Ką rodo rekordiniai „Girtekos“ vilkikų pirkimai?

Transportation

2016 metų pradžioje stambi Lietuvos transporto kompanija „Girteka Logistics“ pranešė, kad pasirašė kontraktą dėl 1000 vilkikų įsigijimo iš „Mercedes-Benz“. Šių metų rugsėjį pasirodė oficiali informacija, kad įmonė savo parką atnaujins dar 2000 naujų „Volvo FH“ vilkikų. Tai yra milžiniški skaičiai lietuviškai vežėjų rinkai ir teoriškai gali pakeisti jos konfigūraciją. Tačiau, galimai, šie pirkiniai didžiąja dalimi bus naudojami ne Lietuvoje ir net ne kitose Europos valstybėse. Jūsų dėmesiui CargoNews.lt tyrimas.   

Jeigu pažiūrėti naujausią ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) statistiką, galima pamatyti, kad 2016 metų sausio-liepos laikotarpiu Lietuvoje buvo užregistruota 3816 naujų komercinės paskirties transporto priemonių, kurių svoris yra virš 3,5 tonos; 2017 metų sausio-liepos laikotarpiu – 4089 tokių transporto priemonių. Kitaip tariant, „Girtekos“ kontraktai yra didžiuliai mūsų šalies rinkai (o Latvijai ir Estijai iš viso būtų „kosminiai“).

Jeigu paimti „Regitros“ duomenis apie sunkiasvorio transporto kiekį Lietuvoje, tai aiškėja, kad jo skaičius auga ir jau viršija 30 tūkstančių ribą.

2014-12-312015-12-312016-12-312017-10-09
Įregistruotų balninių vilkikų skaičius (N3-BC kategorija)25 30926 28729 25631 691

Tuo pat metu, kaip buvo parašyta „Girtekos“ pranešime spaudai kontrakto su „Mercedes“ kontekste: „Kompanijos sunkvežimių parke – 2900 vilkikų ir 3100 puspriekabių“. Kontrakto su „Volvo“ kontekste: „Kompanija tolygiai vysto savo veiklą ir nuo 600 vilkikų, turėtų 2010 m., išaugo iki 3300 vilkikų ir 3500 puspriekabių“. Kitaip tariant, faktiškai „Girteka“ turi dešimtadalį visų Lietuvoje registruotų vilkikų, ir panorėjus, galėtų pakeisti sisteminį jėgų išsidėstymą joje. Todėl nenuostabu, kad kitų vežėjų gretose jaučiasi tam tikras nerimas dėl tokios perspektyvos. Bet vienareikšmiškai teigti, kad būtent tai yra „Girtekos“ strategijos esmė, negalima.

Lietuvos transporto rinkos dalyvių nuomonė

„Girteka Logistics“ atsisakė komentuoti redakcijai savo pirkinius (kas yra keista tokiai solidžiai kompanijai, kurios bendravimo su žiniasklaida kultūra galėtų būti kitokia). Kitų Lietuvos vežėjų pozicija šiuo klausimu buvo skirtinga.

Vieni (ypač didieji) etiškai nusprendė nekalbėti apie konkurentus, o vokiečių kapitalo įmonės „Hegelmann Transporte“ valdybos pirmininkas Anton Hegelmann pasidžiaugė „Girtekos“ sprendimu investuoti į autoparką. „Smagu, kad Lietuvoje yra tokia stipri transporto kompanija, kuri realiai konkuruoja su didžiausiomis Europos kompanijomis, savo strategija ir sunkiu darbu įrodydama, kad Lietuvoje irgi yra profesionalių ir stiprių transporto įmonių“, – pažymėjo jis.

Panašią mintį išsakė Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“: „Šiuo metu rinkose tarpusavyje konkuruoja ne vežėjai, o valstybės. Daug grėsmingesnės smulkiesiems vežėjams yra ilgos biurokratinės procedūros, didelės draudimo kainos, eilės pasienyje. Kitose šalyse administracinė aplinka yra palankesnė, o tai kelia tų šalių vežėjų konkurencingumą. Tai ir yra grėsmė visam Lietuvos transporto sektoriui, įskaitant ir mažuosius vežėjus. Tuo metu Lietuvos transporto įmonių plėtra stiprina sektoriaus pozicijas tarptautiniu lygmeniu. „Girteka“ stiprus konkurentas Vakarų Europos transporto įmonėms savo gera organizacija ir aukšta aptarnavimo kokybe. Taip pat reikėtų tiksliai žinoti, ar „Girteka“, nusipirkdama tokius kiekius sunkvežimių, plečia savo parką ar atnaujina. Svarbiau yra realus vilkikų skaičiaus prieaugis, nei naujų transporto priemonių kiekis“, – pažymima asociacijos komentare.

