Gegužės transporto aktualijų apžvalga
Rinkiminis „Linavos“ kongresas ir diskusija dėl techninių apžiūrų Lietuvoje, labiausiai tikrinami keliai Lenkijoje ir sunkvežimių pardavimo Europoje statistika, vasariniai sunkiasvorio transporto eismo apribojimai Rusijoje ir Baltarusijoje ir transporto technologijų įdomybės. Apie tai ir ne tik gegužės įvykių apžvalgoje iš Cargonews.lt
Pirmiausiai norime priminti, kad Cargo.LT jau 20 metų (projekto istorija – čia).
Naujienos iš Lietuvos
Kaip pranešė susisiekimo ministerija, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, krovinių vežimas kelių transportu Lietuvoje išaugo 10 proc. Tai, žinoma, gerai, bet reikia nepamiršti, kad krovinių pervežimų apimčių augimas dar nereiškia, kad ženkliai išaugo vežėjų pelnas. O jeigu dar atsitiks kažkas panašaus į tai, kas įvyko Panevėžyje, kur keli vienos įmonės vilkikai ir prikrautos puspriekabės tiesiog sudegė (gerai, kad buvo draudimas), tai apie kokį pelną iš viso galima kalbėti (tiesa, „Girtekos“ pajamos 2018 m. išaugo 37 proc. iki 764 milijonų eurų).
„Linava“ turi naują prezidentą – Romą Austinską (detaliau apie tai specialiame Cargonews straipsnyje). Tuo pat metu tęsiasi diskusija dėl tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų koeficiento (daugiau apie tai specialiame Cargonews straipsnyje), ir šiame fone viešojoje erdvėje vis daugiau istorijų apie nuskriaustus vairuotojus. Žinoma, jų dalia nėra lengva (beje, čia rasite įspūdžius žmogaus, kuris pirmą kartą sėdo prie vilkiko vairo), tačiau gal laikas ir vežėjams papasakoti, kokius nuostolius jie patiria dėl neprofesionalių vairuotojų?
Netikėtas lietuviškas posūkis „Mobilumo paketo“ istorijoje – kol „Linava“ kartu su susisiekimo ministerija kovoja prieš jo nuostatas, kurias patvirtino Europos Parlamentas (EP), Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas staiga pasiūlė vyriausybei koreguoti savo poziciją ir pritarti mūsų šalies vežėjus diskriminuojančiam dokumentui. Reikia tikėtis, kad ministrų kabinetas to nedarys.
Migracijos departamentas informavo, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje ir kiti privalomi dokumentai bus teikiami tik elektroniniu būdu, prisijungus prie migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) portalo www.migracija.lt (daugiau informacijos čia).
Savo ruožtu Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pažadėjo sugriežtinti transporto priemonių, vežančių krovinius į Centrinės Azijos šalis, kontrolę (daugiau informacijos čia).
Balandžio transporto aktualijų apžvalgoje mes rašėme apie vidaus reikalų ministerijos planus panaikinti monopolį techninių apžiūrų rinkoje. Nuo to momento diskusija šiuo klausimu tik dar labiau paaštrėjo. Šią paslaugą teikiančios įmonės toliau atkakliai priešinasi nustatytos tvarkos keitimui. Tačiau Konkurencijos taryba pritaria techninės apžiūros sistemos liberalizavimui. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasakė, kad reikalingas socialinis dialogas. Žiūrėsime, kas bus toliau.
Tęsiant transporto priemonių temą, galima pažymėti, kad vienoje degalinėje Panevėžio rajone klientai vietoj dyzelino prisipylė neaiškaus skysčio, kuris, kaip spėjama, sugadino dešimtis automobilių. Tai dar viena pamoka sunkvežimių vairuotojams – pirkite degalus tik patikimose degalinėse. O čia rasite straipsnį apie tai, kaip SGD terminalą pastačiusi Lietuva niekaip negali sukurti SGD degalinių infrastruktūros šį kurą naudojantiems sunkvežimiams, kuriuos tenka autovežiais vežti į Lenkiją. Tiesiog gėda.
Tuo tarpu ACEA pristatė naują ataskaitą apie automobilių registravimą Europoje 2019 m. sausio-kovo laikotarpiu (ją galima rasti čia). Lietuvoje sunkvežimių segmente 1,8 proc. augimas, lyginant su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Lyderiai – Jungtinė Karalystė (+16,9 proc.) ir Vokietija (+16,6 proc.). Beje, mūsų šalyje jau galima įsigyti „Ford F-MAX“, o „Swedbank“ kaip ir SEB tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms siūlys palankesnes ekologiškų automobilių lizingo sąlygas.
