Jeigu muitinė neteisi…
Pilnas muitinės patikrinimas (paprastai jį labai mėgsta Rusijos muitininkai, todėl vežėjai žino šią procedūrą kaip „dosmotr“) – ko gero, griežčiausia kantrybės ir nervų išbandymo forma. Be jokių paaiškinimų, pasinaudojus „atsitiktinio pasirinkimo“ principu vairuotojui staiga gali būti liepta nuvairuoti automobilį į aikštelę, o paskui susirinkti daiktus ir išeiti iš automobilio kabinos. Tokiu momentu beviltiška bandyti mintyse skaičiuoti prastovos laiką, nuobaudos už pavėlavimą mastą ir spėlioti „kodėl aš?“. Bandymai juokauti ar ginčytis su muitinės pareigūnais gali kainuoti dar brangiau. Tačiau vienaip ar kitaip net ir tokioje nemalonioje situacijoje vežėjai turi stengtis kiek įmanoma sumažinti galimus nuostolius – tam jie turi žinoti savo teises ir pareigas.
Patikrinimas parodys
Pirmiausia, vairuotojas turi žinoti, kad pagal Eurazijos sąjungos (EAES) Muitų kodeksą, pilno muitinės patikrinimo metu turi būti atidaroma krovinio pakuotė – kaip kitaip muitininkas galės įsitikinti, kad pakuotės turinys ir duomenys, nurodyti CMR važtaraštyje, sutampa? Sekant ta pačia logika, pakuotės pažeidimas dėl muitinės pareigūno veiksmų negali būti laikomas krovinio sugadinimu dėl vežėjo kaltės. Taigi, jei pilno muitinės patikrinimo metu nukentėjo tik pakuotė – manykite, kad jums pasisekė! Nes muitininkas turi teisę ne tik atidaryti pakuotę, bet ir išmontuoti bet kokius krovinio vienetus (baldus, techniką ir t.t.) bei pasidomėti bet kokių daiktų (dėžių, maišų ir t.t.) turiniu. Kitaip tariant, muitininkas turi visas teises „ieškoti adatos šieno kupetoje“. Klausimas, ką tuo metu gali ir privalo daryti vairuotojas?
Turiu teisę
Pirma, vairuotojas privalo išsireikalauti, kad jam būtų leista dalyvauti patikrinime aktyvaus stebėtojo vaidmenyje. Kodekse pasakyta – vykstant pilnai muitinės patikrai, vairuotojas turi teisę fiksuoti procesą (fotografuoti ir/arba filmuoti). Tam tikslui tiks ir mobiliojo telefono vaizdo kamera, nepatingėkite prigriebti kabinoje turimą prožektorių, kad vėliau netektų spėlioti, kas matoma nuotraukoje ar vaizdo įraše. Muziejų taisyklė „rankomis neliesti“ šiuo atveju irgi veikia (t.y. vairuotojui nereikėtų niekaip fiziškai kištis į patikros procedūrą). Viskas, kas jūsų akivaizdoje atidaroma, išpakuojama, demontuojama, turi būti įrašyta į pilnos muitinės patikros aktą. Jei vėliau jūs negalėsite pateikti reikalingų įrodymų, kad krovinys buvo pažeistas dėl muitinės organų veiksmų, materialinė atsakomybė prieš krovinio savininką ar gavėją teks vežėjui. Neabejokite, vairuotojui irgi klius!
Antra, jei muitininkas nesutinka su jūsų pageidavimu papildyti pilnos patikros aktą vairuotojo pastabomis, negalvokite, kad atsisakydami pasirašyti dokumentą, jūs kažkaip paveiksite situaciją. Deja, bet EAES Muitų kodekse sakoma, jog pilnos patikros aktas gali būti surašytas ir patvirtintas dalyvaujat liudininkams – vairuotojo parašas nebūtinas. Tačiau visas pastabas dėl patikros procedūros vairuotojas gali surašyti raštu atskirame laisvos formos dokumente. Šį dokumentą reikia užregistruoti muitinės poste.
Trečia, jei kroviniui padarytos žalos negalima nustatyti „iš akies“, būtina atlikti ekspertizę. Paprastai tokiais atvejais į pagalbą kviečiami siurvejeriai. Dirbant siurvejeriams, drąsiai naudokitės telefonu ir internetu – net įstatyme parašyta, kad „atvykus į vidaus muitinės postą, leidžiama patikrinti prekę dalyvaujant specialistui (ekspertui), surašyti pažeidimų aktą ir nurodyti pažeidimų priežastis“.
Šie „trys banginiai“ gali tapti tuo pagrindu, ant kurio laikysis vežėjo gynyba teisme, kai krovinio savininkas pareikalaus atlyginti žalą. Priminsime, kad pervežimo metu už krovinio būklę atsako ne kas kitas, o būtent vežėjas. Vairuotojas, savo ruožtu, atsako prieš darbdavį savo uždirbtais eurais. Žinoma, teoriškai darbuotojo materialinė atsakomybė yra apribota darbo sutartimi ir kitais teisės aktais, tačiau praktiškai vargu ar koks nors vežėjas sutiks laikyti savo įmonėje „nuostolingą“ vairuotoją. Tad vairuotojui patariame įsijungti savisaugos instinktą ir pilnos muitinės patikros metu pasirūpinti visais įmanomais įrodymais, mažinančiais galimą finansinį nuostolį (tiek įmonės, tiek jo paties).