Pačių mažesnių vežėjų nuomonė apie „Girtekos“ sandorius ir verslo strategiją buvo kiek kitokia. Vienų įmonių vadovai nematė problemos didelio konkurento veiksmuose ir teigė, jog kol kas nesimato, kad situacija rinkoje kažkaip pasikeistų jo naudai. Kiti pažymėjo, kad „Girtekos“ kainų politika yra labai agresyvi, todėl galima daryti prielaidą, kad perspektyvoje tokio naujų vilkikų skaičiaus įsigijimas gali apsunkinti konkurenciją Lietuvos transporto rinkoje, ypač mažesniems jos dalyviams. Buvo net pasiūlymas valstybės institucijoms bent jau atkreipti dėmesį į „Girtekos“ veiksmus.

Šiame kontekste CargoNews.lt nusprendė paprašyti Lietuvos Konkurencijos tarybos komentaro apie besiklostančią situaciją. Pastarosios pozicija yra tokia: „Norėtume pažymėti, kad Konkurencijos taryba prižiūri ir leidimus išduoda tik tokiems įsigijimo sandoriams, kurių metu įgyjama kito ūkio subjekto (ūkio subjekto turto dalies) kontrolė, pavyzdžiui, įsigyjant įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas, vertybinius popierius ir panašiai, t.y. tik koncentracijoms. Be to, pranešti apie koncentraciją ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą reikia tik tuo atveju, jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos praėjusiais ūkiniais metais viršija Konkurencijos įstatyme numatytas ribas. Jūsų nurodytu atveju naujų vilkikų įsigijimas vertinamas kaip natūrali verslo plėtra ir tokie sandoriai nėra vertinami kaip koncentracija, apie kurią reikia pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad Konkurencijos taryba neturi įgaliojimų taikyti koncentracijos priežiūros procedūros Jūsų nurodytų vilkikų įsigijimo sandorių atžvilgiu. Taip pat informuojame, kad šiuo metu Konkurencijos taryba nėra gavusi prašymų ištirti Jūsų nurodytą situaciją“.

Kiti CargoNews.lt respondentai pasiūlė pažiūrėti į situaciją kiek kitokiu kampu. Kaip pažymėjo Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas Arūnas Bertašius, vargu ar galima kalbėti apie tai, jog „Girteka“ siekia monopolizuoti lietuvišką krovinių gabenimo rinką, tuo labiau, kad yra specialios valstybinės institucijos, kurios stebi situaciją. Jo teigimu, kompanija turėjo viską gerai apskaičiuoti, ir didesnė dalis įsigytų vilkikų, galimai, dirbs, ne Lietuvoje, o užsienyje. „Transekspedicijos“ vadovas Vidmantas Pelėda irgi pasakė, kad bent jau kol kas pokyčiai lietuviškoje rinkoje dėl „Girtekos“ pirkinių nesijaučia, kartu pažymėdamas, jog greičiausiai nauji sunkvežimiai dirbs Europoje ir postsovietinėje erdvėje.

Pastarasis monetas gali būti esminis.

Tarp Kinijos ir Europos    

Jeigu mąstyti logiškai, tai Lietuvoje „Girtekai“ vietos jau per mažai. Lieka Europa bei NVS erdvė (pirmiausiai – Rusija), ir pastaroji atrodo patrauklesnė dėl kelių priežasčių. Pirma, ES rinkoje konkurencija yra labai aštri dėl didelio mažesnių ir didesnių dalyvių skaičiaus, ir ją dar labiau komplikuoja įvairūs reguliaciniai sąjungos valstybių-senbuvių veiksmai (pavyzdžiui, vairuotojų minimalaus atlyginimo srityje), kurių tikslas yra užkirsti kelią vadinamajam Rytų Europos vežėjų „socialiniam dempingui“ (t.y. neutralizuoti jų konkurencinį pranašumą). Antra, Rusija ir visa Eurazijos ekonominė sąjunga (EES) vis dar yra ekonominiu ir teisiniu požiūriu besivystanti rinka, kurioje lengviau konkuruoti tiems, kas moka „suktis“ visomis to žodžio prasmėmis. Trečia, reikia turėti omenyje, kad šiuo metu aktyviai vystomas Kinijos „Naujo Šilko kelio“ projektas, kuriame EES valstybės turėtų užimti svarbią vietą. Pagaliau, NVS erdvėje lengviau negu Lietuvoje ar kitose Europos šalyse rasti vairuotojų, kurie dirbs už neeuropinį atlyginimą.

