eCMR Baltijos regione – artėjanti realybė?
Papildomas CMR Konvencijos protokolas, susijęs su elektroninio važtaraščio (eCMR) naudojimo galimybėmis, buvo pasirašytas tolimais 2008 m. Lietuva prisijungė prie jo tais pačiais metais, bet nuo to laiko šios sferos skaitmenizavimo procesas didžiąja dalimi stovėjo vietoje. Tačiau neseniai Lietuvos asociacija „Infobalt“ pranešė, kad ne kažkur tai, o Baltijos regione buvo atliktas bandomasis pervežimas šios technologijos pagrindu. Kadangi galutinė tokio projekto realizacija atneštų Lietuvos vežėjams apčiuopiamą naudą, „Cargonews“ redakcija nusprendė pasidomėti įvykio detalėmis ir tolimesnėmis eCMR perspektyvomis Baltijoje.
Siekdami viską išsiaiškinti, pasikalbėjome su „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadove Rūta Šatrovaite ir kompanijos „Fitek EDI“, kuri buvo atsakinga už techninį klausimo sprendimą, vadovu Rišardu Bedulskiu.
Kas padaryta?
Pasirodo, būtent «Infobalt» asociacija, kuri yra viena iš pagrindinių žaidėjų Lietuvos skaitmeninių paslaugų rinkoje, įvertino eCMR idėjos įgyvendinimo Baltijos regione svarbą ir parodė iniciatyvą šiame reikale – surado partnerius kaimyninėse šalyse (pirmiausiai – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje) ir įtraukė į procesą Lietuvos valstybines institucijas (didžiausią vaidmenį jame vaidina Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos).
Tam, kad pavyktų pasiekti techninės bazės sukūrimo etapą, teko atlikti didžiulį paruošiamąjį darbą, kuris pareikalavo ženklių finansinių resursų – pinigai buvo gauti DIGINNO projekto rėmuose (bendra vertė – 3,5 mln. eurų). Koncepciją, kuri galiausiai patenkino visus proceso dalyvius, kūrė atitinkamos valstybinės institucijos, verslo asociacijos ir įmonės iš šešių šalių. Arčiau pabaigos į žaidimą įsijungė Šiaurės šalių ministrų taryba, kuri skyrė 134 tūkst. eurų tarptautiniam konkursui, kurio tikslas buvo sistemos kūrėjų atranka. Nugalėjo lietuviška kompanija „Fitek EDI“, kuri kaip partnerius pritraukė gerai Lietuvoje žinomą muitinės tarpininką „Bunastą“, «Intepia» iš Estijos ir „PPL33-35“ iš Ukrainos.
Techniškai viskas atrodo taip, kaip parodyta žemiau pateiktuose paveikslėliuose. Žinoma, visa tai reikia „šlifuoti“, bet šiandien galima drąsiai teigti, kad tvirtas techninis eCMR naudojimo Baltijos regione pagrindas sukurtas – pinigai „nepaleisti vėjais“. Atskirai R. Bedulskis pabrėžė, kad sistema yra technologiškai „atvira“ bet kuriai valstybei ir nėra centralizuota – tai yra, ji neturi „bazės“, kurią kontroliuotų ir galėtų užblokuoti viena šalis (turint omenyje tai, kad, laikui bėgant, į projektą gali įsitraukti posovietinės erdvės valstybės, kurios jau aktyviai juo domisi, tai labai svarbu politinės rizikos požiūriu).
Be abejo, buvo atsižvelgta ir į duomenų konfidencialumo momentą, kad valstybinės institucijos matytų tik informaciją, kuri joms reikalinga, o ne visą „komercinę paslaptį“. Sprendžiant šį uždavinį, buvo pritaikyta inovatyvi technologija (angl. DLT / Distrubuted Ledger Technology), žinoma kaip „Blockchain“. Taip pat šiame kontekste reikia pažymėti, kad įsilaužimo į sistemą, dėl kurio į piktadarių rankas patektų didelis uždaros informacijos kiekis, rizikos lygis šiuo atveju neturėtų būti aukštas (ypač turint omenyje tai, kad projekte dalyvauja valstybinės institucijos). Be to, svarbu, kad еCMR „pririšamas“ prie automobilio, ir jeigu sujungti šią sistemą su numerių atpažinimo sistema, pervežamo krovinio pobūdžio nustatymo ir vežėjų kontrolės procesas taptų dar efektyvesnis.
