Klausimas apie degalų priedų poveikį rinkoje
Rinkoje savo išskirtines savybes deklaruojantys prekybos degalais tinklai nepraleidžia progos pasakoti apie savo degaluose naudojamų priedų naudą. Tačiau realiai jų naudą apčiuopti yra kur kas sunkiau, nei pamatyti greičiau besisukantį kainos skaitliuką. Degalai su priedais visuomet yra brangesni, todėl kyla klausimas: ar prekybininkų peršami priedai domina beveik pusę Lietuvos degalų rinkos užimančius vežėjus?
Komercinių automobilių parkai – svarbus klientas
Lietuvos degalų rinka per pastaruosius trejus metus išaugo trečdaliu, prekyba dyzelinu per šį laikotarpį padidėjo net perpus; praėjusiais metais degalų rinka Lietuvoje augo 12 procentų. Tokį poveikį galėjo padaryti pasikeitusi sunkiojo transporto judėjimo kryptis. Ir šiais metais Lietuvos degalų rinka toliau tebeauga. „Neste“ atstovų teigimu, ji pirmąjį ketvirtį didėjo dar beveik 15 procentų.
„Galėčiau netgi padėkoti ponui Putinui, kad dėl jo vykdomos politikos sunkvežimiai iš Lietuvos važiuoja nebe į Rytus, o į Vakarus. Jeigu seniau tie sunkvežimiai į Lietuvą įvažiuodavo pigių rusiškų ar baltarusiškų degalų pilnais bakais, dabar jie dyzeliną iš Lietuvos vežą į Vakarus“, – tvirtina AB „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas.
Pasak jo, maždaug pusę „Neste Lietuva“ parduodamų degalų naudoja komerciniai automobiliai. Dėl „maždaug pusę“ degalų nuperkančio komercinio segmento sutinka ir „Statoil“ (formaliai jį derėtų vadinti „Circle K Lietuva“) tinklo degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis. Abiejų šių tinklų (taip pat ir kitų tinklų) didžiausią apyvartą darančios degalinės yra būtent ties Lenkijos pasieniu, kur į Vakarus važiuojančių, tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių bakai pripildomi iki pat kaklelio.
Taigi, komercinių automobilių parkai yra labai svarbūs degalinių klientai. Tačiau ar transportininkams labai rūpi naftininkų reklamuojami degalų priedai?
Ar prekybos degalais tinklai jaučia priedų naudą?
Tai – klausimas, į kurį norėjo atsakyti ne visi naftininkai. Pavyzdžiui, AB „Ventus-Nafta“ komercijos direktorius Saulius Žilėnas iš viso atsisakė šia tema teikti komentarus. Klausimus apie degalų priedų efektą rinkoje be atsakymo „nurijo“ ir „Lukoil Baltija“, savo produktų gamoje siūlantys tiek dyzeliną be priedų, tiek su priedu „Ecto“.
Todėl priedų naudą gynė „Statoil“ ir „Neste“ tinklų atstovai. I. Klimaitis sako, kad multifunkciniai degalų priedai jau ilgą laiką yra svarbus „Statoil“ komercinis elementas. „Mes net neturime degalų be priedų, todėl sunku atsakyti apie priedų reikšmę rinkoje. „Statoil“ teikia daugiau pridėtinės vertės paslaugų ir būtų sunku išskirti, kurios iš jų klientui yra svarbiausios“, – sako I. Klimaitis. Jis pastebi, kad degalų pasirinkimas dažniausiai yra ne vairuotojo, o įmonės vadovo arba transporto ar pirkimų vadovo kompetencija, o šie dažniausiai visas paslaugas vertina kaip bendrą paketą. Ir degalų priedai šiame pakete tėra vienas iš kelių elementų, kurių konkretų poveikį labai sunku įvertinti.
„Mes stengiamės klientams parodyti, kad mūsų priedai leis 3 procentais sumažinti degalų sąnaudas. Todėl, net mokėdami daugiau, klientai galės taupyti“, – sako I. Klimaitis. Tačiau, pasak jo, priedai labiau vilioja privačius, o ne verslo klientus. R. Steikūnas tvirtina, kad priedams svarią reikšmę teikia ne visi klientai. „Vieni klientai yra reiklūs degalų kokybei, kiti reiklūs kainai. Pavyzdžiui, „Neste“ ir „Statoil“ klientai reiklūs kokybei. „Lukoil“ klientai didesnį dėmesį skiria kainai“, – tvirtina „Neste Lietuva“ vadovas. Pasak jo, prieš kurį laiką surengus naujų priedų dyzelinui pristatymą, buvo galima jausti komercinių automobilių rinkos segmento susidomėjimą. „Jie skaičiuoja. Ypač tie, kas važinėja su „Euro“ 5 ir „Euro“ 6 standartus atitinkančiais sunkvežimiais, žiūri, kas pilama į jų bakus“, – tvirtina R. Steikūnas.
Kokia deklaruojama degalų priedų nauda?
Prekybininkai išsijuosę giria savo naudojamų degalų priedų naudą. Ir tai visiškai suprantama, nes priedai – vienintelis elementas, galintis sukurti dažniausiai iš vieno tiekėjo (AB „Orlen Lietuva“) perkamo produkto išskirtinumą.
Visi Lietuvoje į dyzeliną maišomi priedai valo degalų sistemą, apsaugo ją nuo korozijos. Tai reiškia galimybę išvengti purkštukų kimšimosi ir pailgintą degalų tiekimo sistemos veikimo laiką.
„Orlen“ tinkle parduodamas dyzelinas „Verva“ taip pat padidina dyzelino cetano skaičių, dėl ko palengvėja variklio užvedimas šaltu oru ir sumažina variklio veikimo temperatūrą. Be to, tepamieji priedai sumažina degalų sąnaudas (nenurodoma kiek) ir pailgina įpurškimo siurblių eksploatacinį laikotarpį.