Kitaip sakant, jeigu bet kokiai transporto kompanijai pavyktų įsitvirtinti Rusijos rinkoje, tampant jos juridiniu rezidentu, ir gauti privilegijuotą „muitinės vežėjo“ (rus. таможенный перевозчик) ir/ar „įgalioto ekonominio operatoriaus“ (rus. уполномоченный экономический оператор), kuriuo, kaip redakciją informavo Eurazijos ekonominė komisija (Europos Komisijos analogas), gali tapti ir „muitinės vežėjas“, statusą, ji iš esmės galėtų pretenduoti ne tik į valstybinius užsakymus (o tai dideli pinigai), bet ir dalyvavimą kinų prekių srauto perskirstyme (o tai labai dideli pinigai). Be to, naujus sunkvežimius, atitinkančius ES ekologinius standartus, „Girteka“ galėtų nuomoti NVS erdvės vežėjams, turintiems verslo ryšių Europoje, ar tiesiog perparduoti juos jiems ir užsidirbti iš to, kad transporto priemonės dėl sandorio masto, greičiausiai, buvo įsigytos už mažesnę negu rinkos kainą.

NVS rinkos patrauklumą patvirtina ir SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos komentaras apie Lietuvos ekonomikos raidos perspektyvas: „Vidaus rinka liks augimo veiksniu, bet vaidins vis mažesnį vaidmenį, nei vaidino pernai. Eksporto srityje aš matau potencialo augti toliau. Visos rinkos, į kurias orientuota Lietuva ir euro zona, šiuo metu pranoksta net prognozuotojų lūkesčius, situacija yra geresnė, nei tikėtasi metų pradžioje, Rusija taip pat kaip rinka lieka patraukli, nepaisant politinių suvaržymų, nes tie politiniai suvaržymai susiję tik su siauru segmentu – maisto produktais, tuo tarpu visos kitos prekių grupės klesti, ir eksportas auga, transporto paslaugos į rytus keliauja labai intensyviai“, – konstatavo ekspertas.

Šiame kontekste pažymėtini du momentai. Pirma, internete yra informacija, kad „Girteka Logistics“ valdo „parką su muitinės vežėjo statusu ir atskirus parkus Europai, Skandinavijai ir Rusijai“, kas – jeigu tai tiesa – reiškia, kad kompanija jau turi įmonę vienoje iš EES valstybių su išskirtinėmis darbo sąlygomis, nes „muitinės vežėju“ gali būti tik EES šalies juridinis asmuo (kokią būtent įmonę galimai turi „Girteka“, pasakyti sunku, nes „muitinės vežėjų“ rejestre juridinio asmens su tokiu ar panašiu pavadinimu rasti nepavyko). Antra, jeigu pažiūrėti į stambiausių rusiškų transporto bendrovių sąrašą ir įvertinti lyderių turimą sunkiasvorių transporto priemonių parką, aiškėja, kad „Girteka“ jau yra jų lygyje. Na ir įdomiausias dalykas.

„Regitra“, CargoNews.lt prašymu, ne tik nurodė bendrą Lietuvoje užregistruotų vilkikų skaičių, bet ir pateikė TOP-20 lietuviškų įmonių pagal šį kriterijų 2014-2017 metų laikotarpiu. Duomenys rodo, kad kompanijų, turinčių daugiausiai balninių vilkikų, trejetukas nesikeitė – UAB „Vlantana“, UAB „ME transportas“ ir UAB „TRASIS“. 2017 m. spalio 9 d. duomenimis, UAB „Vlantana“ valdė 1035 balninių vilkikų, UAB „ME transportas“ – 739, UAB „TRASIS“ – 643.

Lietuvos įmonių dvidešimtukas pagal turimų balninių vilkikų (N3-BC kategorija) skaičių2017-10-09
ĮMONĖS PAVADINIMASIš viso
UAB „Vlantana“1035
UAB „ME transportas“739
UAB „TRASIS“643
UAB „Termolita“597
UAB „Nostrada“477
UAB „Girmeta“459
UAB „Hoptransa“373
A. Griciaus autotransporto įmonė366
UAB „KLP transport“
346
UAB „Finėjas“335
UAB „Baltic transline transport“270
UAB „HEGELMANN TRANSPORTE“259
UAB „TRANSIMEKSA“259
UAB „TRANSTIRA“239
UAB „AUTOKARAVANAS“217
UAB „Eurocargo24“212
UAB „Eurotransport24“207
UAB „OPUSAUTO“199
UAB „KAJ MADSEN KAUNAS“168
UAB„Transporto vystymo grupė“