Bendrai paėmus, elektroninio važtaraščio pliusai vežėjams yra akivaizdūs – tai komunikacijos su verslo partneriais, o baltiško eCMR projekto atveju – ir su valstybinėmis institucijomis, optimizacija (suprantama, kad popierinių informacijos laikmenų pakeitimas elektroninėmis – o ES duomenimis, 99 proc. duomenų kelių transporte šiandien perduodama popieriniu būdu – padarys šią komunikaciją paprastesne, praktiškesne, pigesne ir greitesne). Kaip pažymėjo Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius: „Vien Vilniuje penktadieniais muitinės procedūras atlieka daugiau nei 1000 vilkikų. Kiekvienas iš jų nuvažiuoja apie 30 kilometrų vien tik tam, kad susitvarkytų dokumentus. O tai didina spūstis, eismo nelaimių tikimybę ir teršia aplinką. Pagal dabartinius reikalavimus, kroviniai turi keliauti su spausdintais dokumentais. Jų dublikatus turi saugoti ir krovinio siuntėjas, ir gavėjas, ir vežėjas, ir muitinės tarpininkai. Tai yra tonos popieriaus kasmet, kur yra daugybė vertingų duomenų, bet tie duomenys nėra niekaip apdorojami“.
Ir, žinoma, elektroninio važtaraščio koncepcija puikiai įsipaišo į neseniai patvirtintą europinę eFTI iniciatyvą, numatančią elektroninės platformos, kurioje verslo struktūros ir valstybės institucijos galės keistis informacija apie transporto operacijas, sukūrimą. Tuo pat metu pažymėtina, kad naudotis baltiška eCMR sistema visai nesunku, ir dalyvavimas joje nepareikalaus iš transporto kompanijos didelių išlaidų.
Kaip mums pasakė jos kūrėjai: „eCMR koncepcijos esmė – suderinti ją su vartotojų įmonėse jau veikiančiomis IT sistemomis. Įmonėms, turinčioms verslo apskaitos sistemas, papildomi kaštai būtų minimalūs ir greitai atsipirktų dėl administracinės naštos sumažinimo (supaprastinus apsikeitimą informacija tiek su verslo partneriais, tiek su kontroliuojančiomis valstybės institucijomis) ir trumpesnių transporto priemonių patikrų keliuose. Taigi, iš daugumos vartotojų sukurta eCMR sistema nepareikalaus praktiškai jokio techninio ir administracinio pasiruošimo. Norint ja naudotis, reikėtų jungtis prie nuotolinio serverio (per specialų GUI arba techniškai integravus eCMR sistemą su vežėjo sistema per API). Paslaugos kaina priklausys nuo valstybės požiūrio. Jeigu įmonė padarys viską pati – ji, tikriausiai, bus nemokama; jeigu vartotojas dirbs pagal sutartį su paslaugų tiekėju, kaina bus sutartinė (pavyzdys – Lietuvos VMI teikiama i.VAZ paslauga)“.
Eksperimente dalyvavo žinoma Lietuvos kompanija „Rhenus Logistics“, kuri pervežė krovinį iš Lietuvos į Latviją ir kurios mes paprašėme pasidalinti įspūdžiais. Kaip pažymėjo jos vadovas Arūnas Bertašius: „Viskas praėjo taip, kaip buvo suplanuota, be kažkokių problemų. Bet tam, kad galima būtų pateikti detalesnį sistemos įvertinimą, reikia sulaukti jos pilnaverčio darbo pradžios“.
