Ekspeditorių paslaugas vis dar gali teikti bet kas. Kaip išsirinkti tinkamą?
Ekspeditorių veikla transporto rinkoje vertinama nevienareikšmiškai. Vieniems atrodo, kad tai naudinga tarpininkavimo paslauga, kitiems – kad tiesiog dubliuoja vežėjų veiklą ir atima iš jų dalį uždarbio. Tačiau ekspeditorių paslaugos pastaruoju metu itin populiarėja, tad svarbu žinoti, kokiais kriterijais vadovautis pasirenkant sąžiningą tarpininką. Juolab kad ekspeditorių veikla iki šiol nėra nei licencijuojama, nei dar kaip nors kitaip reglamentuojama.
Daug atsitiktinių „žaidėjų“
„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia negalintis atsakyti, kodėl ekspeditoriai iki šiol veikia be jokių taisyklių, nors vežėjų asociacija dėl privalomo jų licencijavimo klausimą kelia reguliariai. „Sunku pasakyti, kodėl stringa licencijavimo klausimas, nors argumentų vežėjai daug turi. Nemažai susikuria vienadienių ekspeditorių, susirenka vežėjų lėšas, po to dingsta ir taip tempia žemyn transporto įmones. Aš nežinau, gal jau 20 metų kalbame apie ekspeditorių licencijavimą, juo labiau kad vežėjas privalo turėti licenciją, finansinį garantą, turi būti apsidraudęs, o tarpininkas, kuris priima iš užsakovo krovinį, nėra už nieką atsakingas – nereikia licencijos, finansinio pajėgumo, jis gali turėti kėdę, stalą ir mažiuką kambariuką, kuriame gali vykdyti veiklą“, – apie nelygias sąlygas transporto rinkoje kalbėjo E. Mikėnas.
Jis pasakojo sulaukęs jau ne vieno kitų šalių vežėjų nuogąstavimų ir skundų, kad pasinaudoję Lietuvos ekspeditorių paslaugomis jie prarado didžiules sumas, o išieškoti jų nebėra iš ko, nes tie tarpininkai bankrutavę.
Į asociaciją – tik patikimi ekspeditoriai
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Arūnas Bertašius, paprašytas pakomentuoti, kodėl iki šiol nėra privalomo ekspeditorių licencijavimo atsakė, kad klausimas turėtų būti adresuotas ne jam. „Su manimi šiuo klausimu nėra apie ką diskutuoti, nes aš tik už tai, kad veikla būtų licencijuojama. Tačiau tam trūksta politinės valios, įstatymų leidėjas mano, kad verslui kurti turėtų būti suteikiama „mistinė“ laisvė ir ji neturėtų būti varžoma. Paskutinį kartą Susisiekimo ministerijoje apie tai diskutavome prieš pusmetį. Savo asociacijoje mes turime vidinį licencijavimą ir priimame tik tuos narius, kurie jau yra žinomi rinkoje ir užsirekomendavę kaip sąžiningi atstovai“, – sako A. Bertašius.
Taigi, ne bet kas gali pakliūti į asociaciją, o dirbti ekspeditoriumi galima ir nebūnant jos nariu. Imtis šio verslo neretai ryžtasi žmonės, neturintys jokio tinkamo išsilavinimo ar patirties, neišnagrinėję CMR konvencijos, neišmanantys Kelių transporto kodekso ir kitų teisės aktų. Kaip žinia, ekspeditorių draudimas taip pat nėra privalomas, tad pradedantieji ne visada savo verslą draudžia savanoriškai. Dėl visų šių priežasčių galima pridaryti klaidų, kurios tampa didžiulių nuostolių, finansinių žalų rezultatu, privedančių prie bankroto. Ne paslaptis, kad kai kurios ekspedijavimo įmonės palieka įtarimų, kad bankrotas sukurtas tyčia, o po to kuriamos naujos įmonės.
Licencijavimui – trys esminiai reikalavimai
„Linekos“ vadovas sako, kad privalomam ekspeditorių licencijavimui užtektų kelių esminių reikalavimų, kurie yra panašūs, kaip ir vežėjams. „Visų pirma jie turėtų baigti specialius mokymus. Savo asociacijos nariams mes juos nuolat rengiame ir nemažai ekspeditorių pasinaudoja galimybę patobulinti įgytas žinias. Antras svarbus dalykas – finansinis garantas, reikėtų turėti prie „dūšios“ nors kažkokį grašį. Na, o trečia – ekspeditoriai privalomai savo veiklą turėtų drausti civilinės atsakomybės draudimu. Įvykdžius visus šiuos reikalavimus klientams rizika papulti nesąžiningam tarpininkui į rankas sumažėtų iki minimumo“, – sako A. Bertašius.
UAB “Gulingė” direktorė Renata Čėsnienė pasakoja, kad ekspedijavimu užsiima jau 16 metų, tačiau jokioms asocijuotoms struktūroms nepriklauso. Ji sako, kad būtų už tai, jei pavyktų surasti saugiklių veikti nesąžiningu pagrindu kuriamoms įmonėms, tačiau kategoriškai nesutinka su kai kuriais “Linekos” vadovo siūlymais dėl licencijavimo.
„Manau, kad išsilavinimas, kuriant verslo įmonę ne visada yra būtinas. Pavyzdžiui, aš esu “pusiau” tikybos mokytoja, o mano verslo partnerė – muzikantė. Tačiau kartu jau sėkmingai dirbame visus 16 metų.”, – sako R. Čėsnienė, pridurdama, kad sąžiningumas ir pagarba klientui – tai vieni iš sėkmingo verslo garantų.
