„Įgaliotojo TIR siuntėjo“ statusas: ar verta stengtis?
Sunkvežimių eilės Lietuvos pasienyje su Baltarusija – senas lietuviškų vežėjų galvos skausmas. Todėl jie, bendradarbiaudami su šalies valdžia, ieško įvairių būdų, kaip išspręsti šią problemą. Vienas iš jų – „įgaliotojo TIR siuntėjo“ (ĮTS) statusas, kuris turėtų supaprastinti TIR procedūrą jo turėtojams ir palengvinti muitinės darbą. „Linava“ organizavo specialų informacinį seminarą šia tema, kuriame sudalyvavo ir „Cargonews“ žurnalistas.
Šių metų liepos mėnesį Lietuvos parlamentas galutinai pritarė Finansų ministerijos siūlymui sukurti ĮTS institutą (įstatymo tekstą galite rasti čia). Atitinkamos „Muitinės įstatymo“ pataisos įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d., o iki 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos muitinės departamentas turi paruošti jų įgyvendinimo tvarką. Tačiau šiuo metu jau galima kalbėti apie pagrindinius dalykus, susijusius su ĮTS statusu.
Kaip teigiama įstatyme, šio statuso turėtojas gali įforminti prekėms TIR procedūrą, „nepateikiant prekių ir TIR knygelės muitinei“. Kitaip tariant, kalba ne apie TIR garantiją, o apie tai, kad už krovinio patikrinimą bus atsakinga ne muitinė, o ĮTS, ir pasienyje jis bus trumpas, kas pagreitins sienos kirtimą iš Lietuvos pusės. Tai naudinga ĮTS (ypač stambiems su dideliu krovinių kiekiu), muitinei (už ją atliekamas jos darbas) ir kitiems sieną kertantiems asmenims (eilė juda greičiau).
Kitas klausimas – kaip jį gauti? Priimdamas sprendimą dėl jo suteikimo, Lietuvos muitinės departamentas turi vadovautis įvairių ES reglamentų (nurodyti 3 pirmo įstatymo straipsnio dalyje) reikalavimais. Paprastai tariant, pareiškėjas turi atitikti kriterijus, kuriuos reikia atitikti, norint gauti „įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo“ (angl. authorised economic operator) statusą.
ĮTS statuso suteikimo sąlygos
Jeigu vežėjas jau turi „įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo“ (ĮEOV) statusą, jis lengvai gaus ĮTS statusą. Jeigu ĮEOV statuso jis neturi, ĮTS statusą galima gauti ir be jo (tiesiog, jeigu reikalavimai ĮEOV ir ĮTS statusų gavimui iš esmės vienodi, kam kažko atsisakyti).
Tam, kad kompanijai būtų suteiktas ĮEOV statusas, jį turi atitikti šiuos kriterijus (detalesnę informaciją apie juos lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti čia):
– jos vadovas ir darbuotojas, kuris užsiima joje muitinės klausimais, per pastaruosius trejus metus nepadarė reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, arba nėra duomenų apie jų padarytus sunkius ekonominius nusikaltimus;
– kompanija privalo turėti efektyvią valdymo ir skaidrią bei gerai apsaugotą apskaitos sistemą, kurią muitinė gali lengvai patikrinti ir prie kurios jai bus garantuota fizinė ir elektroninė prieiga;
– kompanija turi būti moki, tai yra:
* tris pastaruosius metus sąžiningai mokėti su prekių importu ir eksportu susijusius mokesčius;
* patvirtinti savo finansinį stabilumą;
* jai neturi būti pradėta bankroto procedūra;
– kompanija turi paskirti kontaktinį asmenį, kompetentingą spręsti su sauga ir saugumu susijusius klausimus, ir atitikti aukščiausius standartus šioje srityje (bus idealu, jeigu tai patvirtins specialūs sertifikatai), susijusius su:
* personalo atranka ir kontrole;
* prekių apsauga jų laikymo ir pakrovimo vietose;
* partnerių patikimumu;
– kompanijos darbuotojas, kuris užsiima joje muitinės klausimais, turi patvirtintą bent trejų metų praktinę patirtį šioje srityje arba sėkmingai baigė muitų teisės aktų srities mokymą, kurį suorganizavo specialus subjektas (pavyzdžiui, muitinė).
Tokiu būdu, vežėjams, viena vertus, jau derėtų ruoštis ĮTS statuso gavimui, nagrinėjant aukščiau nurodytus kriterijus, kuriuos reikia atitikti ĮEOV statuso gavimui. Kita vertus – rimtai pamąstyti, ar apsimoka stengtis.
Kodėl verta pagalvoti
Argumentai, kodėl verta gerai pagalvoti dėl ĮEOV/ĮTS statuso gavimo, yra tokie.
