Elektroninis CMR važtaraštis: jis yra, bet jo nėra
Vežėjai vis dar naudoja „popierinius“ CMR važtaraščius, nors jau šiandien aišku, kad toks formatas nėra pats geriausias variantas norint visiems pervežimo proceso dalyviams tinkamai keistis informacija. Elektroninis CMR važtaraštis pamažu tampa neišvengiama būtinybe, todėl CargoNews.lt redakcija nusprendė padėti vežėjams išsiaiškinti, kas tai per daiktas ir kaip juo būtų galima naudotis.
2008 m. vasario 20-ąją Ženevoje buvo pasirašytas papildomas CMR Konvencijos protokolas dėl elektroninio CMR važtaraščio. Teisės požiūriu elektroninis CMR važtaraštis turi tokią pačią galią, kaip ir „popierinis“ variantas. Šiuo metu protokolą dėl elektroninio CMR važtaraščio pasirašė 16 šalių, tame tarpe ir Lietuva, Latvija bei Estija. Visai neseniai šį protokolą ratifikavo Liuksemburgas, Rusija ir Turkija. Kita šalimi gali būti Kazachstanas.
Elektroninio CMR važtaraščio privalumai ir trūkumai
2015 m. Lietuvos mokslininkai paskelbė straipsnį, kuriame detalizuoti e-CMR privalumai, pirmiausiai (jau nekalbant apie popieriaus taupymą) susiję su informacijos apie krovinį judėjimo greičiu ir apčiuopiamu įmonės kaštų mažinimu. Mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, jog elektroniniu formatu sudaryti ir saugomi duomenys yra gerokai patikimesni, nes išeliminuojama žmogiškųjų klaidų tikimybė, be to, toks dokumentas yra bet kuriuo metu prieinamas visiems logistikos grandies dalyviams (kas gerokai taupo laiką).
Kita vertus, elektroninis CMR važtaraštis turi ir eilę trūkumų. Pirmiausia, nedidelėms ir vidutinėms transporto įmonėms naudojimasis elektroniniu važtaraščiu gali būti per didelė prabanga, nes šiai sistemai reikia tam tikros informacinės-technologinės infrastruktūros, kurią turėti savo įmonėse gali būti netikslinga (vadinasi, tektų kreiptis į specializuotus partnerius). Antra, gabenant krovinius į trečiąsias šalis naudoti elektroninį važtaraštį gali būti neįmanoma dėl tam tikrų specifinių tų šalių muitinės procedūrų, todėl būtų gerai, jei elektroninio važtaraščio sistema pirmiausia veiktų bent jau Europos Sąjungos šalyse.
Mūsų redakcijai buvo labai įdomu išsiaiškinti, kaip ši naujovė veikia praktiškai. Kai tik mes ėmėmės šio reikalo, paaiškėjo, kad norint naudoti elektroninį CMR važtaraštį taip, kaip tai įsivaizduoja ir planuoja Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), reikia suarti ne vieną neartą dirvoną, taip pat ir Lietuvoje.
Elektroninis važtaraštis jau veikia, bet ne visur
2017 m. vasario 19-ąją Ispanijos ir Prancūzijos pasienyje pradėjo veikti pasienio kontrolės punktas, kuriame kurį laiką buvo priimami elektroniniai važtaraščiai. Tuo pat metu elektroninių važtaraščių testavimas vyko Beneliukso šalyse. Pasibaigus eksperimentui, Beneliukso šalys nusprendė naudoti elektroninį važtaraštį Beneliukso ribose. Kaip teigiama IRU pranešime, artimiausiu metu elektroniniai važtaraščiai gali būti pradėti naudoti ir Vokietijoje, Italijoje bei Austrijoje.
Taip atrodo elektroninis CMR važtaraštis. Jo platformą sukūrė Nyderlandų bendrovė „TransFollow“. Tiems, kas nori susipažinti su šia sistema, reikia paspausti šią nuorodą ir ir atsisiųsti demo versiją paspaudžiant „Download“. 14 dienų sistemą galima tyrinėti nemokamai.
Tačiau įsidiegti elektroninio važtaraščio formą nepakanka – tam, kad jis būtų naudojamas praktikoje, reikalingas valstybės institucijų sprendimas. Tarkim, Nyderlanduose už elektroninį važtaraštį yra atsakinga Infrastruktūros ir vandens reikalų valdymo ministerija – būtent šios ministerijos sprendimu elektroninis CMR važtaraštis yra naudojamas pervežimams į Belgiją ir Liuksemburgą.
Deja, Lietuvos valstybinės institucijos apie elektroninį CMR važtaraštį žino nelabai daug (šiame straipsnyje bus išdėstyta ir jų pozicija). Tačiau mums pavyko susisiekti su kompanijos „TransFollow“ vadove Rene Briuijne, kuri maloniai sutiko paaiškinti, kaip naudotis elektroniniu važtaraščiu (išsami instrukcija anglų kalba yra čia ) ir pasidalino filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kaip veikia elektroninis važtaraštis (kartu paaiškinant, kaip reikia jį užpildyti naudojant mobilią aplikaciją).
