Kaip išvengti papildomų rūpesčių, kai vairuotojui neleidžiama dalyvauti pakrovime
Transporto bendruomenės gyvenimą reguliuoja (bent jau turėtų reguliuoti) kelios „biblijos“. Viena jų – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija. Nepaisant to, kad ši konvencija galioja visiems krovinių gabenimo verslo dalyviams, jos nuostatų paiso toli gražu ne kiekvienas. Grįžti prie šitos „pradžių pradžios“ paskatino istorija, papasakota vieno Lietuvos vežėjo. Pakrovimo metu jo vairuotojas nebuvo įleistas į sandėlį, dėl to jis ne tik negalėjo kontroliuoti pakrovimo eigos, bet ir nebuvo tikras dėl krovinio ir pakuotės būklės (kaip to reikalauja 8-as CMR Konvencijos straipsnis). Šios situacijos baigtis buvo gana aiški… Todėl CargoNews.lt redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar yra kokių nors būdų vežėjui išvengti nemalonių tokios situacijos pasekmių.
Rizikos išvengti nepavyksta
Redakcijos pašnekovu tapo UAB “Ryvatra” vadovas Stanislav Bareiša. Jis teigia, kad tokios situacijos, kai vairuotojas neįleidžiamas į sandėlį pasitaiko gana dažnai. “Net pats esu nufotografavęs vieną sandėlį Olandijoje, kur prie įėjimo parašyta, kad pašaliniai neįleidžiami. Keista, kad tokioje situacijoje vežėjo atstovas (šiuo atveju vairuotojas) yra laikomas pašaliniu. Gavęs krovinį, kuris net ne visada būna užplombuotas, jis išvažiuoja nežinodamas, ar viskas tvarkingai pakrauta ir ar apskritai veža tai, ką reikia”, – teigia vežėjas.
Pasak S. Bareišos, sykį bendrovė dėl tokios situacijos jau buvo patyrusi didžiulį galvos skausmą. “Vairuotojas parvežė ne visą krovinį, trūko trijų palečių. Viena laimė, kad siuntėjas pripažino savo klaidą ir nuostolių išvengėme. O jei ne? Tada, be jokios abejonės, atsakomybė tektų mums. Be to, labai gerai, kad mano įmonės vairuotojams pavyko išvengti neteisėto krovinio gabenimo. Bet kiek yra buvę tokių atvejų, ypač Rusijoje, kai vietoj durpių lygiai tokioje pat pakuotėje pakraunama cigarečių. Tada nemalonumų neišvengia ne tik vežėjas kaip juridinis asmuo, bet ir vairuotojas – jam tenka baudžiamoji atsakomybė su laisvės atėmimo tikimybe”.
“Ryvatros” direktorius nori sužinoti, kaip tokiais atvejais elgtis. Atsisakyti vežti krovinį ne visada tinkama išeitis, nes užsakovas grasina sankcijomis, be to, jau nuvažiuota netrumpa kelio atkarpa iki pasikrovimo vietos, tad grįžti tuščiomis irgi nuostolinga… CargoNews.lt redakcija nusprendė pagelbėti išsiaiškinant vežėjui rūpimus klausimus, ir kreipėsi patarimo į teisininkus.
Siuntėjas elgiasi neteisėtai
Advokatų kontoros “JUREX” advokatė Jelena Cvirko teigia, kad tikrinti krovinį yra vežėjo pareiga, o ne teisė, todėl jis privalo dalyvauti pakrovime. Tai aiškiai reglamentuoja CMR konvencijos 8 straipsnis, kuriame teigiama, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, ar nepažeistas krovinys ir pakuotės. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti aukščiau nurodytų aplinkybių, apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Tačiau teisininkė pabrėžia, kad šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, jog jos yra jam priimtinos. “Taigi, kadangi pagal CMR konvenciją tikrinti krovinį yra vežėjo pareiga, be to, pagal galiojančius įstatymus jis atsako už vežamą krovinį (tame tarpe ir už nelegalių daiktų vežimą, kontrabandą), todėl atvejai, kuomet vairuotojas nėra įleidžiamas į pasikrovimą ir jam neleidžiama patikrinti priimamo vežti krovinio yra neteisėti”, – tvirtina J. Cvirko.