Gyvenimiškas pavyzdys
Greičiausiai, vairuotojas, kuris dar nėra pabuvojęs pilnos muitinės patikros gniaužtuose, skaitys šiuos patarimus kaip detektyvą su geroka fantastikos doze. Deja, bet vežėjų forumuose tokių istorijų apstu.
Viena įmonė bylinėjasi dėl baldų partijos sugadinimo. O buvo taip: viename Rusijos muitinės poste muitininkai pareikalavo, kad vairuotojas laikinojo saugojimo sandėlyje iškrautų ir išdėliotų visą gabenamų baldų partiją (apie 200 m²). Maža detalė: tai buvo liepta padaryti „po atviru dangumi“, nes sandėlio patalpose visos vietos buvo užimtos. Į vairuotojo protestą muitininkai nekreipė dėmesio – tepasakė tiek, kad „krovinys vis tiek bus konfiskuotas ir sunaikintas“. Baldus tikrino keturias paras. Trečią naktį pradėjo lyti, tad krovinys, savaime suprantama, buvo sugadintas. Surašyti pilnos muitinės patikros akto nepavyko – vairuotojui pasakė, kad patikra tęsiasi. Vėliau baldų partiją areštavo motyvuojant to, kad ji buvo paženklinta neva vogtais logotipais. Įtarimai dėl logotipų nepasitvirtino, tačiau krovinys buvo sugadintas tiek, kad pardavimui nebetiko. Šiuo metu vežėjas mėgina ieškoti teisybės teisme, tačiau muitinė savo kaltės nepripažįsta, teigdama, jog sutartis dėl krovinio saugojimo atviroje aikštelėje buvo pasirašyta „savanoriškai“.
Universalių receptų nėra
Rusijos teisininkai, komentuodami šią situaciją, teigia, kad muitinės veiksmų teisėtumą (ar neteisėtumą) lemia pilnos patikros būtinybė ir tai, kokia tikrinamo krovinio dalis tapo netinkama naudoti, ar galima tolesnė krovinio eksploatacija, kokio dydžio žala buvo padaryta ir t.t. CMR Konvencijos komentaruose išvardinta, kokios pilnos muitinės patikros priežastys laikomos pagrįstomis.
EAES Muitų kodekso 104 str. suformuluotas neleistinumo sukelti neteisėtą žalą pilnos muitinės patikros metu principas. Rusijos įstatymo „Dėl muitinio reguliavimo“ 25 str. nustatytos muitinės atsakomybės ribos už neteisėtus veiksmus arba neveiklumą. Pavyzdžiui, pilna muitinės patikra draudžiama tose vietose, kuriose nepakanka vienokios ar kitokios techninės įrangos (šviesos, temperatūros, stogo ir t.t.). Be to, muitinės kontrolės zonų, kuriose muitinės patikra gali būti atlikta kokybiškai, sąrašas turi būti pateiktas deklarantui ne vėliau kaip per 30 minučių po to, kai paaiškėja, jog būtina atlikti pilną muitinės patikrą. Šiuo atveju informacija apie laikinąjį sandėlį turi būti įrašoma į nurodymą atlikti pilną muitinės patikrą iš karto po to, kai krovinys iškraunamas muitinės kontrolės zonoje.
Visa tai skamba gana įtikinančiai, tačiau baigiasi kuklia pastaba pasakant, kad visi šie reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio… Kitaip tariant, teisininkai pripažįsta, kad universalaus recepto išspręsti šiam klausimui nėra – lygiai kaip ir kol kas nėra sėkmės bylinėjantis su muitine istorijų. Ir vis dėlto, net ir jaučiant šios autoritetingos institucijos spaudimą (visiems žinoma, kad į bet kurį vairuotojo klausimą muitininkas visada turi savo, dažnai nelabai malonų atsakymą), kiekvienu konkrečiu atveju vežėjai ir vairuotojai privalo imtis visų priemonių žalai ir atlyginamai sumai sumažinti. Kažkas pasakys, kad nuotraukos, vaizdo įrašai ir laisvos formos dokumentai iš pilnos muitinės patikros vietos tėra beverčiai popiergaliai. Tačiau jei už muitininko veiksmus vežėjui teks teisintis teisme, šie „popiergaliai“ gali tapti kone vieninteliu gelbėjimosi šiaudu. Net ir tuo atveju, jei teismo sprendimas bus vežėjui nepalankus, visa vairuotojo pastangomis surinkta medžiaga bus jei ne teisinis, tai bent moralinis įrodymas, kad vežėjas vykdė savo pareigą saugoti krovinį taip, kaip jam tai leido aplinkybės.
Komentarai
Debilai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.