Kaip ten – už Atlanto!

usa_transport

Cargonews pagrinde rašo apie tai, kas vyksta Lietuvos ir Europos transporto rinkoje. Tuo pat metu norisi žinoti, kokia situacija šioje srityje Amerikoje. Mūsų redakcijai pasisekė – su mumis sutiko pasikalbėti kompanijos „Keen Cargo Inc.“ regioninis direktorius Dmitrijus Nastasijčiukas, kuris gerai žino JAV krovinių pervežimo sektoriaus ypatybes ir papasakojo mums daug įdomių dalykų apie amerikietiško transporto verslo specifiką.    

Kokios pagrindinės JAV transporto rinkos ypatybės?

Pirmiausiai reikia pažymėti, kad autotransportas – pagrindinė transporto rūšis krovinių pervežimui Amerikoje: jis atlieka apie 70% visų pervežimų, o tai reiškia, kad šis sektorius yra reikšmingas visai šalies ekonomikai.

JAV transporto rinkoje keli svarbūs žaidėjai. Žinoma, yra didelių kompanijų, tačiau daugiausia įmonių, kuriose mažiau nei 50 sunkvežimių, nes didesnis kiekis automobilių reikalauja žymiai didesnių administracinių išlaidų, kas ne visada pelninga. Tuo pat metu negalima nepaminėti individualių transporto kompanijų, kai asmuo turi vieną sunkvežimį (pirktą ar įsigytą lizingo būdu) ir licenciją krovinių pervežimui.

Pagaliau, yra vadinamieji „owner-operators“ – tai žmonės, kurie turi vieną mašiną, bet neturi licencijos krovinių pervežimui ir todėl teikia savo paslaugas transporto įmonėms. Tarp jų daug „mūsiškių“ (lietuvių, ukrainiečių, kazachų ir taip toliau), kurių aplamai nemažai Amerikoje.

Vidutinė frachto už mylią kaina šalyje (angl. national average) šiandien yra nuo 1,8 iki 2 dolerių. Jeigu kalbėti apie konkrečias krovininio transporto rūšis, tai paprastos fūros atveju galime kalbėti apie 1,8-2,2 dolerio, refrižeratoriaus atveju – apie 2-2,5 dolerio, vilkiko su priekaba-platforma (angl. flatbed trailer) atveju – apie 2,2-2,6 dolerio. Pelningesnė pervežimų kryptis – vakarai-rytai, mažiau pelninga – rytai-vakarai (daugiau informacijos čia).

Europoje vienas iš faktorių, ribojančių transporto verslą – vairuotojų trūkumas. Ar jų trūksta Jungtinėse Valstijose?

Vienareikšmiškai pasakyti sunku. Viena vertus, daug kalbama apie tai, kad jų trūksta. Kita vertus, vairuotojų – amerikiečių, meksikiečių, atvykėlių iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų – yra, bet jie ne visada sutinka dirbti už siūlomą atlygį, ir nelengva rasti gerą. Tuo pat metu pažymėtina, kad amerikiečiai sutinka gauti mažiau už nuvažiuotą mylią, jeigu kartu gauna socialines garantijas, o „mūsiškių“ prioritetas – uždirbti kuo daugiau, ir Donaldo Trampo sprendimas panaikinti privalomą sveikatos draudimą juos tenkina.

Paprastos fūros vairuotojas, kuris dirba kompanijoje, gauna 50-60 centų už mylią, refrižeratoriaus vairuotojas – 55-65 centus už mylią, vilkiko su priekaba-platforma vairuotojas – 70-80 centų už mylią (pastaruoju atveju didesnio užmokesčio priežastis yra papildomos vairuotojo pareigos – pavyzdžiui, susijusios su krovinio tvirtinimu).

Jeigu kalbėti apie skirtingų vairuotojų darbo kultūrą, tai nuomonės įvairios. Kai kam labiau patinka „mūsiškiai“: galbūt, todėl, kad dirba daugiau ir nereikalauja socialinių garantijų, kurių vidutinės transporto kompanijos Amerikoje vairuotojams siūlyti nelinkusios. Kitiems – amerikiečiai, kaip atsakingesni ir mandagesni darbuotojai. Mano patirtis rodo, kad „mūsiškių“ tarpe neadekvačių personažų, kurie gali keiktis, nekelti ragelio ar be perspėjimo palikti krovinį ir dingti be žinios, daugiau. Tuo pat metu noriu pažymėti, kad mūsų kompanijoje dirba keli meksikiečiai, kuriems nėra jokių priekaištų (daugiau analitinės informacijos apie vairuotojų trūkumo Amerikoje problemą galima rasti čia).