Pirma, jeigu atidžiai išanalizuoti visus ĮEOV (ir atitinkamai ĮTS) statuso suteikimo sąlygas, susidaro įspūdis, kad su ribotu finansiniu ir administraciniu resursu gauti jį nėra paprasta. Todėl mūsų redakcijos atstovas uždavė klausimą muitinės pareigūnams: ar mažieji ir vidutiniai vežėjai gali sau tai leisti? Muitinės departamento atstovė pažymėjo, kad ĮEOV gali tapti ir maža transporto įmonė, tačiau iš auditorijos pasigirdo – „viskas priklauso nuo finansų“. Ir, jei pažiūrėti į verslo subjektų, kurie jau gavo šį statusą Lietuvoje, sąrašą (jį galima rasti čia), ryškėja du momentai: a) 2019 m. liepos 5 d. jame buvo kiek daugiau nei 100 pozicijų, ir tai ne tik vežėjai, kurių Lietuvoje – tūkstančiai; b) jame tokie vežėjai, kaip „Transimeksa“, „Transtira“, „Transekspedicija“, „Hegelmann Transporte“ – tai yra, toli gražu ne „mažiukai“.
Antra, seminare buvo iškeltas paprastas klausimas – kam vežėjui siekti ĮTS statuso, jei jį gali gauti terminalas, ant kurio pečių ir guls atsakomybė, o vežėjui nereikės kankintis? Papildomas argumentas šiuo atveju yra tas, kad daug terminalų Lietuvoje jau turi ĮEOV statusą, ir manytina, kad jie norės ir be problemų gaus ĮTS statusą.
Trečia, ĮEOV statusas suteikiamas neribotam laikui, tačiau muitinė pastoviai stebi ir kontroliuoja jo turėtoją. Ir, jeigu patikrinimo metu paaiškės, kad kompanija nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, ji, muitinės sprendimu, gali jį prarasti.
Ketvirta, ĮEOV stausas pripažįstamas visose ES šalyse, tačiau Europos Sąjunga – ne visas pasaulis, o ĮTS statusas apskritai galios tik Lietuvoje (nors, galbūt, juo galima bus pasinaudoti ir gabenant prekes iš kitų ES šalių). Ir, kaip seminare pasakė Lietuvos muitinės atstovas, Baltarusija ir Rusija, nuo kurių priklauso sienos kirtimo greitis iš kitos pusės, neskuba pripažinti europinių ĮEOV ir ĮTS. Kitaip tariant, ĮTS statusas padės greičiau kirsti tik Lietuvos sieną, tik iš Lietuvos pusės ir (greičiausiai) tik imant krovinį Lietuvoje (nors, teisingumo dėlei, reikia pažymėti, kad, pavyzdžiui, Baltarusija ir taip žymiai geriau nei Lietuva sprendžia eilių pasienyje mažinimo problemą).
Trumpai tariant, net atsižvelgiant į tai, kad ĮEOV statusas (ir perspektyvoje ĮTS statusas) suteikia jo turėtojui Europos Sąjungoje ir atitinkamoje šalyje tam tikrų pranašumų, susijusių su švelnesne muitinės kontrole ir pirmumo teise jos vykdymo metu, jie dažnai neatrodo tokie reikšmingi, kad pateisintų su jo gavimu susijusius laiko, finansinius ir administracinius kaštas, ką patvirtina ir trumpas Lietuvos ĮEOV sąrašas. Tai yra daugiau ar mažiau patrauklus sprendimas pirmiausiai didelėms transporto, o tiksliau transporto ir logistikos (akcentuojant logistiką) įmonėms, ką patvirtina ir užsienio patirtis – kaip buvo pasakyta seminare, Lenkijoje, kur ĮTS statusą galima gauti nuo 2013 m., vežėjams jis nelabai įdomus (panaši situacija Latvijoje).
***
Perskaičius straipsnį, gali susidaryti įspūdis, kad „Linava“ be reikalo siekė ĮTS instituto sukūrimo Lietuvoje, nes daugumai šalies vežėjų jis nereikalingas (tegul terminalai stengiasi). Tačiau tai tik dalis tiesos. ĮTS statuso atsiradimas jau minėtoje Lenkijoje sumažino muitinės naštą TIR procedūros įforminimo srityje 20-30 proc. (taip, tai ne 70-80 proc., bet vis tiek reikšmingi skaičiai). Taigi, jis (tegul tik didelių transporto ir logistikos kompanijų dėka) ir Lietuvoje gali padėti muitinei sumažinti eiles pasienyje su Baltarusija, leisdamas perkelti laisvą personalą iš vidaus postų į pasienio postus. Tačiau, norint padaryti galutines išvadas, reikia palaukti Muitinės departamento tvarkos, įgyvendinančios parlamento sprendimą, ir praktinių jos taikymo rezultatų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.