Estišką dyzelinį kurą gali pripažinti netinkamu

dyzelinas

Estiško dyzelinio kuro ateičiai iškilo grėsmė dėl griežtų anglies dvideginio normų, kurias yra nustatęs Europos klimato direktoratas, skelbia DELFI.ee.

Automobilių dyzeliniu kuru, kurį gamina įmonės „Viru Keemia Grupp“ (VKG) ir „Eesti Energia“, nebus galima prekiauti netgi pačioje Estijoje, jeigu Klimato politikos generaliniam direktoratui pavyks patvirtinti „iš piršto laužtus“ apribojimus, rašo „Eesti Päevaleht“.

Tokiu atveju Estijos cheminių medžiagų įmonėms, mėginančioms tapti šalies „degalų karalienėmis“, vietoje konkuravimo atviroje rinkoje tektų susitaikyti su stambių tarptautinių įmonių pranašumu.

„Gamyba iš mūsų pusės vyksta, bet mes prarasime labai daug pinigų, jeigu su savo dyzeliniu kuru nesugebėsime prasibrauti į atvirą rinką. Pardavimų schemoje smarkiai išaugs sąnaudos“, – sakė VKG valdybos pirmininkas Priitas Rohumaa.

„Kivioli Keemiatoostus“ ir degalinių tinklo „Alexela“ savininkas Heiti Haale buvo dar pesimistiškesnis. „Atsižvelgus į skalūnų alyvos vystymo projektų fazę, niekas neketina statyti gamyklos, kurios produkcijos pardavimai būtų sudėtingi ar ekonomiškai neefektyvūs“, – sakė jis.

Estijos aplinkos ministerijos vicekancleris Meelis Muntas Briuselyje kaip liūtas kovoja už tai, kad išgelbėtų estišką dyzelinį kurą nuo numatomų apribojimų. „Komisijai pateikti vieno kanadiečių mokslininko skaičiai, kurie rodo, kad iš skalūnų gaminamas dyzelinis kuras išskiria beveik dvigubai daugiau anglies dvideginio, negu kuras, gaminamas iš naftos. Tačiau šie skaičiai neįrodyti jokiomis analizėmis ar tyrimais“, – aiškino M. Muntas.

Estijos degalų gamintojams pasisektų išvengti kracho, jeigu M. Muntui pavyktų į nutarimą dėl direktyvos taikymo įtraukti atskirą punktą, pripažįstantį skalūnus netradiciniu energijos šaltiniu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2024 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2025 m. pirmo ketvirčio vertinimais iš IRU)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2025-05-13 1,924
0