Jeigu kalbėti apie kuro nupylimą, tai šis reiškinys Amerikoje pakankamai retas – taip pat todėl, kad yra sistemos, kurios parodo, nupylė vairuotojas degalus ar ne.

O kokios vairuotojo darbo taisyklės Amerikoje?

Dieninė norma – 14 valandų, iš kurių 30 minučių – pertraukai, 2 valandos – krovinio pakrovimui/iškrovimui, likęs laikas – važiavimui. Po 70 darbo valandų reikia pailsėti 34 valandas. Pliusas tas, kad Amerikoje dar galima ilsėtis automobilio kabinoje, tačiau kaip Europoje yra problemų su stovėjimo aikštelėmis.

Ir čia noriu pasakyti keletą žodžių apie tokią kontroliuojančią instituciją kaip Transporto departamentas (angl. DOT). Vairuotojams ir vežėjams tai tikra „baidyklė“, nes problemų su ja pasekmės gali būti labai rimtos. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas pažeidė darbo ir poilsio režimą, jį sustabdys ir privers pailsėti reikiamą laiką (angl. out of service) – 10 valandų (daugiau informacijos šia tema čia). Jeigu DOT atstovai rado sunkvežimio gedimą – kol nepataisysi, busi „out of service“. O jeigu DOT darbuotojai atėjo į Jūsų ofisą ir rado netvarkingą dokumentaciją (pavyzdžiui, susijusią su degalų mokesčiu), bus labai blogai.

Moralas – visi „out of service“ atvejai fiksuojami (vairuotojų ir kompanijų nusižengimų istoriją galima rasti specialiose duomenų bazėse), ir jeigu jų daug, su Jumis paprasčiausiai niekas nedirbs.

Ką galite pasakyti apie krovinio pervežimo procesą?

Amerikoje veikia grandinė užsakovas – brokeris (ekspeditorius) – dispečeris (dirbantis vežėjo kompanijoje ar individualaus vežėjo už atskirą atlygį – 2-3% nuo sandėrio sumos – pasamdytas vadybininkas, kuris bendrauja su brokeriu ir vairuotoju) – vairuotojas. Ir kaip sako amerikiečiai: „Svarbiausia – komunikacija“ (angl. communication is the key). Kitaip tariant, pervežimo metu labai svarbus bendravimas, nuolatinis kontaktas, kuris gali padėti vežėjui išvengti problemų kažkokių nesklandumų (pavyzdžiui, vėluojančio krovinio pristatymo) atveju.

Norint tapti dispečeriu, nieko daryti nereikia. Su brokeriu situacija truputį sudėtingesnė. Pradžiai būtina gauti licenciją, tačiau tai paprasta – pakanka pateikti paraišką. Didesnė problema susijusi su tuo, kad į specialų banką kaip garantiją reikia įnešti 75 tūkstančius dolerių, kurie padengs Jūsų klientų nuostolius Jūsų nemokumo atveju (detalės čia). Laimei, šituos pinigus galima įnešti ne iš karto. Tokiu būdu, pradėti transporto verslą Amerikoje nesunku – sunkiau jame įsitvirtinti.

Apie pervežimo apmokėjimo terminus. Jeigu vežėjas dirbo su klientu be brokerio – 30-90 dienų. Su brokeriu – iki 30 dienų. Su faktoringu – per savaitę už 1-3 proc. nuo  sandorio sumos. Dar galima pasinaudoti „greito apmokėjimo“ (angl. quick pay) paslauga, kurią siūlo specialios kompanijos už 3-5 proc. nuo sandorio sumos, ir pinigus Jūs be ypatingų administracinių sunkumų irgi gausite savaitės bėgyje.

Turbūt, kaip ir visur, įvyksta krovinių vagystės – pirmiausiai, pakrautų puspriekabių stovėjimo vietose (angl. trailer yard). Pagrinde vagiamas varis ir elektronika. Kaip prevencinė priemonė naudojamas krovinio stebėjimas su GPS pagalba. Blogiausiam atvejui yra draudimas.

O kokia yra draudimo tvarka JAV autotransporto versle, kas už tai atsako?

Amerikoje draudžiamas vilkikas, puspriekabė ir krovinys (už 75-100 tūkstančių dolerių, bet paprastai brokeriai reikalauja 100 tūkstančių dolerių, o draudimo dydis vertingo krovinio atveju gali siekti 250 tūkstančių dolerių). Taip pat yra bendras draudimas tam atvejui, jeigu kažkas atsitiks su vairuotoju (gali padengti nuostolius 1 milijono dolerių ribose).