Naujienos iš Europos
Kol Briuselyje po EP rinkimų vyksta valdžios kaita, „Mobilumo paketo“ klausimas atidėtas. Neaišku ir kas bus su „Breksitu“ valdžios krizės Jungtinėje Karalystėje fone.
Tuo tarpu Vokietijoje pasirodė statistika, susijusi su kelių mokesčiais, kuri rodo, kad šalies keliais važinėja daugybė sunkvežimių iš Centrinės ir Rytų Europos (vokiečiai 2018 m. nuvažiavo 22 milijardus kilometrų, o užsieniečiai – 15,7 milijardų, iš kurių 6,1 milijardo – lenkai). Šiame kontekste nenuostabu, kad Vokietijos transportininkai skundžiasi, pavyzdžiui, dėl to, kad Lietuvos vežėjai gali atlikti techninę apžiūrą jų šalyje, kas suteikia lietuviams papildomą pranašumą. Kita vertus, kaip praneša žiniasklaida, vokiečių vežėjai optimistiškai vertina verslo perspektyvas 2019 m. Tačiau jeigu viskas būtų gerai, jie, turbūt, nemokėtų premijų savo vairuotojams už konkurentų vairuotojų verbavimą.
Pagaliau, Štutgarto teismas priėmė vertą dėmesio sprendimą: liepė vežėjui kompensuoti užsakovui žalą, patirtą dėl to, kad vežėjas krovinio pervežimui pasamdė kitą vežėją, kurio vairuotojas dėl neatsargumo (paliko mašiną nesaugioje vietoje) tą krovinį prarado (draudimo ir vežėjo atsakomybės niuansus galite sužinoti čia ir čia). Tiesa, vagys pasidarė tokie įžūlūs, kad toje pačioje Vokietijoje apvogė sunkvežimį, kuris stovėjo saugomoje aikštelėje – su kameromis, tvora ir užtvara įvažiavime. O Italijoje teismas nusprendė, kad, jeigu vairuotojas netinkamai naudojo tachografą savo iniciatyva, jis gali būti nubaustas tik bauda, bet jeigu tachografo duomenis klastojo jo viršininkas be jo žinios ar liepė jam tai daryti, tas viršininkas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Dabar apie ekologiją. Nuo liepos 1 d. 15 Berlyno zonų bus prieinamos tik Euro-6 standarto sunkvežimiams. Vidinė Gento (Belgija) dalis taps ekologine zona nuo 2020 m. sausio 1 d. (naudojimosi ja taisyklės čia). Taip pat nuo kitų metų tik Euro-6 standarto sunkvežimiai galės įvažiuoti į ekologinę Roterdamo uosto zoną, o nuo 2022 m. tik tokie sunkvežimiai galės patekti į visas Olandijos ekologines zonas, kurias nuo 2025 m. planuojama padaryti prieinamomis tik krovininiam transportui su nuline emisija.
Perspėjame, kad birželį – 6, 11, 12, 13, 17, 18, 19, 21 d. – Jūsų laukia sunkvežimių skaičiaus kontrolė Tirolyje (angl. block check). Tuo tarpu birželio 3 d. nuo 19 iki 6 valandos ir birželio 17 d. nuo 22 iki 6 valandos, taip pat liepos 1 d. nuo 22 iki 6 valandos dėl techninės patikros bus visiškai sustabdytas eismas Monblano tunelyje. 2019 m. 25-27 savaičių antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 22.30 iki 6 valandos eismas tunelyje vyks viena puse.
Slovėnijoje nuo 2019 m. birželio 1 d. bus uždraustas sunkvežimių eismas G1-6 ir G1-7 keliais, kas apsunkins važiavimą per šią šalį iš Italijos į Balkanus, Bulgariją, Rumuniją ir atgal (detales galima sužinoti Slovėnijos infrastruktūros agentūroje).
Dar norime priminti, kad nuo šių metų liepos 1 d. keičiasi eurovinječių (kelių mokesčių sistema Liuksemburge, Olandijoje, Danijoje ir Švedijoje) kainos (detalesnė informacija apie tai čia).
Prancūzija artimiausiu metu gali uždrausti lengvo komercinio transporto (masė iki 3,5 tonos) vairuotojams miegoti kabinoje.