Ji nepritaria ir finansinio garanto reikalavimams, nes tai tikrai užkirstų kelią verslą kurti jauniems, energingiems žmonėms. “Jei iš mūsų pareikalautų kažkokio protingumo rėmuose nustatyto finansinio garanto, tai gerai – mes turime kažką užsidirbę. O ką daryti jaunimui, kuris ir taip masiškai bėga į užsienį. Įstatiniam kapitalui jie gal ir sukrapštytų, bet jei būtų pareikalautas kažkoks finansinis garantas, tai iš kur jie, dar net nepradėję dirbti jį gaus?”, – retoriškai klausia pašnekovė.
Vienintelis protingas siūlymas – tai privalomas ekspeditorių civilinės atsakomybės, kuris nuo galimų žalų apsaugotų ne tik jį patį, bet ir jo klientus.
Europos sąjungoje nėra bendro reglamento ekspeditoriams, kiekviena bendrijos narė pati nustato reikalavimus šiam verslui. Kiek teko domėtis, tai daugelyje Europos šalių ekspeditorių veiklai taip pat nėra jokių licencijų, nebent nustatomas privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau Ispanijoje iš ekspeditorių reikalaujamas 60 tūkst. eurų kapitalas, o licencijai gauti egzaminą, kurį sudaro 100 klausimų, turi išlaikyti direktorius arba įmonės akcininkas, turintis daugiau nei 15 proc. akcijų. Bauda už veiklą be kvalifikacinio egzamino – 802 eurai, o jeigu atsakingas įmonės vadovas įrodys, kad yra pradėta licencijavimo procedūra (lanko kvalifikacinius kursus), tada baudos dydis mažinamas iki 400 eurų. Lenkijoje įstatinis kapitalas – 50 tūkst. eurų, o licencija išduodama toje apskrityje, kurioje bus užsiimama ekspedijavimu.
Tuo metu Lietuvoje didesni finansiniai reikalavimai keliami tik finansinėms įmonėms – bankams, draudimo įmonėms ir pan. Visoms kitoms įmonėms steigti pakanka tik 2500 eurų vertės įstatinio kapitalo. Tai, greičiausiai, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl valdžios koridoriuose niekas nepalaiko privalomo ekspeditorių licencijavimo. Reiktų keisti, tobulinti visą paketą UAB veiklą reglamentuojančių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų, o dėl vienos veiklos rūšies to daryti paprasčiausiai nėra prasmės.
Kaip išsirinkti patikimą ekspeditorių
Taigi, renkantis ekspeditorių reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:
- Ar bendrovė turi užtektinai patirties rinkoje? Kokie klientų atsiliepimai apie ją? Šiame informacinių technologijų amžiuje tai patikrinti gana paprasta. Visos cargo.lt biržoje dalyvaujančios įmonės taip pat yra vertinamos ir reitinguojamos.
- Ar turi ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimą? Kaip žinia, Lietuvos teismų praktikoje ekspeditorius laikomas sutartiniu vežėju, todėl būna atvejų, kai jis turi atsakyti ir už vežėjo padarytas žalas, kurios gali būti ne tokios ir menkos.
- Ar bendrovė neįsiskolinusi? Skolos „Sodrai“ duomenis paprastai pateikia informaciniai portalai, pavyzdžiui,. www.rekvizitai.vz.lt įvedus įmonės kodą ar pavadinimą. Skolų ataskaitas galima užsisakyti ir iš skolų valdymo bendrovių.
- Kokia bendrovės patirtis teismuose, ar dalyvauja jose kaip skolininkas ar atsakovas už kitus veiksmus? Tokią informaciją galite rasti puslapyje http://www.eteismai.lt/
Norėdami gauti dar daugiau duomenų apie ekspedijavimo įmonę, naudodamiesi Registrų centro elektronine savitarnos sistema http://www.registrucentras.lt/savitarna/ galite užsisakyti ir papildomos mokamos informacijos, pavyzdžiui, paskutiniąją pateiktą finansinę ataskaitą, taip pat Juridinių asmenų registre (JAR) esančius viešus registrui pateiktus įmonės dokumentus: visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, pateiktus akcininkų sąrašus ir pan. Tai, kokius įmonės dokumentus galėtumėte įsigyti, sužinosite neatlygintinoje paieškoje adresu http://www.registrucentras.lt/jar/p/ susiradę įmonę pagal pavadinimą ir paspaudę aktyvų raudoną ženklelį D – ten bus pateikiamas registre esančių dokumentų sąrašas. Tiesa, reikėtų žinoti, kad informacija apie akcininkų istoriją nėra laisvai prieinama, nebent įmonėje yra ir buvo vienintelis akcininkas – tuomet tai yra JAR teikiami ir nesunkiai prieinami duomenys. Tuo metu jeigu įmonėje yra buvę keli akcininkai, istorinė informacija apie juos yra prieinama ne visiems, o tik patiems akcininkams bei teisėsaugos institucijoms; be to, ji kol kas kaupiama tik apie uždarąsias akcines bendroves ir mažąsias bendrijas. Įkainiai už tokias įmonės paslaugas nurodyti http://www.registrucentras.lt/p/45; kaip matyti, paslaugos kaina neretai priklauso nuo norimų įsigyti dokumentų apimties. Daugiau informacijos apie tai, kokias paslaugas ir kokiomis sąlygomis teikia Registrų centras, galima rasti interaktyvių konsultacijų svetainėje http://info.registrucentras.lt. Įmonė į klausimus atsako vėliausiai per parą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.