Deklaruojama, kad „Neste PRO Diesel“ degalų sąnaudas leidžia sumažinti net iki 5 proc., iki 4 proc. padidina galią, iki 20 proc. sumažina išmetamų teršalų kiekį.
„Statoil“ dyzelinas „Miles“ leidžia 3 procentais sumažinti degalų sąnaudas ir nenurodytomis apimtimis sumažinti išmetamų teršalų kiekį. „Miles Plus“ dyzelinas pasižymi didesniu cetaniniu skaičiumi, dėl ko variklis lengviau užsiveda ir geriau veikia.
„Lukoil“ dyzelinas „Ecto D“, kaip skelbiama, be visiems priedais „prisotintiems“ degalams būdingų valymo ir antikorozinių savybių, gerina degalų siurblių tepimą, apsaugo dyzeliną nuo putojimo ir sumažina suodžių dalelių filtro užsikimšimą.
Gerbiami transportininkai, sakykite atvirai: nejaugi tokie faktoriai nesudomintų racionalaus verslininko? Jeigu priedai realiai leistų 3-5 procentais mažinti degalų sąnaudas ir apsaugotų jautrias degalų tiekimo sistemas su labai brangiais komponentais? Nejaugi tai neskamba viliojančiai?
Transportininkų požiūris – be euforijos
Tačiau „CargoNews“ pakalbinti vežėjai sakėsi priedų neakcentuojantys, kaip svarbaus kriterijaus. Dvidešimties tralų parką valdantis Evaldas Čirba sakėsi nepastebėjęs didelio sąnaudų skirtumo, naudojant skirtingus degalus.
„Jeigu tai nėra „burtai“ ar „kavos tirščiai“, aš tikrai į tai atsižvelgčiau. Kiekvienas mano sunkvežimis per metus nuvažiuoja po 150 tūkstančių kilometrų. Jeigu aš kažkaip galėčiau taupyti bent pusę litro šimtui kilometrų, per metus sutaupyčiau labai daug. Bet jeigu patys degalai yra brangesni, kokia prasmė man taip taupyti? – klausia E. Čirba. – Kad galėčiau kažką tvirtinti apie ekonomiją, turėčiau paimti porą naujų sunkvežimių ir jais kurį laiką važinėti tais pačiais maršrutais, tokiu pačiu kroviniu ir tuo pačiu tempu“. Jis sakė, kad dabar savo sunkvežimiams degalų tiekėją pasirinko, atsižvelgdamas į degalinių tinklą ir degalų kainą. „Bet jeigu priedai nedidintų kainos, man jų nauda tikrai atrodytų svarbi“, – tvirtina verslininkas.
Bendrovės „Mečys“ savininkas Mečislavas Atroškevičius degalinių priedų pasirinkimą įvardija kaip „skonio reikalą“. Tačiau, pasak jo, galutinį tinklo pasirinkimą apsprendžia kaina. „Degalų kokybė ir priedai yra aktualūs šaltuoju metų laiku, kai sušalęs dyzelinas gali sustabdyti sunkvežimį, sukeldamas visą eilę problemų“, – sako M. Atroškevičius. Ir prisipažįsta, kad rudenį išryškėja psichologinis momentas – poreikis ieškoti patikimos kokybės. Pasak jo, kartais tenka nugirsti, kad kažkuris vežėjas, pradėjęs pilti degalus kito tinklo degalinėje, sumažina degalų sąnaudas. Kaip ir E. Čirba, M. Atroškevičius sako, kad, norint nustatyti realias skirtingų degalų sąnaudas, reikėtų užsiimti kruopščiais matavimais, važiuojant identiškomis sąlygomis.
Viena didžiausių Lietuvos vežėjų įmonių – „Vlantana“ turi ne tik keturženklį sunkvežimių parką, bet ir savo degalinę. Pasak degalinės vadovo Aurimo Župerkos, jo įmonė degalus renkasi, remdamasi absoliučiai pragmatiškais faktoriais: Lietuvos Respublikoje galiojančiais kokybės reikalavimais ir kaina. „Mes perkame kurą, kurį su kokybės pažymėjimu mums tiekia įmonė „Luktarna“ ir jokių priedų mes nenaudojame. Kiek diskutavome su mechanikais, priedų nauda geriau jaučiama rinkodaroje. Tai aktualu dideliems degalinių tinklams, bet ne mums“, – reziumavo A. Župerka.
Privalomi priedai – nepageidaujamas elementas
Tačiau ne visiems priedams vežėjai yra abejingi. Jie turi konkrečią nuomonę apie Lietuvoje privalomą RME (rapsų metilo esterio) priedo naudojimą. Jis yra maišomas į Lietuvoje parduodamą „vasarinį“ dyzeliną ir sudaro 7 procentus šių degalų.
Dabar esama svarstymų RME privalomai maišyti ir į žiemos sezonui skirtus degalus, tačiau kol kas ši iniciatyva dar nesulaukė reikiamo palaikymo. Pasak I. Klimaičio, artimiausią žiemą Lietuvoje dar neturėtume naudoti dyzelino su RME priedu, o M. Atroškevičius sako, kad kova su lobistais, bandančiais „prastumti“ tokį projektą, yra svarbus vežėjų tikslas. Abu šie pašnekovai tvirtina, kad varikliuose turėtų būti deginamas naftos produktas, o ne biodegalai, kurie visiškai netinkami naudojimui šaltuoju metu. „Matyt, jeigu galėtų, nei vienas klientas nesirinktų jokių biodegalų priedų, bet tokios galimybės Lietuvoje nėra“, – svarsto I. Klimaitis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.