Paprastas vežėjas – kompanija ar individualus – apmoka visą draudimą. Situacija su „owner-operator“ kiek kitokia. Pavyzdžiui, mūsų kompanija, bendradarbiaudama su „owner-operator“, ima iš jo 18 procentų (kitos kompanijos gali paimti ir 25 procentus) nuo sandėrio sumos. Dešimt procentų jis moka už tai, kad perveža krovinį, naudodamasis mūsų licencija krovinių pervežimui, o aštuonis procentus – už tai, kad mes apdraudžiame už jį puspriekabę ir krovinį bei apmokame bendrą draudimą (jam belieka apdrausti tik vilkiką).

Lietuvoje aktyviai naudojamasi transporto biržos Cargo.LT kaip šiuolaikiško krovinių ir transporto paieškos būdo paslaugomis. Kiek tai populiaru Amerikoje?  

JAV krovinių pervežimo rinka susideda iš dviejų dalių – stabilių pervežimų ir kasdienių pervežimų (angl. spot market). Tiesa, yra vadinamosios „mirusios valstijos“, kuriose mažai „spot“ krovinių (pavyzdžiui, Vajomingas, Koloradas, Florida), nes tai nepramoniniai regionai, ir iš ten nėra ką vežti (nebent arbūzus iš Floridos sezono metu) – tik ten.

Kasdienius krovinius galima ieškoti savarankiškai arba su brokerio pagalba už 2-3 proc. nuo sandorio sumos (beje, dabar, artėjančios recesijos fone, daug kas taupymo tikslais susimąsto apie darbą be tarpininko). Dideli brokeriai turi savo platformas, o tokiose vietose kaip DAT arba „Truckstop“, viskas kas liko. Tačiau tai vis tiek didžiulis kiekis krovinių ir transporto pasiūlymų su skirtingais bendradarbiavimo variantais. Todėl – taip, transporto biržos paslauga populiari Amerikoje.

Pakeiskime temą. Koks požiūris Amerikoje į ekologiją? Europoje, pavyzdžiui, vis dažniau ribojamas dyzelinių automobilių eismas miestuose.

Europa šiuo atveju toli priekyje, lyginant su JAV. Amerikoje niekas ypatingai nepergyvena dėl dyzelinių sunkvežimių ekologiškumo. Čia nėra tokių standartų kaip ES, kur be „Euro-6“ jau toli nenuvažiuosi. Tiesa, yra tokios valstijos kaip Kalifornija ar Oregonas, kurioms rūpi ši problema (į Kaliforniją negali įvažiuoti sunkvežimis, kuris buvo pagamintas iki 2010 m., o Oreganas, būdamas „žalia“ valstija, įvedė specialų mokestį už įvažiavimą, kas Jungtinėse Valstijose labai retas reiškinys), tačiau tai išimtis, o ne taisyklė.

Ir net kai Amerikoje kalbama apie automobilių (taip pat sunkvežimių) parko atnaujinimo būtinybę, pirmiausiai rūpinamasi eismo saugumu, o ne ekologija. O Niujorkas įvedė mokestį už įvažiavimą, kadangi tiesiog gobšus, ką patvirtina ir dideli mokesčiai už naudojimąsi keliais šioje valstijoje.

Beje, didesnė jų dalis Amerikoje (ypač pietuose) nemokami – be Niujorko siautėja tik Niudžersis ir Pensilvanija, kur irgi pastoviai auga ir taip didelės kelių rinkliavos. Tiesa, yra dar mokami aplinkkeliai (angl. turnpike) – pavyzdžiui, 400 mylių ilgio I-76, už kurį reikės sumokėti 200 dolerių – tačiau gyventi su tuo galima.

Su ekologija susijęs šiuolaikinių technologijų klausimas. Ar turite jausmą, kad Amerika – technologinės pažangos transporto srityje centras?  

Ši tema turi keletą aspektų, susijusių su kaštų mažinimu. Aktyviai diegiamos specialios kompiuterinės verslo valdymo (optimizavimo) programos. Vyksta transporto dokumentacijos skaitmenizacija (nors elektroninių važtaraščių reikės palaukti, turbūt, kokius penkis metus). Jeigu krovinio pervežimo metu nebus naudojama jo stebėjimo programa (pavyzdžiui, „MacroPoint“ ), dauguma brokerių su Jumis nedirbs. Transporto priemonių tobulinimo srityje didžiausias dėmesys skiriamas autonomiškumo technologijai.

