Eilės pasienyje su Baltarusija – niekas nekaltas!? (papildyta Lietuvos muitinės paaiškinimu)

23208da2be2a160a3800b810e01f29bc

Lietuvos pasienyje su Baltarusija dešimtys vilkikų vairuotojų ne dienomis, o savaitėmis laukia kilometrinėse eilėse. Verslas perspėja dėl bankrotų ir negaili karčių žodžių Lietuvos institucijoms, šios gi ilgas eiles aiškina keliomis laike sutapusiomis priežastimis.

Medininkų pasienio punkte Baltarusijos pusėje esantis vairuotojas Darius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nesigilino, dėl kokių priežasčių stringa vilkikų srautai pasienyje, tačiau jis įsitikinęs, kad problema – Lietuvos pusėje. „Ką aš, eilinis žmogus, galiu jums pasakyti, jums turi būti geriau žinoma? Galvoju, kad sistemos nedirba. 12 parų stoviu eilėje. (Problema) Lietuvos pusėje – Baltarusijos pusėje niekada problemų nebuvo“, – neslėpė nusivylimo Darius (panašiai oficialiai kalba Baltarusijos pusė – detaliau apie tai čia plius infografika žemiau).

lt_punkty_propuska lt_punkty_propuska1

Kalbėdamas apie šias – veikiau gyvenimo, o ne darbo pasienyje – sąlygas vilkiko vairuotojas sakė, jog dėl maisto „tragedijos nebūtų“, ir turint pinigų yra, kur įsigyti, tačiau didžiausia problema yra sanitarinės sąlygos. „Jeigu gyva eilė eina, mašina po mašinos ir niekas nieko neapvažiuoja, tai sistema tokia padaryta – mūsų valdžios? Kieno? Negaliu pasakyti“, – dalijosi Darius. Jo teigimu, daugiausia vilkikų mato iš kitų šalių. „Eina Rusija, Baltarusija, Ukraina, čia lietuvių tai mažai tėra. Visi kroviniai stovi ne sandėliuose, o mašinose. Tai supraskite patys, kaip stabdoma ekonomika“, – kalbėjo vairuotojas. Paklaustas, ar, jo žiniomis, problema tik Medininkuose, jis sakė, kad „visi Lietuvos praėjimo punktai“.

Bendrovės „Sedeka“ transporto vadybininkas Vaidas Anužis teigia, kad verslas patiria didelius nuostolius: kainuoja kuras, techninis aptarnavimas dėl gedimų (pavyzdžiui, genda nuolat įjungtos šildymo sistemos), taip pat fiksuojamos prastovos, gaunama baudų nuo užsakovų ir kita. Trumpiau tariant, planuoti veiklos neįmanoma. „Jeigu po savaitę ar daugiau stovi prie Lietuvos sienos, grįžtant ar beįvažiuojant, tai čia irgi nelabai gaunasi. Ir pinigai prarandami, ir baudos nuo užsakovų (…) Jau čia nuo gruodžio mėnesio ta situacija tokia. Sakau, planuoti neįmanoma“, – sakė V. Anužis. Jis teigia, kad didžiausią bėdą mato būtent Lietuvos pusėje. „Programos keičiasi, atrodo, kad ne savo darbą muitininkai dirba (…) Eilės kilometrinės susidaro. Jeigu čia taip toliau, ne vienas bankrutuos“, – sako V. Anužis.

Vežėjai jau nori eiti iš darbo

Klaipėdoje krašto vežėjai, nuolat vežantys ir jūrinius konteinerius į Baltarusiją, mano, jog padėtis katastrofiška. „Situacija sudėtinga, katastrofiška. Kadangi mūsų įmonės vilkikai ir visi kiti kolegos negalime grįžti iš Baltarusijos į Lietuvą – kai kurios mašinos stovi nuo vasario 3 dienos – 13 dienų jau stovi ir nesame tikri, kad iki savaitgalio grįšime“, – sakė vienos iš įmonių (pavadinimas redakcijai žinomas) atstovas Tomas. Pasak jo, kiek galima spręsti iš vežėjų patirties, problemų kyla Lietuvos pusėje, būtent muitinėje.