Lenkijos kelių, kuriuose šiais metais dažniausiai tikrinamas greitis, sąrašas yra čia. O pavojingiausias nacionalinis šalies kelias – Nr. 7 (nuo Žukovo netoli Gdansko per Varšuvą iki sienos su Slovakija). Taip pat verta būti atsargiam keliuose numeris 91, 94, 12 ir 79. Kartu būtina pažymėti, kad nuo rudens (jeigu tokiam sprendimui pritars Lenkijos parlamentas), SENT sistemoje reikės registruoti visus mazuto krovinius, išskyrus minimalius jo kiekius pakuotėse.
Čia rasite naudingą informaciją apie žiemos padangas Švedijoje.
Naujienos iš Rytų
Atėjo vasara. Informaciją apie vasarinius sunkiasvorio transporto eismo apribojimus Rusijoje rasite čia, Baltarusijoje – čia, Ukrainoje – čia. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad iki šių metų gruodžio 31 d. bus ribojamas eismas regioninės reikšmės kelyje Rostovas prie Dono – Stavropolis (detalės čia).
Svarbi naujiena – nuo šių metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Rusija testiniu režimu leis per savo teritoriją gabenti sankcijines prekes, bet tik su „išmaniosiomis plombomis“ (daugiau informacijos šiuo klausimu iš „Rosselchoznadzor“ čia). O čia galite paskaityti, kaip tos sankcijinės prekės per Baltarusiją patenka į Rusiją – pasakoja tolimųjų reisų vairuotojas.
Kitos naujienos iš Baltarusijos. Kadangi antroje birželio pusėje šioje šalyje vyks Europos žaidynės, keisis važiavimo per ją taisyklės (aktuali informacija čia ir čia). Taip pat norime pranešti, kad tarptautiniame pasienio punkte „Urbany“ (Baltarusijos-Latvijos pasienis) pradėjo testiniu režimu veikti elektroninės eilės sistema. Tuo tarpu per Gardino regioninės muitinės punktus (pirmiausiai, per „Bruzgi“ ir „Kamenyj Log“) nuo 2019 m. pradžios pravažiavo 3,5 proc. daugiau sunkvežimių nei tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Galiausiai, perspėjame, kad iki birželio 5 d. visi vairuotojai Baltarusijoje privalo važinėti su įjungtomis artimosiomis šviesomis.
Paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie leistiną sunkvežimių svorį ir gabaritus Gruzijoje.
Techninės įdomybės ir inovacijos
JAV pašto tarnyba ryžosi eksperimentui, kurio metu pašto vežimui tarp dviejų skirstymo centrų bus naudojami autonominiai sunkvežimiai. O žemiau pateiktame vaizdo klipe pamatysite, kaip nuotoliniu būdu be vairuotojo pagalbos galima perstatyti puspriekabes.
Taip pat siūlome pažiūrėti video apie tai, kaip išmaniosios vilkiko technologijos palengvina vairuotojo darbą.
Vienas iš faktorių, kuris stabdo elektromobilių sektoriaus plėtrą, yra ribotos baterijų galimybės. Todėl galima tik sveikinti tai, kad Europos valstybės ir verslo įmonės suformuos aljansą naujos kartos elektromobilių baterijoms gaminti ir į projektą investuos nuo 5 iki 6 milijardų eurų. Tęsiant elektrinio transporto temą, galima pažymėti, kad Hesene važinės sunkvežimiai-troleibusai (anksčiau tokios transporto priemonės buvo testuojamos Švedijoje).
Tuo tarpu ACEA pasiūlė visoje ES leisti naudoti ilgus (32 metrų) sunkvežimius, nes tai padės sumažinti CO2 emisiją, ko pastaruoju metu labai siekia Briuselis (jau nekalbant apie tai, kad, naudojant tokius automobilius, reikės mažiau vairuotojų, kurių šiandien labai trūksta visoje Europoje). Kol kas ilgieji sunkvežimiai gali važinėti tik Portugalijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse. O lenkų mokslininkai sugebėjo sukurti itin ekonomišką ir efektyvią degalų gamybos formą – iš kilogramo atliekų gaunamas litras kuro! Tikimasi, kad jau 2020 m. Lenkijos šiaurėje pradės darbą pirmoji gamykla, kuri galės pagaminti 10 tūkstančių tonų tokio kuro per metus.
Taip pat norėtume pažymėti, kad žiniasklaida vis dažniau praneša apie e-CMR naudojimą. Pavyzdžiui, neseniai elektroninis važtaraštis buvo panaudotas, atliekant kombinuotą (sunkvežimiu ir keltu) krovinio pervežimą iš Ispanijos į Italiją. Norėtųsi, kad tokia praktiką paplistų visoje Europoje kuo greičiau.
Pabaigai, pramoginis pasiūlymas iš „Isuzu“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.