Europos Komisija įspėjo Lietuvą dėl pažeidimų transporto srityje
Europos Komisija (EK) paragino Lietuvą į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) taisykles dėl automobilių kelių rinkliavų ir vinječių bei visiškai įgyvendinti ES taisykles dėl sunkiasvorio transporto didžiausios leidžiamos masės ir matmenų.
„Šiandien Europos Komisija nusprendė išsiųsti pagrįstą nuomonę Lietuvai (…) dėl to, kad ji į nacionalinę teisę neperkėlė Eurovinjetės direktyvos (…), tinkamai neperkėlė ES taisyklių dėl tam tikrų kelių transporto priemonių didžiausios leidžiamosios masės ir didžiausių leidžiamųjų matmenų“, – trečiadienį pranešė EK.
„Lietuva turi per du mėnesius atsakyti ir imtis priemonių. Priešingu atveju Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“, – teigiama pranešime.
Eurovinjetės direktyvoje nustatytos bendros pagal nuvažiuotą atstumą ir laiką skaičiuojamų naudotojo mokesčių taisyklės, kad valstybės narės galėtų padengti infrastruktūros išlaidas.
Ši direktyva dabar apima lengvuosius automobilius, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus bei mažas sunkiąsias transporto priemones.
Peržiūrėtoje direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės į savo mokesčių sistemą įtrauktų su oro tarša susijusias aplinkos apsaugos sąnaudas, nustatytų mokesčius remiantis transporto priemonių išmetamu CO2 kiekiu.
Eurovinjetės direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2024 metų kovo pabaigos, dėl to pernai gegužę EK išsiuntė Lietuvai oficialų pranešimą dėl nevisiškai perkeltos direktyvos.
Kaip BNS teigė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas, Lietuva vėluoja įgyvendinti Eurovinjetės direktyvą, nes tebesitęsiant teismams dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, šalis iki šiol neįdiegė šios sistemos.
„Mums didelės įtakos neturės, nes tai vis tiek būtų taikoma Lietuvos teritorijoje, dėl Lietuvoje neįgyvendinto perkėlimo. 95 proc. mūsų vežėjų operacijų atliekamos ne Lietuvos teritorijoje. Įtaka būtų tik vežėjams, kurie dirba Lietuvoje, kurioje yra maža dalis viso sektoriaus“, – BNS trečiadienį sakė P. Drižas.
„Vėlavimas dėl to vyksta, nes yra teisminiai procesai (dėl e.tollingo – BNS). Bet EK prieš duodama tokius signalus Lietuvai, turėtų ir pati pažiūrėti savo darbų lauką ir užtikrinti tinkamą kitų teisės aktų vykdymą“, – kalbėjo jis.
P. Drižo teigimu, vežėjai kur kas jautresni dėl kai kurių Mobilumo paketo taisyklių, kurios ES šalyse nėra vienodos.
„Turime skirtingą vienų ar kitų teisės aktų traktavimą vienoje ar kitoje šalyje. Ten EK galėtų pasidarbuoti labiau ir kai kurioms šalims taip pat išsiųsti grasinimus pradėti pažeidimo procedūrą“, – kalbėjo TTLA vadovas.
Seimas pernai gruodį nusprendė, kad e. tollingo sistema turi pradėti veikti 2026 metų sausio 1-ąją – pusmečiu vėliau nei buvo numatyta iki tol. Anksčiau planuota, jog sistema bus įdiegta 2023 metais, vėliau – 2024-aisiais, tačiau užsitęsus teismams dėl jos diegimo konkurso valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ketino nuomotis jau sukurtą sistemą.
Apeliaciniam teismui pernai paskelbus, jog e. tollingo kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu „Via Lietuvos“ sprendimą skelbti kitą – jos nuomos konkursą, bendrovė šių metų pradžioje ketina apsispręsti, ką daryti toliau.
Tuo metu sunkiasvorio transporto didžiausios leidžiamos masės ir matmenų taisyklių direktyvoje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, siekiant skatinti įvairiarūšio vežimo operacijas.
Pasak EK, Lietuva apie su tuo susijusius nacionalinės teisės aktus pranešė pernai vasarį, tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad jie, visų pirma įvairiarūšio vežimo operacijų apibrėžimas, vis dar neatitinka direktyvos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.