Kokios yra Amerikos transporto rinkos plėtros tendencijos ir perspektyvos?

Pradėsiu nuo tolo. 2017 m. pabaigoje Jungtinėse Valstijose (dėl padažnėjusių eismo įvykių, susijusių su vairuotojų nuovargiu) buvo nuspręsta įvesti elektroninius tachografus, kurie bus privalomi nuo 2019 m. gruodžio. Po šito sprendimo nemaža dalis vežėjų, bijodami, kad nesusitvarkys su naujove, paliko rinką, kuri staigiai išaugo keliomis dešimtimis procentų, nes ženkliai sumažėjo transporto paslaugų pasiūla. Tada žmonės, susigundę galimybe lengvai užsidirbti, paėmė daug paskolų ir pripirko sunkvežimių. Galiausiai rinka nusmuko, ir daugelis „sudegė“.

Tarp veiksnių, įtakojančių jos plėtrą – stichinės nelaimės, kurių metu užsakymų skaičius smarkiai išauga, degalų kainos ir sezoninė paklausa. Tačiau šiandien pagrindinė tema JAV – recesija (daugiau informacijos čia), ir situaciją gali dar labiau pabloginti Amerikos prekybos karo su Kinija paaštrėjimas: mažiau kiniško importo dėl muitų – mažiau užsakymų. Tokie reikalai.

***

Apibendrinant, galima teigti, kad autotransporto pasaulis Jungtinėse Valstijose skiriasi nuo lietuviško ir europietiško – pavyzdžiui, kalbant apie rinkos struktūrą (tarkime, tokius transporto veiklos subjektus kaip „owner-operator“). Taip pat jame daugiau laisvės – vairuotojai gali ilsėtis sunkvežimio kabinoje, jų socialinės garantijos nėra prioritetas, dėmesys transporto ekologiškumui minimalus. Tuo pat metu Amerikoje kaip ir Europoje savaip aktualus vairuotojų trūkumo klausimas, autopervežimų verslas griežtai kontroliuojamas, aktyviai dirbama šiuolaikinių transporto technologijų (pažangių verslo valdymo programų ir autonominių sunkvežimių) kūrimo srityje.

Kartu JAV, kur krovinių kiekis „spot“ rinkoje yra didžiulis, kaip ir Lietuvoje (Europoje) populiari transporto biržos paslauga. Daugiau apie tai skaitykite antroje mūsų straipsnio dalyje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

1aef7faf77cb305b0e2bac71a94d6056_XL

Po rekordinių metų nuosmukį patyrusi sunkvežimių rinka laukia atsigavimo

Lietuvoje daugiau kaip dukart kritę iki šiol įspūdingais tempais augę naujų sunkvežimių pardavimai  patvirtino verslo pesimistinius lūkesčius dėl ekonomikos neapibrėžtumo. Transporto ir logistikos verslas situacijos nesureikšmina – sudėtingais laikotarpiais didelį atsparumą rodantis sektorius yra pasirengęs atnaujinti investicijas, vos tik sulauksime rinkos atsigavimo ženklų, teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas.

2024-05-03 28
0
digitalizacion-del-transporte

Vilniuje vyksiantis hakatonas kvies ieškoti tvaresnės logistikos sprendimų

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur dėmesys tvarumui ir inovacijoms tampa vis svarbesni, Transporto inovacijų asociacija (TIA) drauge su ES finansuojamu ADMIRAL projektu įgyvendina iniciatyvą – tarptautinį hakatoną „GreenLogistics Hack“. Renginys, kuris vyks 2024 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d. Tech parke Vilniuje, siekia mobilizuoti ir įgalinti talentus iš įvairių sričių kartu spręsti vieną didžiausių šių dienų problemą – mažinti CO2 emisijas logistikos grandinėse.

2024-05-02 9
0
scania_best_2023

Balandžio transporto aktualijų apžvalga

Kokie sunkvežimiai važinėja Europoje ir ką griežčiau tikrins Lietuvos muitinė. Galutinis Briuselio sprendimas dėl Euro-7 ir naujienos iš įvairių europinių šalių. TIR-EPD sistema Turkmėnijoje ir nauji vairuotojų nuotykiai. Dyzelinė „Mercedes“ premjera ir „Continental“ naujovė. Apie tai ir ne tik balandžio transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.

2024-05-01 88
0