166

O kur gi „Girteka Logistics“? O štai kur:

2014-12-312015-12-312016-12-312017-10-09
UAB „GIRTEKA“ (dukterinė „Girteka Logistics“ įmonė Lietuvoje) įregistruotų balninių vilkikų (N3-BC kategorija) skaičius54443

Ir net su sąlyga, kad įmonė „ME transportas“ yra susijusi su „Girteka“, jos augimo tendencija rodo, kad didesnė dalis naujų vilkikų yra kažkur kitur (ta pati „Vlantana“ nuo 2014 m. plėtė savo transporto priemonių parką žymiai didesniais tempais). Kaip parašyta „Girteka Logistics“ tinklapyje pateiktame pranešime apie SEB banko jai suteiktą 95 mln. eurų finansavimą sunkvežimių ir priekabų parko atnaujinimui bei plėtrai: „Rytų rinkos rodo atsigavimo požymius…“

2014-12-312015-12-312016-12-312017-10-09
Uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ įregistruotų balninių vilkikų (N3-BC kategorija) skaičius4856548871035
UAB „ME transportas“ +“Girteka“įregistruotų balninių vilkikų (N3-BC kategorija) skaičiusbalninių vilkikų (N3-BC kategorija) skaičius480 + (54)489 + (4)586 + (4)739 + (3)

***

Taigi, atsakymas į klausimą – kam „Girteka Logistics“ nusipirko keletą tūkstančių naujų vilkikų – pradeda įgauti aiškesnius kontūrus. Sprendžiant iš oficialios statistikos, kompetentingų transporto sektoriaus atstovų reakcijos ir pačios įmonės oficialių pranešimų spaudai, kuriuose kalbama apie jos veiklos geografiją, Lietuvos vežėjų rinkos kaip potencialaus augimo resurso, dėl ko galėjo nerimauti vietiniai konkurentai, „Girteka Logistics“ nevertina (kitaip ji užregistruotų mūsų šalyje daugiau vilkikų). Lieka Europa (kartu su Skandinavija) ir/ar NVS erdvė.

Žinoma, mes galime klysti (paprastai į tokius klausimus geriausiai atsako laikas), bet leisime sau pažymėti, kad, nors Skandinavija (ypač visomis prasmėmis turtinga Norvegija) – įdomi rinka, ir joje „Girteka Logistics“ jau veikia gana sėkmingai, ji per maža. Kitose Europos šalyse konkurencija darosi vis sunkesnė dėl protekcionistinės valstybių politikos. Vadinasi, labiausiai tikėtinas įmonės taikinys – Rytai, juolab kad čia kaip ant mielių auga toks gardus kąsnelis kaip Kinijos plėtojamas „Šilko kelias“. Tam tikslui pirmiausiai reikia įsitvirtinti Rusijos rinkoje, kur „Girteka Logistics“, matyt, jau turi kažkokią „dukterinę“ įmonę, kuriai gali būti suteiktas „muitinės vežėjo“ statusas. Be to, dabar turimų transporto priemonių skaičiumi ji prilygsta tokiam Rusijos flagmanui kaip „Delovye Linii“. Tokiu būdu, kompanija „Girteka Logistics“ yra pasiruošusi tolimesnei plėtrai ir naujų stambių rinkų užkariavimui, ko mes jai ir linkime.

Komentarai

Vadim Volovoj 2017-10-24 11:26

p. Rimvydo pastaba vertinga, bet jeigu pažiūrėti visų šitų kompanijų statistiką vilkikų skaičiaus kaitos srityje, tai gausis, kad nuo 2015 m. "absorbuota" apie 1000 vilkikų. Klausimas - kur registruos ir kam naudos dar 2000?

Rimvydas Batalauskas 2017-10-20 14:16

ne zurnalistas, o detektyvas tiesiog, kad pasiklydo tarp triju puseliu.ME + trasis + termolita + girmeta + KLP stai jums ir "dingusios" masinos.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

koleso

Dėl užsienio vežėjų transporto priemonių techninės būklės kontrolės

Lietuvos vežėjų atstovai kreipėsi į redakciją su nuogąstavimu, kad užsienio šalių vežėjai Lietuvoje labai dažnai nesilaiko techninių reikalavimų transporto priemonėms ir, galimai, nevykdo LTSA nurodymų dėl trūkumų šalinimo. Todėl mes nusprendėme paprašyti LTSA komentaro.

2024-05-21 33
0
Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,386
0