Jeigu vežėjui neleidžiama dalyvauti krovinio pakrovime, tuomet jis turėtų būtinai įrašyti apie tai pastabą CMR važtaraštyje – tam skirta 18-a grafa. Tam, kad ši pastaba būtų privaloma siuntėjui, reikėtų, kad šalia pastabos pasirašytų ir siuntėjas. Pasak J. Cvirko, būtų idealu, jei siuntėjas pasirašydamas dar nurodytų, kad su pastaba sutinka – tokiu būdu būtų geriausiai apsaugomi vežėjo interesai. Tačiau skaudi vežėjų patirtis rodo, kad dažniausiai siuntėjas ne tik nesutinka patvirtinti vežėjo pastabų savo parašu, bet ir iš esmės nenori matyti CMR važtaraštyje jokių su jo veiksmais ar neveikimu susijusių komentarų. Teoriškai vežėjas gali prašyti, kad krovinio siuntėjas įrašytų atitinkamą pastabą 13-oje CMR važtaraščio grafoje (ši grafa skirta krovinio siuntėjo pastaboms ir instrukcijoms), tačiau tikimybė, kad krovinio siuntėjas savo ranka parašys apie tai, kad jis neleido vežėjo vairuotojui dalyvauti krovos procese, lygi nuliui… Vežėjas pakliūna į savotišką „užburtą ratą“, tačiau advokatė pataria nenusiminti. “ Jeigu vežėjas įrašo atitinkamą pastabą CMR važtaraštyje, bet siuntėjas jos nepatvirtina, tai toks įrašas savaime nelaikomas niekiniu ir negaliojančiu – juo vis tiek galima remtis kaip papildoma įrodinėjimo priemone (nors jo galia yra mažesnė). Labai svarbu, kad toks įrašas būtų padarytas ir ant siuntėjui liekančio važtaraščio egzemplioriaus”, – sako J. Cvirko.
Sutartyje reiktų numatyti ir užsakovo atsakomybę
Paprasčiau, kai krovinio siuntėjas yra nuolatinis vežėjo klientas ir su juo dirbama nebe pirmąjį kartą. Kai vairuotojas neįleidžiamas į sandėlį dalyvauti pakrovime nuolat, teisininkė rekomenduoja su užsakovu pasirašyti daugkartinę bendradarbiavimo sutartį. Joje turėtų būti nurodoma, kad tais atvejais, kai vežėjui neleidžiama patikrinti krovinio prieš priimant jį vežti, atsakomybė dėl krovinio trūkumo, krovinio būklės bei atsakomybė už neteisėto krovinio transportavimą (pvz., kontrabanda, nelegalūs emigrantai ir kt.) tenka užsakovui. Nebent užsakovas įrodytų, kad krovinys buvo prarastas, jo būklė pakito ar neteisėtas krovinys buvo gabenamas dėl vežėjo kaltės. “Norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, kad tokia sutarties nuostata pati savaime visais atvejais neapsaugos vežėjo nuo atsakomybės, tačiau daugeliu atveju galėtų sumažinti vežėjo nuostolių ir atsakomybės atsiradimo riziką arba bent leistų gauti iš užsakovo tam tikrą kompensaciją nuostoliams padengti”, – sako advokatė.
Be to, J. Cvirko su nuolatiniu klientu rekomenduoja sutartyje iš anksto apsitarti, kad tokius krovinius siuntėjas privalo plombuoti. „Sutartyje turėtų būti numatyta, kad jeigu plomba nėra pažeista, tuomet šalys laiko, kad už krovinio trūkumą ir būklę vežėjas negali būti atsakingas. Taip pat sutartyje reikėtų nurodyti, kad tokiu atveju atsakomybę už kontrabandos gabenimą (jei paaiškėtų toks faktas) turėtų prisiimti užsakovas, o jeigu vežėjui tokia atsakomybė vis tik būtų taikoma, tai užsakovas privalėtų kompensuoti visus dėl to vežėjo patirtus nuostolius (įskaitant ir padengti vežėjui dėl to skirtas baudas). Labai svarbu, kad šalys, susitarusios dėl tokių krovinių plombavimo, šios tvarkos ir laikytųsi. Priešingu atveju, tokia sutarties nuostata netektų prasmės ir vežėjo interesų neapsaugotų“, – pabrėžė advokatė.
Kontrabandos gabenimas be vairuotojo žinios
Niekam ne paslaptis, kad kartais pasitaiko atvejų, kai vairuotojas sąmoningai bando prisidurti prie atlyginimo užsiimdamas neteisėta veika – tai yra apsiima vežti neteisėtus krovinius ar net kontrabandą. Tačiau neatmestina tikimybė, kad vairuotojas gali būti ir „pakištas“ pasinaudojant tuo, kad pakrovime jis nedalyvavo. Abiem atvejais nemalonumai gresia tiek vairuotojui, tiek vežėjui kaip juridiniam asmeniui.
