Kas yra “elektroninis eksporto manifestas”, ir kodėl vežėjai juo nesidžiaugia
Vežėjams privalomas “Elektroninis eksporto manifestas” (e-Manifestas) Lietuvoje įsigaliojo 2017 m. lapkričio 1 d. Jis buvo įvestas siekiant išspręsti eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje problemą, kuri jau seniai kankina vežėjus. Naujasis dokumentas pakeitė eksporto deklaracijas ir turėjo pagreitinti sienos kirtimą. Bet, atrodo, nauja tvarka kol kas veikia ne visai taip, kaip planuota, ir vežėjams yra ne tokia palanki, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Kas yra e-Manifestas
Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1B-688 „Dėl Elektroninio eksporto manifesto privalomojo naudojimo“ (nuorodas į šį ir kitus šiame kontekste aktualius teisės aktus lietuvių kalba galite rasti čia), nuo šių metų lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstaigoms turės būti pateikiamas tik elektroninis eksporto manifestas. Šis reikalavimas taikomas tais atvejais, kai eksportuojamos/reeksportuojamos prekės deklaruojamos, pateikiant eksporto/reeksporto elektronines deklaracijas, ir jas numatoma išgabenti iš Europos Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respublikos muitinės įstaigas:
– atskiromis dalimis (eksporto įstaigoje deklaruotos viena eksporto/reeksporto deklaracija); arba
– kaip jungtinį prekių krovinį (viena transporto priemone išgabenamos prekės, deklaruotos daugiau nei viena eksporto/reeksporto deklaracija); arba
– kai jos deklaruotos viena eksporto/reeksporto deklaracija, tačiau išgabenamos kita nei deklaruotoji transporto priemone.
Truputį paprasčiau viską išaiškina galinti padėti viską sutvarkyti specializuota muitinės tarpininkų įmonė UAB „Bunasta“. Jos tinklapyje nurodyta, kad e-Manifestas nuo atskirų eksporto deklaracijų skiriasi tuo, kad į vieną dokumentą yra registruojami visi dalinių krovinių duomenys, todėl gerokai sutrumpėja patikros procedūra pasienyje. Jį vežėjas privalo pateikti Lietuvos pasienyje jei:
– krovinys buvo perkrautas;
– sunkvežimyje yra daugiau nei dvi eksporto deklaracijos (keli gavėjai ar siuntėjai);
– eksporto deklaracijoje nenurodyta transporto priemonė.
E-Manifesto paslaugai įvykdyti reikalingi šie dokumentai:
– eksportuojamo krovinio važtaraštis (CMR);
– eksporto deklaracija;
– krovinį vežančios transporto priemonės registracijos numeris;
– muitinės įstaigos arba posto, į kurį bus nukreiptas manifestas, pavadinimas;
– sandėliavimo ar įvykusio perkrovimo vietos informacija.
Transporto priemonės, vykstančios į Lietuvos muitinės įstaigas ir gabenančios prekes su e-Manifestu, gali būti plombuojamos specialiomis plombomis.
Naujos tvarkos vertinimai
Kaip pažymėjo muitinės tarpininko UAB „Bunasta“ direktorius Jurgis Adomavičius, e-Manifestas yra ypač naudingas vežėjams, į vieną sunkvežimį kraunantiems daug skirtingų krovinių, kuriems reikalinga atskira eksporto deklaracija. Pasak jo, anksčiau visos šios deklaracijos buvo tikrinamos muitinėje, ir muitininkui reikėdavo praktiškai įsitikinti, ar vežamas krovinys atitinka dokumentus, o e-Manifestas jas sujungia į vieną dokumentą, dėl ko patikra pastebimai sutrumpėja. Ir sistema, anot J. Adomavičiaus, veikia sėkmingai.
Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyriausios inspektorės Nidos Ruseckienės teigimu, e-Manifestas padeda pagerinti pervežimo kokybę tame tarpe todėl, kad atitinkamos eksporto procedūros užbaigiamos automatiškai, ir eksportuotojai iš Lietuvos bei kitų ES šalių nedelsiant gauna eksporto fakto patvirtinimą; be to, registruojant prekių pateikimą (pirmas žingsnis prieš pateikiant e-Manifestą), jų pergrupavimo/perkrovimo vietose išsprendžiamos visos problemos, galinčios kilti pasienyje, kas sutaupo vežėjų atstovų laiką.
Tačiau kartu N. Ruseckienė perspėjo dėl problemų, su kuriomis gali susidurti norintys gauti elektroninį eksporto patvirtinimą. Pirmiausiai (jau nekalbant apie techninį faktorių), jos susijusios su kitomis ES šalimis: pavyzdžiui, paaiškėja, kad prekės kitoje valstybėje narėje neišleistos eksportui, arba eksporto duomenys išsiųsti ir apdorojami kitos valstybės narės deklaracijų apdorojimo sistemoje, bet nepateikti europinei Eksporto kontrolės sistemai.
Vežėjai skundžiasi
Praktikoje situacija, vežėjų teigimu, nedžiuginanti. Kaip CargoNews.lt redakcijai papasakojo UAB „H. Essers Vilnius“ direktorius Viktoras Samoilenko, anksčiau eksporto deklaracijas tvarkydavo muitininkai pasienio postuose, o po e-Manifesto įvedimo tuo priverstos rūpintis pačios transporto įmonės. Pastaruoju atveju jos turi pasirinkimą – kreiptis į muitinės tarpininką („Bunastą“ ar kitą) arba gauti muitinės tarpininko statusą ir įdarbinti specialų žmogų muitinės procedūroms atlikti (ir ne šiaip specialų, o sertifikuotą specialistą, išlaikiusį kvalifikacinį egzaminą).
Tokiu būdu, e-Manifestas susijęs su neišvengiamomis papildomomis išlaidomis vežėjui (nebent jis nuspręstų važiuoti ne per Lietuvą, bet tai nevisada patogu), kurių negalima kompensuoti klientų sąskaita, nes bus prarastas konkurencinis pranašumas. Kaip šiame kontekste pažymėjo Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Mečislavas Atroškevičius, siekiant krovinių deklaravimo ir gabenimo metu išvengti nereikalingų problemų, e-Manifestu turėtų iš anksto pasirūpinti eksportuotojas ar jo atstovas, nes jis suinteresuotas greitu ir tvarkingai įformintu prekių pervežimu ne mažiau, negu vežėjas, kuris tokiu atveju negaištų laiko papildomoms procedūroms ir nerizikuotų kažką padaryti ne taip, kaip reikia. Dabartinė situacija dar būtų daugiau ar mažiau priimtina, jeigu nauja tvarka sumažintų eiles pasienyje (sutaupytų krovinio gabenimo laiką). Bet, kaip pažymėjo V. Samoilenko, tai neatsitiko (jeigu atsitiktų, „Linava“, turbūt, nerengtų rezoliucijų šiuo klausimu).
Pagaliau, jis patvirtino N. Ruseckienės perspėjimus dėl techninių problemų, nes sistema didelio dokumentų srauto atveju stringa, ir išsiųstos deklaracijos e-Manifesto gavimui gali paprasčiausiai dingti, po ko jas reikia siųsti iš naujo. Taip pat kol kas sudėtinga viską (ir deklaraciją, ir e-Manifestą) atšaukti ir pateikti iš naujo (pavyzdžiui, jeigu vežėjas nusprendė vykti per kitą pasienio kontrolės punktą).
***
Apibendrinant, galima teigti, kad šiai dienai e-Manifestas neatliko savo užduoties – reikšmingai nesumažino eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kas reikalauja kokybiškesnio muitinės, kurios apkrova sumažėjo, bet kurios efektyvumas nepadidėjo, darbo. Dar vienas subjektas, kuriam šioje istorijoje viskas patinka – „Bunasta“, gavusi aukso gyslą. Na o vežėjas, kaip visada, su papildomais kaštais ir tikėjimu, kad šį kartą Lietuvos sieną pavyks kirsti greičiau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.