi transporto įmonė „Vlantana“. Mūsų redakcija nusprendė pasidomėti, kokių privalumų ir trūkumų turi šis švedų gamintojo stebuklas, ir kokie jo praktinių bandymų rezultatai.
Pasakoja „Scania“ atstovai Lietuvoje
Iš pradžių mes uždavėme „Scania“ atstovams Lietuvoje klausimus, atsakymai į kuriuos turėtų padėti potencialiems pirkėjams sužinoti apie R410 modelį daugiau, nei apie jį rašoma žiniasklaidoje.
Vežėjus visada pirmiausia domina produkto kaina. „Scania“ atstovai pažymėjo, jog ji 15-20 proc. didesnė, nei teorinio dyzelinio analogo (realiai daug kas priklauso nuo automobilio modifikacijos ir individualių įsigijimo sąlygų; pavyzdžių bendram situacijos suvokimui galima rasti čia). Todėl pagrįstai kyla klausimas – kas turėtų priversti pirkėją permokėti?
Šiuo atveju esminis taupymo šaltinis yra kuro rūšis, tai yra suslėgtos gamtinės dujos. Jos gerokai pigesnės, nei dyzelinis kuras (pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį litras dyzelino Lietuvoje kainavo apie 1,3 euro, o vienas kubinis metras suslėgtų dujų – tik 0,82 euro.). Šiuo metu dyzelinis kuras kiek atpigo, tačiau vis tiek yra brangesnis nei dujos, ir niekas negali garantuoti, kad jo kaina eilinį kartą nepakils.
Naujasis „Scania“ turi 8 kuro bakus (po 4 kiekviename šone), kuriuose telpa 130 kg dujų. Pakrautas iki 32-35 tonų (t.y. su 16-19 tonų krovinio) dujinis R410 100 kilometrų sunaudoja 24-27 kg dujų, nepakrautas (vilkikas + tuščia puspriekabė, sveriantys 16-17 tonų) – 12-13 kg/100 km. Pats vilkikas sveria apie 8 tonas, o jo didžiausia leistina masė (kartu su puspriekabe ir kroviniu) – 40 tonų. Kitaip tariant, gerai pakrautas sunkvežimis su pilnais dujų bakais gali nuvažiuoti apie 500 km, ir tai iš esmės reiškia, kad jis tinka ne tik miesto ir tarpmiestiniams, bet ir regioniniams pervežimams (jei kiltų noras padidinti nuvažiuojamą atstumą keliais šimtais kilometrų, teoriškai galima įrengti papildomą kuro baką, bet praktiškai padaryti tai būtų keblu).
Specialių skaičiavimų dėl optimalaus pakrauto vilkiko masės ir kuro sąnaudų santykio nėra. Tačiau kuro sąnaudos, „Scania“ atstovų teigimu, priklauso ne tik nuo variklio charakteristikų, bet ir nuo vairuotojo gebėjimų – jei jis turi ekonominio vairavimo įgūdžių, galima sutaupyti apie 10 proc. degalų (be abejo, ekonominio vairavimo patartina mokytis gamintojo mokykloje).
Pažymėtina, jog R410 vilkikas gali būti varomas ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG), kurios padidintų jo nuvažiuojamą atstumą, bei biodujomis, kurios kone 90 proc. sumažina išmetamo anglies dvideginio kiekį, kas ypač svarbu, matant vis griežtėjančius ES ekologinius reikalavimus. Pavyzdžiui, didžiausi Vokietijos miestai (Kelnas, Bona, Berlynas ir kiti) tarsi susitarę įveda eismo apribojimus krovininiam transportui, neatitinkančiam „Euro 6“ standarto, ir visai tikėtina, kad po to seks dar griežtesni sprendimai CNG, LNG ir elektra varomų krovininių automobilių naudai. Pakanka prisiminti, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. Vokietija krovininių automobilių, varomų suslėgtomis ir suskystintomis dujomis, savininkus atleidžia nuo kelių mokesčio (visi norintys gali teikti paraiškas jau dabar – daugiau informacijos rasite čia), jau nekalbant apie didžiules subsidijas tokių transporto priemonių įsigijimui.
Tačiau vilkikas turi būti ne tik ekonomiškas, bet ir galingas. Pirma šovusi į galvą mintis – vargu ar dujinis „Scania“ galėtų konkuruoti su dyzeliniu analogu šioje srityje. Bet viskas ne taip blogai, kaip galima pagalvoti. R410 sumontuotas 12,7 l talpos, 410 AJ ir 2000 Nm sukimo momentą turintis variklis. Jei šiuos parametrus palygintume su moderniausių dyzelinių vilkikų charakteristikomis, skirtumų būtų, tačiau jie nėra kritiniai. Kitaip tariant, kalnų vietovės dujiniam R410 netaptų problema.