Tačiau aukščiau išdėstytas pasiūlymas sutartyje numatyti ir užsakovo atsakomybę, kontrabandos atveju neapsaugos nei vežėjo, nei vairuotojo nuo atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Vis tik J. Cvirko pabrėžia, kad tokia sutarties nuostata būtų svarbus papildomas veiksnys įrodinėjant vežėjo kaltės nebuvimą. Tam galima panaudoti ir kitus įrodymus: užsakovui adresuotą el. laišką, Skype žinutę, SMS, išsiųstą pasikrovimo metu. Visose šiose priemonėse turi būti nurodyta, kad vežėjui nesudaromos galimybės dalyvauti pasikrovime ir patikrinti krovinį, ir kad vežėjas dėl to negalės prisiimti atsakomybės už gabenamą krovinį. „Kontrabandos atveju visus šiuos įrodymus reikėtų pateikti tyrimą atliekantiems pareigūnams. Kuo daugiau bus įrodymų, kuriuose bus užfiksuotas faktas, jog vežėjui nebuvo leista patikrinti krovinį, tuo geriau. Tad tokias aplinkybes geriau fiksuoti raštu, nors ir SMS arba Skype žinute, papildomai nurodant užsakymo ar CMR važtaraščio numerį arba bent jau vežamą krovinį ir maršrutą“, – siūlo J. Cvirko.
Labai svarbu, kad ir vairuotojas, kuriam neleidžiama dalyvauti krovime, ne pasyviai lauktų, kol krovinys bus paruoštas, o nedelsdamas susisiektų su transporto vadybininku ir jį informuotų apie esamą padėtį. Tuo tarpu transporto vadybininkas ne tik žodžiu, bet ir raštu turėtų kreiptis su pretenzija į užsakovą, kad, kaip minėjo teisininkė, prireikus turėtų kuo daugiau priemonių gintis.
Komentarai
Aciu Ramunei uz patarimus
Ramunė Romeikienė, UAB „LITAKSA” & „ULTIMA RATIO”. Turiu pastebėti, kad straipsnyje dalijami patarimai yra skirti ne užkirsti kelią problemos atsiradimui, o įvelti vežėją į komplikuotus teisinius ginčus. Visų pirma – niekas negali įsakyti siuntėjui plombuoti krovinio, todėl toks patarimas skamba juokingai; visų antra – puspriekabės užplombavimas neapsaugo vežėjo nuo pretenzijų ir nuostolių (LAT praktikoje yra byla šiuo klausimu). O svarbiausia – joks užsakovas niekada nepasirašinės sau nenaudingos sutarties, kurioje prisiimtų atsakomybę įvardintais atvejais. Na, o elementarus sprendimas, kuris yra 100% juridiškai teisingas ir nesunkiai įgyvendinamas, yra toks: vežėjo įmonė turėtų parūpinti savo vairuotojams antspaudus su tekstu: „The Sender confirms that the Carrier is not allowed to check the condition and quantity of the cargo loaded by the Sender. The Carrier is relieved of liability according to the CMR Convention Article 17, paragraphs 2 and 4.” Kaip žinome, vairuotojas, priimdamas krovinį, pasirašo visuose važtaraščio egzemplioriuose. Pasirašymo metu vairuotojui tereikia uždėti turimą antspaudą VISUOSE važtaraščio egzemplioriuose 13-me lange (kuris skirtas siuntėjo informacijai ir nurodymams). Antspaudo uždėjimas užtruks kelias sekundes – vairuotojui nereiks nei pačiam rašinėti pastabų, nei skambinėti vadybininkui, o pastarajam gaišti laiką aiškinimuisi su užsakovu. O svarbiausia yra tai, kad tokio antspaudo buvimas visuose CMR egzemplioriuose yra neginčijamas įrodymas, paneigiantis vežėjo atsakomybės prezumpciją – būtent taip, kaip ir numatyta CMR konvencijos 18 straipsnyje. Krovinio trūkumo ar apgadinimo atveju gavėjas ar kitas reikalavimo teisę turintis asmuo neturės kaip pareikšti vežėjui pretenzijos ir/arba ieškinio, kadangi važtaraštyje esantis antspaudas aiškiai įrodo siuntėjo atsakomybę ir atleidžia vežėją nuo atsakomybės. Turbūt nereikia priminti, kad CMR konvencija turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą – Konvencijos taikymo srityje šalių atsakomybė yra sureglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu, o jokie nukrypimai nuo CMR konvencijos normų yra negalimi (išskyrus tik 40 straipsnyje numatytus vežėjų tarpusavio susitarimus). Kaip matome, iš pažiūros sudėtingos problemos išsprendžiamos labai paprastai. Lygiai kaip ir pasiteisinęs sprendimas dėl 44 val. 59 minučių savaitinio poilsio kabinoje :)
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.