Kas nori, gali arčiau susipažinti su visa sukurtos platformos darbo schema, paspausdamas šią nuorodą (prisijungimo prie sistemos detales galima sužinoti „Infobalt“ asociacijoje). Iš pradžių, prie jos prisijungė Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, o neseniai prisidėjo Ukraina (aktyvų interesą rodo Baltarusija).
Kas pas kitus?
Reikia pažymėti, kad aptariamas projektas – ne pirmas bandymas sukurti praktinio elektroninio važtaraščio naudojimo tarptautiniame lygyje sistemą. Ligi šio geriausią rezultatą šioje srityje pasiekė Beniliukso šalys, kurios pradėjo atitinkamą darbą dar 2017 m. pabaigoje technologinės platformos „Transfollow“ pagrindu (daugiau apie tai galima paskaityti čia ir čia, o žemiau vaizdo medžiaga, kaip viskas veikia).
Šiandien šitas pilotinis trejų metų projektas artėja prie pabaigos. Jis sudomino nemažai transporto rinkos dalyvių, buvo praktiškai gyvybingas ir bus pratęstas „FEDeRATED“ projekto rėmuose. Jeigu palyginti dvi iniciatyvas (Beniliukso ir baltišką), tai, kaip mums pasakė R. Bedulskis, pagrindinis konkurentų sistemos trūkumas yra galimybės keistis duomenimis su įvairių šalių valstybės institucijomis nebuvimas, ir todėl jos kūrėjai šiandien analizuoja baltišką patirtį.
Tuo pat metu Beniliukso pusėje politinės valios kuo greičiau diegti šiuolaikines technologijas (taip pat transporto srityje) turėjimas ir gebėjimas operatyviai kurti atitinkamą teisinę (tame tarpe tarpvalstybinę) bazę. O kokia situacija su ja Baltijos regione?
Kas toliau?
Tai, kas vyko, stebėjo ir „Linava“. Jos komentare mūsų redakcijai pasakyta: „Bandant sukurtą eCMR platformos prototipą, „Linava“ dalyvavo kaip stebėtoja. Šis pilotinis projektas iš principo parodo, kaip veiktų decentralizuota apsikeitimo informacija (dokumentais, duomenimis) sistema. Kai bus patvirtinta, kad ši sistema veikia nepriekaištingai, bus reikalingi politiniai sprendimai, kurie nulems, kaip faktiškai sukurta sistema bus įgyvendinta. Kai tik bus nustatytos apsikeitimo duomenimis taisyklės, atsiras galimybė steigti arba panaudoti esamus apsikeitimo duomenimis centrus, turinčius sistemas, kurios pritaikytos CMR duomenų rinkimui, saugojimui ir perdavimui. „Linava“ atidžiai stebi situaciją ir vienareikšmiškai palaiko eCMR įdiegimą, nes tokiu būdu sumažėtų vežėjų kaštai“.
Kitaip tariant, administratoriai ir technikai savo darbą padarė – dabar politikų eilė. Šiame kontekste mes paprašėme pakomentuoti klausimą Lietuvos ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų.
Pirmoje mums buvo pasakyta: „Politinio lygmens sprendimai yra Susisiekimo ministerijos pusėje. Prototipo testavimas pademonstravo, kaip galima techniškai tai įgyvendinti. Toliau reikalingi politinio pobūdžio susitarimai tarp šalių. Kalbame apie semantikos (susitarimas, kokia informacija kurioje šalyje kaip vadinama; kokia būtina visoms šalims, o kokia specifinė kiekvienoje šalyje), organizacinį (sutarimas, kurios organizacijos už kokius informacijos fragmentus atsako) ir teisinio reguliavimo (reikalavimų harmonizavimas) susiderinimą“.
