Kaip paskirstyti atsakomybę, kai krovinį gabena keli vežėjai
Krovinių gabenimo sektoriuje pasitaiko atvejų, kai krovinį iš pakrovimo vietos į galutinį tašką veža ne vienas, o du ar daugiau vežėjų. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kuriam iš jų tektų atsakomybė, jei gabenimo metu krovinys būtų sugadintas ar pradangintas. Į visus šiuos klausimus atsako CMR konvencija – daugeliu atveju pagrindinis transporto verslo santykius reglamentuojantis dokumentas.
Kai krovinys gabenamas pagal vieną sutartį (krovinys perduodamas vieno vežėjo kitam pagal važtaraštį)
Advokatų kontoros “Cobalt” partneris advokatas Vaidas Mackonis teigia, kad vežėjai šiuo atveju turėtų atsiversti CMR konvencijos 34-ąjį straipsnį, kuris įtvirtina, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Šia taisykle apsaugomi siuntėjo ir gavėjo interesai dėl tokio gabenimo metu kroviniui galimai padarytos žalos atlyginimo.
Be to, kaip teigia advokatas, CMR konvencijos trečiajame straipsnyje įtvirtinta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
Pasak V. Mackonio, šiuo klausimu Lietuvoje jau yra susiformavusi ir teismų praktika. “Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai krovinį veža ne tiesiogiai su užsakovu sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo (sudariusio tą vieną sutartį), už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai užsakovui tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika, o aplinkybė, jog faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, jog jis savo veiksmais prisijungia prie užsakovo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių, ir tai suteikia užsakovui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui, kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui, kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 straipsnį. Be to, pareiškus reikalavimą keliems vežėjams (pirmajam ir antrajam), jiems taikoma solidarioji atsakomybė”, – pasakojo advokatas.
Kai vežėjai krovinį gabena pagal atskiras sutartis
Dėl atsakomybės paskirstymo, kai krovinį gabena keli vežėjai, bet pagal vieną sutartį ( t.y. krovinys „iš rankų į rankas“ perduodamas pagal važtaraštį) daugiau ar mažiau viskas aišku – yra krovinio siuntėjas, yra vežėjas („generalinis rangovas“), jie abu sudaro sutartį, vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį iš taško A į tašką B ir tam tikslui turi teisę kreiptis paslaugos į kitus vežėjus. Šiuo atveju tiek vežėjas, sudaręs sutartį, tiek ir visi kiti faktiniai vežėjai siuntėjo atžvilgiu tampa vienodai atsakingi už galimą žalą kroviniui. Kaip ginčai būtų sprendžiami tais atvejais, kai vežėjams pateikiamos atskiros sutartys, o krovinio gabenimo teritorija driekiasi ne tik per ES šalis? Advokato teigimu, šiuo atveju vėl viskas atsiremia į CMR konvenciją, kuri turi būti taikoma visais atvejais, kai vežama kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, o visos tos šalys yra ratifikavusios CMR konvenciją. Jei vežimo procese dalyvaujantiems keliems vežėjams buvo pateiktos atskiros sutartys, reiktų atskirai aiškintis, ar kiekvienai iš sutarčių gali būti taikoma CMR konvencija ar nacionaliniai teisės aktai.
V. Mackonio teigimu, jei vežimo metu įvyko incidentas, dėl vežėjo atsakomybės reikėtų spręsti pagal kiekvienu konkrečiu atveju egzistuojančias faktines aplinkybes – pastabas važtaraštyje, pagal kurias įmanoma nustatyti, kuriuo vežimo momentu įvyko žalą sukėlęs įvykis.
CMR konvencijos 36-ajame straipsnyje sakoma, kad ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai buvo padaryta žala – krovinys dingo, buvo sugadintas arba pristatytas vėliau, nei sutarta. Be kita ko, ieškinys gali būti pateiktas iš karto keliems vežėjams.
Sprendžiant tarpusavio ginčus, reiktų atsiversti CMR konvencijos 37-ąjį straipsnį. Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi teisę pareikalauti atsakomybės ir iš kitų krovinio vežime dalyvavusių vežėjų, laikantis šių nuostatų:
- vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas;
- jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą;
- jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ punkte.
Tokiu būdu, gabenant krovinį pagal atskiras sutartis, kiekvienam vežėjui taip pat tenka jo atsakomybės dalis – tuo atveju, jei neįmanoma nustatyti tikrojo nuostolių kaltininko, kiekvienas vežėjas atlygina nuostolius suma, lygia daliai jo sutarto atlygio už pervežimą.
Aplinkybės, atleidžiančios nuo atsakomybės
Ar gali būti kokių nors aplinkybių, kuomet vienas iš vežėjų galėtų pareikalauti būti atleistas nuo atsakomybės? Jei taip, kokie tai galėtų būti atvejai? Teisininkas atsakymų į šį klausimą siūlo ieškoti CMR konvencijos 17-ojo straipsnio antrajame punkte. Jame teigiama, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, sugadinimą ar vėlavimą, jei tai įvyko ne dėl jo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
V. Mackonis sako, kad šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformavęs praktiką , kad CMR konvencijos 17 str. 2 d. įtvirtinta sąvoka yra vertinamoji ir jos aiškinimas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas ištyrus ir įvertinus konkretaus įvykio aplinkybes bei šių aplinkybių pasekmes, pobūdį ir poveikį kroviniui, taip pat tai, ar tokioje situacijoje vežėjas elgėsi ypač sąžiningai ir pareigingai. “Taigi, šiuo pagrindu vežėjas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės tik itin retais atvejais, nes būtent vežėjas turi pareigą įrodyti visas atleidimo nuo atsakomybės sąlygas”, – sako advokatas.
Tačiau, anot jo, pagal CMR konvencijos 17-ojo straipsnio ketvirtąjį punktą vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos. Tačiau vežėjui tenka įrodyti, kad kuri nors nuostata, išdėstyta šiame punkte tikrai egzistavo.
Vis tik reikėtų nepamiršti pagrindinio principo – visų vežime dalyvavusių vežėjų atsakomybė yra solidari. Tai reiškia, kad kreditorius gali pareikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio vežėjo (pagal CMR – pirmasis, paskutinysis ar tas, kurio vežimo metu padaryta žala). Jei pasirinktasis vežėjas visos žalos neatlygina, kreditorius gali pareikalauti, kad kitas vežėjas, kuriam galima pareikšti ieškinį, atlygintų likusią žalos dalį. Apeliuoti į tai, kad kažkas nepasirašė pervežimo sutarties, nepavyks…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.