Prie kitų R410 privalumų galima priskirti geras aerodinamines ir ergonomines savybes. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog dujinio „Scania“ išorė nelabai kuo skiriasi nuo ankstesnių versijų, tačiau iš tikrųjų priekinės kabinos dalies ir stogo dizainas yra pakeistas (priminsime, jog aerodinaminius bandymus „Scania“ atlieka specialiame aerodinaminiame vamzdyje, kuriame galima sukurti įvairias klimatines sąlygas). Jei kalbėtume apie ergonomiką, tai vairuotojo patogumui pagerinta kabinos garso izoliacija, jos vidinis aukštis padidintas iki daugiau nei 2 m, o miegamąją vietą joje galima praplatinti iki 1 m. Didesnė daiktadėžė, kompaktiškas prietaisų skydelis ir geresnį matomumą užtikrinantys galinio vaizdo veidrodėliai yra tos malonios smulkmenos, kurios irgi nepaliks abejingų.
Į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį? Jei paliktume nuošalėje saugaus elgesio su dujine įranga momentus (beje, R410 kaip ir bet koks dyzelinis sunkvežimis gali naudotis požeminiais garažais bei keltais), tai pirmiausia kyla klausimas, kaip šio vilkiko eksploatavimą gali paveikti oro sąlygos. „Scania“ atstovai patikino, jog dujinę versiją oro sąlygos veikia panašiai kaip dyzelinę, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog, kylant temperatūrai, mažėja dujų tankis – tai yra, esant žemesnei temperatūrai (žiemą), į kuro bakus galima pripilti daugiau dujų, kas leis nuvažiuoti didesnį atstumą. Tačiau perspėjame, jog neapgalvotas naudos vaikymasis gali turėti labai liūdnų pasekmių, todėl šiuo atveju atsakomybė turėtų būti maksimali.
O kaip dėl degalinių?
Kai mes paprašėme pasidalinti įspūdžiais apie dujinį „Scania“ automobilių eksperto Ramūno Fetingio, jis pažymėjo, jog ekonominės naudos požiūriu turėti dujinį R410 apsimoka, tačiau vežėjai gali susidurti su specializuotų degalinių trūkumo problema.
Lietuvoje šiuo metu suslėgtomis gamtinėmis dujomis vilkikai gali pasipildyti Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Kitais metais turėtų atsirasti degalinė, kurioje bus galima pasipildyti ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (jos, kaip minėta, irgi tinka R410). Europoje (įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis ir netgi Estiją) dujinių degalinių dar daugiau, o žinant, kaip aktyviai ES propaguoja „Mėlynųjų koridorių“ projektą (tikslas – turėti suskystintų gamtinių dujų degalinę kas 400 km, suslėgtų – kas 150 km), ateityje jų skaičius tik augs.
Tačiau Lietuvos vežėjai dirba ne tik ES šalyse, bet ir Rusijoje. Jei Jūs galvojate, kad su dujiniu vilkiku ten geriau nevažiuoti, klystate. Pirma, dujų atsargas galima pasipildyti jau Baltarusijoje. Antra, pasak įvairių Rusijos informacijos šaltinių, pasinaudojant internetu įmanoma sudaryti kelionės maršrutus, kurie apimtų didesnius regionų centrus, kur išvystyta „Gazprom“ dujinių degalinių „EcoGas“ infrastruktūra, galinti pasiūlyti ir mobilią dujų atsargų papildymo paslaugą (beje, „Scania“ servisai tokios paslaugos neteikia). Be to, dujinių degalinių tinklas Rusijoje nuolat plečiamas. Tad į Rytus su R410 irgi galima važiuoti.
„Vlantanos“ įspūdžiai
Tie, kas daug metų dirba transporto sektoriuje, teorinius pasakojimus paprastai vadina „gražiais žodžiais popieriuje“. Kitaip sakant, galutinį atsakymą į klausimą, ar verta įsigyti dujinį „Scania“, gali duoti tik vilkiko bandymai „kovos lauke“. Jų ėmėsi stambi Lietuvos transporto įmonė „Vlantana“.