Dar kartą atkreipiame vežėjų dėmesį – kalbant apie tarptautinius pervežimus, elektroninį CMR važtaraštį kol kas galima naudoti tik Beneliukso ribose (tarkim, iš Lietuvos į Belgiją reikės važiuoti su įprastu „popieriniu“ važtaraščiu, nes Lietuvoje vis dar nėra sukurtas elektroninio CMR važtaraščio mechanizmas).
Regis, reikalai kažkiek juda, tačiau net ir Europos Sąjungos mastu šis procesas tebėra pradinėje stadijoje. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje elektroninis važtaraštis (kai kalbame apie tarptautinius pervežimus) taip pat vis dar nenaudojamas. Lietuvos Muitinės departamentas oficialiai pareiškė, kad elektroninių važtaraščių nepriima. O kai paklausėme, kokia valstybės institucija turi pasirūpinti, kad elektroninis važtaraštis pradėtų veikti ir Lietuvoje, Muitinės departamento atstovas atsakė, kad tuo užsiima Lietuvos Susisiekimo ministerija. Mes kreipėmės į Lietuvos Susisiekimo ministeriją klausdami, kodėl protokolas dėl elektroninio CMR važtaraščio rafitikuotas, tačiau jokio praktinio rezultato vis dar nėra?
Štai ką atsakė ministerijos atstovai (atsakymo turinyje protokolo ratifikavimo data ir prisijungusių prie protokolo šalių skaičius netaisytas): „Informuojame, kad 2008 m. gegužės 27 d. Ženevoje buvo pasirašytas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) papildomas protokolas dėl elektroninio važtaraščio. Lietuva ir kai kurios kitos valstybės (iš viso 15 šalių) yra ratifikavusios šį protokolą, tačiau praktiškai daugelyje šalių, tarp kurių – ir Lietuvoje, e-CMR neveikia. Atkreipiame dėmesį, kad elektroninių važtaraščių sistemą yra įdiegusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tad kurti dar vieną analogišką sistemą Susisiekimo ministerijai nebūtų tikslinga“.
Kitaip tariant, Lietuvoje e-CMR sistema tarptautiniams pervežimams nediegiama dėl to, kad kitos šalys kiti irgi nieko nedaro. Pozicija suprantama, bet pažymėtina, kad, pavyzdžiui, prancūzai su ispanais bei Beniliuksas daro, ir Baltijos valstybės irgi galėtų pabandyti. Be to, protokolas dėl elektroninio važtaraščio buvo pasirašytas 2008 m. vasario 20-ąją, o ne 2008 m. gegužės 27-ąją, kaip teigiama ministerijos atsakyme. Taip pat šiai dienai protokolą ratifikavo ne 15, o 16 šalių. Pagaliau, VMI sukurtos i,MAS ir i.VAZ sistemos netinka tarptautiniam krovinių gabenimui. Kitaip tariant, šiek tiek keista, kad elektroninių važtaraščių klausimas Lietuvos Susisiekimo ministerijoje yra tokiame kompetencijos ir darbo lygyje..
Teisingumo dėlei reikėtų pažymėti, kad, pavyzdžiui, elektroniškai pažangioje Estijoje situacija ne geresnė. Kaip CargoNews.lt redakcijai paaiškino šios šalies Ekonominių reikalų ir susisiekimo ministerijos atstovas, europiniu mastu elektroniniai važtaraščiai kol kas nenaudojami pirmiausiai dėl elektroninių parašų nesuderinamumo (kitaip tariant, pavyzdžiui, estai negali atidaryti ir perskaityti latviškų elektroninių parašų ir atvirkščiai). Europos Komisija ir privatus sektorius, anot jo, bando sukurti bendrą platformą šioje srityje, bet kada tai bus padaryta, neaišku. Kas įdomu, Rusijoje, redakcijos duomenimis, viskas įvyko principu „iš pradžių padaryta, po to pagalvota“. Kitaip tariant, niekas ten entuziastingai elektroninių važtaraščių sistemos tarptautiniams pervežimams nekurs, nes daug kam nereikia skaidrumo, vežant krovinius, bei nenorima priklausyti nuo IRU (po to dar elektroninių TIRų pradės reikalauti), ir protokolo pasirašymas įvyko labiau dėl vaizdo (juk šalies prezidentas ir premjeras ragina modernizuotis).
***
Apibendrinant, galima teigti, kad šiandien elektroninis važtaraštis yra dalykas, apie kurį kai kurios CargoNews.lt kalbintos lietuviškos vežėjų įmonės net negirdėjo. Kitos atsakė, kad e-CMR nenaudoja, kas suprantama, kadangi net progresyvioje Europoje (jau nekalbant apie NVS erdvę) tai vis dar yra naujovė. Tačiau, kaip rodo Beneliukso šalių pavyzdys, anksčiau ar vėliau elektroniniai važtaraščiai pakeis popierinius. Vežėjai turi „laikyti ranką ant pulso“ ir ruoštis šiai perspektyvai (būtent todėl mes ir pasidalinome Nyderlandų atsiųsta medžiaga apie e-CMR, kad vežėjai bent jau savo kompiuteriuose pamėgintų „pačiupinėti“ šią sistemą). O Lietuvos ir kaimyninių Baltijos šalių valdžios institucijoms derėtų sparčiau diegti pažangias technologijas krovinių gabenimo sektoriuje, bet ne slėpti galvas į smėlį, kaip tai daroma dabar.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.