Susisiekimo ministerijos komentaras buvo toks: „Susisiekimo ministerija, kuruodama klausimą politiniu lygmeniu, palaiko šią verslo iniciatyvą. Svarbu pažymėti, kad sėkmingam eCMR veikimui užtikrinti nepakanka tik sklandaus visų valstybės institucijų bendradarbiavimo Lietuvoje. Norint pilnai išnaudoti potencialą, reikia užtikrinti sąveiką regioniniu mastu, ir tam reikia diskusijos bei derinimo tarp šalių. Jau artimiausiu metu reikės užtikrinti elektroninių krovinio dokumentų tvarkymą ES lygmeniu, tai yra, ne tik skirtingomis sistemomis atskirose valstybėse narėse. Norėdami sukurti Lietuvos verslui daugiau galimybių, siekiame, kad ši praktika būtų taikoma ne tik ES šalyse, bet ir kaimyninėse valstybėse. Šiuo metu sunku pasakyti, kiek užtruktų tokios sistemos įgyvendinimas, bendradarbiaujant su kaimyninėmis ES šalimis, tačiau šį rudenį bus žengiamas pirmas žingsnis šia linkme“.
Šių metų lapkričio 5 d. Viniuje vykusiame Tarptautiniame transporto inovacijų forume Baltijos ir Rytų partnerystės šalių ministrai patvirtino deklaraciją [ne susitarimą pasirašė – redakcijos pastaba] dėl skaitmeninių krovinių transporto duomenų apsikeitimo tarp valstybių. Kaip šiame kontekste pažymėjo R. Šatrovaitė iš „Infobalt“: „Ši deklaracija parodo, kad tiek ES, tiek kaimyninės šalys, per kurias eina pagrindiniai tranzito maršrutai Rytų-Vakarų kryptimi, suvokia skaitmeninių transporto koridorių plėtros naudą ir jos prioritetus. Iki šiol valstybėse trūko politinės lyderystės, randant bendrą požiūrį dėl saugaus ir patikimo elektroninių duomenų apsikeitimo tarp šalių. Tikimės, kad ši deklaracija taps postūmiu, ir jau ateinančiais metais tarpvalstybines sienas vilkikai galės kirsti be sustojimo, nes visa informacija elektroninias kanalais bus pasikeista iš anksto“.
Taip pat renginyje buvo priimtas sprendimas suvienyti politiniu, ekspertiniu ir verslo lygmeniu Baltijos šalių ir Beniliukso pastangas tolimesnės eCMR projekto plėtros srityje „FEDeRATED“ iniciatyvos kontekste. Tačiau nei tai, nei aukščiau minėta deklaracija nereiškia, kad jis pradės veikti visu pajėgumu jau artimiausiu metu.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad sėkmingi techniniai eCMR platformos bandymai su realiu krovinio pristatymu – didelis pasiekimas Baltijos regionui, kuris yra svarbi grandis Europos transporto rinkoje. Dabar žodis politikams, kurių laukia rimtas darbas, formuojant vieningą teisinį pagrindą praktiniam projekto, kuris ateityje be kelių transporto gali apimti ir geležinkelių bei oro ir jūrų transportą, paleidimui.
Tačiau labai greitų politinių sprendimų tikėtis neverta (ypač Europos Sąjungos lygmeniu, nepaisant visų ambicingų jos planų transporto sektoriaus skaitmeninimo srityje). Geriausiu atveju tarptautinis elektroninis važtaraštis Lietuvos vežėjams bus prieinamas po kelerių metų (ir tai dar su sąlyga, kad kažkas toliau aktyviai stums į priekį eCMR iniciatyvą Baltijos regione ir už jo ribų, kad politikai apie ją nepamirštų). Bet net jei tai atsitiks, tam, kad šis projektas būtų maksimaliai naudingas, ji turi reikšmingai praplėsti savo geografines ribas (ką pabrėžė visi Transporto inovacijų forumo dalyviai) – visų pirma, Vokietijos (kaip vienos iš pagrindinių transporto rinkų Europoje) ir Rusijos (kaip didžiausios transporto rinkos posovietinėje erdvėje) ar net Eurazijos ekonominės sąjungos (kuriai, beje, skaitmeninių transporto koridorių kūrimas šiandien yra vienas iš didžiausių prioritetų) sąskaita. Ar tai realu? Pagyvensime – pamatysime.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.