„Paskutiniu metu jie diegia sistemas, labai ilgai daro bendrą tą importo-eksporto, labai jiems nesiseka tą padaryti. Bet čia yra tik kokie 50 proc. problemos“, – teigė pašnekovas. Anot Tomo, kita problema – muitininko pareigybės prestižas ir sąlygos: būtina gerinti jas pareigūnams, kad trumpėtų ir jų pamainų darbo laikas, būtų mažesnis nuovargis. Jo teigimu, investicijos į daugiau etatų valstybei atsipirks su kaupu, nes verslas veikdamas atneš daugiau naudos šaliai per mokesčius, užuot stovėjęs vietoje ir kentęs nuostolius.

„Vairuotojai jau nori eiti iš darbo, mes sakome: tu neik, mes tau mokėsim. Mūsų užsakovai tai mums nemoka už tai, kad stovime, o mes vairuotojui turime mokėti. (…) Gal šitą kolapsą išgyvensime, sumokėsime iš savo kišenės, bet kito kolapso jau nebeturėsime iš ko mokėti“, – kalbėjo Tomas. „Tai jau tiesiog katastrofinis slenkstis. Labai daug įmonių gali sustoti. Šnekame su labai daug vežėjų, verkti visi nori, tiek visi nusiminę, labai didelis liūdesys“, – neslėpė apmaudo jis.

Dar viena bendrovė skelbia, kad Šalčininkų punkte Baltarusijos pusėje nutįso 20 km eilė, o „sąlygos nežmoniškos, nei tualetų, nei vandens. Kas stovi 5 dienas, kas 10 dienų, o kai kurie – ir 14 dienų. Kiek dar stovės, neaišku“.

Tarp priežasčių: atnaujinta sistema, Medininkų rekonstrukcija, srautai iš Lenkijos

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius mano, kad patekimo į Lietuvą klausimą turėtų pakomentuoti pasieniečiai, o išvykimas iš Lietuvos pagal kompetenciją pavestas Pasienio kontrolės punktų direkcijai, nes ji atsakinga už pasienio postų infrastruktūrą, laukimo aikšteles, kurios yra prie postų iš Lietuvos pusės, „taip pat – ir dėl Medininkų posto rekonstrukcijos“.

„Jeigu kalbėtume iš muitinės pusės, tai galiu pasakyti tik tiek, kad muitinė dirba įprastu režimu, muitinės informacinės sistemos veikia, trikdžių nėra, o kontrabanda taip pat gabenama nepertraukiamai: vos ne kasdien sulaikome gabenamą kontrabandą tiek krovininėse priemonėse, tiek ir lengvose transporto priemonėse“, – darbo krūvius muitinėje aiškino V. Volungevičius. „Iš mūsų pusės vėlgi, galėčiau pasakyti tiek, kad mes matome problemą keliose srityse, tai pirma, yra nelegali migracija – sustiprintas pasienio tikrinimas, antras – cigarečių kontrabanda, trečias – uždarytas Lenkijos Bruzgi-Kuznica kelio postas, per kurį vyko daugiau nei per visus Medininkus krovininių transporto priemonių, ir ketvirta, manytume, dabar tai yra susiję su karinėmis pratybomis Baltarusijoje“, – galimas pasienio punktų problemas vardijo muitinės atstovas.

Dar V. Volungevičius pažymėjo: „Bendravimas su Baltarusija praktiškai nevyksta, (…) dėl kokių priežasčių pas juos būna situacija, kai naktį po kelias valandas nevažiuoja transporto priemonės į Lietuvos pusę, mes [atsakymų] negauname“. Papildomų trikdžių, pasak jo, sukėlė ir tai, jog kai kurios įmonės nesuderino savo informacinių sistemų su vasario 9 dieną atnaujinta muitinės tranzito sistema. „Jie neatliko namų darbų ir įvyko tam tikri trikdžiai, kada pasienyje dirbantys muitinės tarpininkų atstovai negalėjo pateikti elektroniniu būdu deklaracijų dėl to, kad jų naudojamos informacinės sistemos negalėjo susikalbėti su muitinės sistemomis“, – sakė V. Volungevičius. Galiausiai, jo teigimu, vilkikų eilės išaugusios ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Lenkijos pasienyje su Baltarusija.

Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Mindaugas Zobiela neneigia, kad Medininkuose iš tiesų vyksta rekonstrukcija, bet ragina pažvelgti į kitų punktų pralaidumą, kur tokių darbų nėra. „Labai kategoriškai rekomenduočiau kreiptis į muitinę (…). Mes esame „statybininkai“, esame postus pastatę, prižiūrime: sniego nėra, nukastas ir, be to, nutirpti baigia. Pralaidumas, pasakysiu, Lavoriškėse galėtų važiuoti 200, važiuoja 50-60 – mes niekaip negalime įtakoti, tai yra grynai muitinės klausimas. Negaliu nei pabarstyti ko nors labiau, nei pastatyti“, – sako M. Zobiela. „Dėl Medininkų vyksta rekonstrukcija, pralaidumas per pusę sumažėjęs, bet nereikia ant to užsikabinti. Jeigu per Lavoriškes, Šalčininkus, Raigardą nepravažiuoja nė 200, kartais nė 100 nepravažiuoja, tai ar sistemas diegia, ar ką daro – čia reikėtų jų (muitinės – red.) klausti“, – sakė jis.

Pasak direkcijos vadovo, situacija punktuose pralaidumo požiūriu tikrai nėra gera, bet nesanti ir tragiška. „Iš Lietuvos laukė Medininkuose, ryte žiūrėjau, berods, 112, Raigarde blogiausia situacija – 180, mažai Lavoriškėse, Šalčininkuose – link 200. Tai nėra gerai ir nėra tai, ko siekiame, bet nėra tragiška situacija ir tinkamai dirbant muitinei per parą jos išvažiuotų, bet –- koks pralaidumas, tiek ir laukia“, – sakė M. Zobiela.

V. Volungevičius teigė, kad dėl patekimo į Lietuvą reikėtų kreiptis į pasieniečius, tai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT). „Sustiprinę tikrinimą dėl nelegalios migracijos, tai jie galėtų pakomentuoti, nes jie atidarinėja visas krovininio transporto priemones ir kitas priemones ir tikrina, ar ten nėra pasislėpusių nelegalų, nes tokią situaciją jau turėjome, buvo Medininkuose aptikti krovininėje transporto priemonėje pasislėpę keturi nelegalai“, – kalbėjo jis.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis pripažino, kad dėmesys migracijos užkardymui irgi turi tam tikros įtakos patikros procedūroms, bet tikrai nėra pagrindinė dabartinių eilių priežastis. „Atidaryti vilkiko puspriekabę ir pažiūrėti, ar ten nėra žmogaus, daug laiko nereikia. Ar su širdies dūžių matuokliu pakišus po automobiliu pasižiūrėti ribotą laiką, ar ten nėra gyvybės“, – sakė G. Mišutis. Anot jo, eilės yra ir, matyt, išliks. Jis patikino, jog pasieniečių sistemos veikia gerai ir priežasčių reiktų ieškoti kitur. „Srautai yra dideli, Medininkų problematika aiški (…) Kitas dalykas, muitininkai turi projektus, naują informacinę sistemą, berods, pasileido, ne visai atvejais ji sklandžiai veikia, tai šiek tiek įtakos turi. Bet, kaip jie patys sako, šiuo metu sistema įsivažiuoja ir turėtų sklandžiai veikti. Ir dar Raigardas – punktas pietų Lietuvoje prie Druskininkų. Ten yra nemaža eilė susidariusi, tai ten įtakos turi ir srautai nuo Lenkijos“, – sakė G. Mišutis, turėdamas omenyje situaciją jau minėtame Bruzgi-Kuznicos kelio poste Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

***

Nesibaigiančių vilkikų eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje klausimus tikimasi spręsti, trumpinant Muitinės pareigūnų pamainų trukmę, didinant pareigūnų algas, tobulinant krovininių automobilių patikros procedūras, o svarbiausius klausimus sprendžiant steigiamoje Muitinės departamento ir asociacijos „Linava“ darbo grupėje. Tai sutarta vasario 21 d. vykusiame „Linavos“ prezidento Romo Austinsko, generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, Prezidiumo narių susitikime su Muitinės departamento vadovu Dariumi Žvironu ir jo komanda (daugiau apie tai – čia).

Daugiau informacijos – čia.

***

Balandžio pradžioje Lietuvos muitinė parašė, kad šalis šiuo metu tapo viena pagrindinių Europos Sąjungos vežėjų krypčių, per kurias prekės gabenamos iš ES į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną. Tai kartu su griežtesne krovinių kontrole, anot jos, ir didina eiles Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Muitinės departamento atstovo teigimu, Lietuvos muitininkai paprašė Lenkijos kolegų pagalbos išspręsti eilių problemą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,348
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 132
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 51
0