R410 pristatyme Klaipėdoje dalyvavo jos vykdantysis operacijų direktorius Algimantas Šniepis, kuris pareiškė, kad dujinis vilkikas – išties didžiulis žingsnis į ateitį, juolab uostamiestyje yra suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“. Tačiau dujinių degalinių Lietuvoje, anot jo, turėtų būti daugiau, ir jeigu ji aktyviai įsijungtų į ES „Mėlynųjų koridorių“ projekto įgyvendinimą, situacija stipriai pasikeistų.
Mes kreipėmės į A. Šniepį, prašydami detaliau papasakoti apie R410 bandymus realiomis sąlygomis. Jie vyko Lietuvoje. Gedimų, anot „Vlantanos“ atstovo, kol kas nebuvo, ir nežymus taupymo efektas (apie 10 proc.) dėl pigesnių degalų yra (ženklesnis buvo bandymų pradžioje, kuomet dyzelino kaina rinkoje buvo pastebimai aukštesnė). Tačiau galutiniam eksploatacinių kaštų apskaičiavimui, pasak A. Šniepio, reikia laiko, nes, pavyzdžiui, jau šiandien matosi, kad trumpų pervežimų ir važiavimo miesto sąlygomis metu dujų sąnaudos išauga 1,5 karto. Be to, techninis transporto priemonės aptarnavimas, jo teigimu, bus žymiai (kone 40 proc.) brangesnis nei dyzelinių analogų atveju, jau nekalbant apie aukštesnę jos kainą ir kitus faktorius, kurie augina eksploatacinius kaštus (tokius kaip dujinio kuro užpildymo infrastuktūros trūkumas, papildomas vairuotojų mokymas ir panašiai).
Taip pat A. Šniepis pažymėjo, kad po bandymų jaučiasi automobilio galingumo trūkumas (ypač nepalankiomis oro sąlygomis), ir atkreipė dėmesį į didesnеs darbo laiko sąnaudаs dėl dažnesnių kuro užpildymų ir jų trukmės (20 minučių), o laikas transporto versle itin svarbus. Apibendrindamas, „Vlantanos“ vykdantysis operacijų direktorius konstatavo, kad kompanija gali ir nori dirbti su dujiniais sunkvežimiais, nes jie gali prisidėti prie įmonės masto ekonomijos, bet šiandien R410 labiau tinka trumpo nuotolio pervežimams, o apie ilgesnes keliones galima bus kalbėti tik po to, kai Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse bus išvystytas suspaustų ir ypač suskystintų dujų, kurios pastebimai praplečia pervežimų geografiją, degalinių tinklas (pasak jo, mūsų šalyje reikėtų 10 CNG ir 5 LNG degalinių).
***
Kaip sakoma, norite tikėkite, norite netikėkite, bet skirtingai nuo „elektrinių“ Elono Musko pažadų „Tesla Semi“ pavidalu ir gana neaiškios vandeniliu ir elektra varomo „Nikola“ ateities, technine prasme nelabai besiskiriantis nuo dyzelinio analogo, bet ekonomiškesnis dujinis „Scania“ R410 jau rieda Lietuvos keliais, kainuoja proto ribose ir turi patikimą servisinį aptarnavimą. O jeigu dar prisiminti griežtėjančius ES ekologinius reikalavimus ir aktyviai realizuojamą „Mėlynųjų koridorių“ projektą bei tai, kad, skirtingai nuo elektros energijos, dujų stygiaus pasaulyje nenusimato, galima teigti, jog R410 yra vertas dėmesio sprendimas mažiausiai vidutinėje perspektyvoje.
Kita vertus, pabendravus su „Vlantanos“ atstovu, susidarė įspūdis, kad, jei norite apsunkinti sau gyvenimą, tuomet dujinis vilikas (nepaisant visų jo privalumų) – kaip tik tai, ko reikia. Ir problema šiuo atveju ne tiek konkretus gamintojas, kiek infrastruktūros trūkumas ir tam tikri tokių automobilių eksploatavimo niuansai. Niekas neginčija fakto, kad dujiniai vilkikai yra kelių transporto ateitis bent jau pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau šiuo metu paeksperimentuoti su jais gali sau leisti tik stambūs vežėjai, masto ekonomijos dėka turintys pakankamai finansinių ir administracinių išteklių, kurie padės kompensuoti vis dar gana didelius dujinių sunkvežimių eksploatavimo kaštus. Todėl mažoms ir vidutinėms transporto kompanijoms vienerius-dvejus metus patartina susilaikyti nuo tokių automobilių įsigijimo, palaukiant palankesnių (pigesnių) jų naudojimo sąlygų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.