Koronavirusas – ką gali padaryti vežėjai, kad sumažintų nuostolius? (PAPILDYTA)
Koronavirusas tapo rimtu iššūkiu pasauliniam transporto sektoriui. Europos Sąjunga ir Lietuva ne išimtis. Ir viskas ne tik dėl to, kad su problemomis susiduria ekonomika (kas reiškia, jog vežėjai gauna mažiau užsakymų), bet ir dėl to, kad šalys užsidaro karantinui. Laimei, krovininio transporto eismas nors ir su tam tikrais apribojimais, bet leidžiamas, nes gyventi kažkaip reikia. Ir vis tik vežėjai susiduria su rimtomis problemomis, kurios gresia dideliais nuostoliais. Kaip jų (bent iš dalies) išvengti, ir ar Lietuvos valstybė gali kaip nors padėti?
Pirmiasiai, norint sėkmingai dirbti, reikia būti sveikam ir informuotam. Kitaip tariant, būtina stebėti virusinę situaciją įvariose šalyse ir laikytis elementarių sanitarinės saugos reikalavimų. Čia rasite Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas vežėjams. Dar bendro pobūdžio rekomendacijas galite rasti čia. Operatyvios informacijos apie praktines koronaviruso pasekmes (ypač susijusias su sienų kirtimu) vežėjų veiklai šaltinius, įskaitant „Сargonews“ tinklapį ir Cargo.LT forumą, galima rasti čia.
Atskiras klausimas šiame kontekste susijęs su tolimųjų reisų vairuotojais, kurie grįžo iš užsienio kelionės. Buvo pranešta, kad vyriausybė leido netaikyti jų atžvilgiu 14 dienų karantino. Vėliau premjeras Saulius Skvernialis patikslino, kad grįžęs vairuotojas turi saviizoliuotis apšiltinti, tačiau, neturėdamas ligos požymių, bet kada gali vėl išvažiuoti į reisą.
Toliau apie kompleksinį epidemijos poveikį transporto verslui. „Net tuo atveju, jei viruso plitimas artimiausiu metu nebus sustabdytas, tikėtina, kad kovo-balandžio mėnesiais bendra logistikos sektoriaus apyvarta turėtų nusmukti dar 30-40 procentų, o gabenimo sausumos keliais apimtis – ne daugiau kaip 10 procentų. Kita vertus, naujausia informacija apie atsigaunantį krovinių judėjimą Kinijoje bei kitose pasaulio rinkose leidžia prognozuoti, kad nuosmukis bus laikinas, ir dar pirmąjį šių metų pusmetį situacija grįš į įprastas vėžes“, – pažymėjo „ACE Logistics“ direktorius Ignas Puluikis.
Tuo pat metu reikia suprasti, kad yra ne tik bendra ekonominė situacija transporto sektoriuje, bet ir konkretūs regionai, su kuriais gali būti susijęs konkretaus vežėjo verslas. Čia kaip su vidutiniu atlyginimu – jis gali sudaryti 1000 eurų, bet pas kažką jis sudarys 1500 eurų, o pas kažką – 500 eurų. Akivaizdus pavyzdys – Šiaurės Italija. Kaip pažymėjo „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius: „Turime 30 tūkst. automobilių, kurie dirba Europoje ir tikrai nemaža jų dalis važinėja tarp Italijos ir Vokietijos, tarp Italijos ir Prancūzijos. Mes aptarnaujame pramonę, bet natūralu, kad jei bus įvesti apribojimai ir įmonės stabdys gamybą, mažės vartojimas, tai atsilieps ir transporto sektoriui. Tą matėme ir Kinijoje. Šiaurės Italija – pramoninis rajonas, jei pradės stabdyti gamybos procesą, tai tikrai mus paveiks“.
Italijos svarbą pabrėžė ir didelės Lietuvos transporto įmonės „Baltic Transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus. Anot jo, kiekvieną dieną dešimtys kompanijos vilkikų su kroviniais važiuoja į Italiją ir iš jos. „Tai mums pakankamai svarbi šalis. Prekių judėjimas į Italiją ir iš Italijos tikrai didelis – pervežami rūbai, maisto produktai, vaisiai, daržovės“, – sakė D. Nickus. Kaip pažymėjo Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, kai kurios transporto įmonės neteko 90 proc. užsakymų – vežėjai turėjo kontraktus, o po to juos prarado (ypač nedidelės įmonės), nes prasidėjo Šiaurės Italijos uždarymas.
Turint omenyje tai, kad situacija Italijoje ir visoje Europoje kol kas tik blogėja (epidemijos pikas kaip Kinijoje dar nepraeitas), aišku, jog vežėjams bus sunku. Jeigu Jūs laukiate atsakymo į klausimą: „Kada visa šita betvarkė pasibaigs?“ – tai niekas tiksliai pasakyti negali. Įvairias analitines nuomones apie tai galite rasti čia, bet kaip ten bebūtų, ruoštis reikia blogiausiam scenarijui ir bandyti kaip nors sušvelninti negatyvų situacijos poveikį verslui.
Kaip tai galima padaryti? Čia – investicijų specialisto patarimai. Kai padėtis pradėjo blogėti, verslo atstovai taip pat ėmė kalbėti apie tai, kad valdžia galėtų palengvinti darbuotojų išleidimą nemokamų atostogų, įvesti mokestines lengvatas (įskaitant mokestinių mokėjimų atidėjimą), padėti tiesioginėmis išmokomis ir taip toliau. Viena iš pagrindinių vežėjų problemų – prastovos. Valdžia sureagavo į verslo signalus ir patvirtino pagalbos jam planą, kuris turėtų „sušvelninti smūgį“. Jo detales galima rasti čia, čia ir čia. Jeigu trumpai, tai reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (https://uzt.lt/), kad prastovos dėl ekstremalios situacijos ar karantino atveju valstybė mokėtų darbuotojui 60 proc. atlyginimo (tačiau subsidija negali būti didesnė už minimalią mėnesinę algą – 607 eurų bruto).
Socialinės apsaugos ir darbo ministr0 Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė perdavė jo komentarą: „Esamos dienpinigių apmokestinimo tvarkos atšaukti neplanuojama. Sprendimas (…) įrodė savo veiksmingumą – vairuotojai gali pretenduoti į kiek didesnes ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokas iš „Sodros“, kurios labai aktualios susidarius ekstremaliai situacijai“. Pasak L. Kukuraičio, vežėjai, kurie dėl koronaviruso ir karantino patiria sunkumų, gali skelbti darbuotojų prastovas ir nuo balandžio 5 dienos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl valstybės subsidijos.
Tuo pat metu darbdavys negali versti darbuotojų pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis, o vairuotojas, kaip paaiškino Darbo inspekcija, gali atsisakyti vykti į reisą, jeigu yra grėsmė jo saugai ir sveikatai – pavyzdžiui, jeigu jis siunčiamas ten, kur paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Priešingu atveju darbdavys tik turi pasistengti maksimaliai apsaugoti darbuotoją (aprūpinti jį asmeninėmis saugos priemonėmis – kaukėmis, dezinfekcinėmis higienos priemonėmis; parinkti saugesnį kelionės maršrutą ir taip toliau).
Be to, yra toks dalykas kaip „nenugalimos jėgos“ (force majeure) pažyma. Ji ekstremalios situacijos (karantino) sąlygomis palengvina sutarties įpareigojimų vykdymą, jeigu sutartyje buvo atitinkamas punktas. Gauti ją Lietuvoje, jeigu ekstremali situacija atsirado jos teritorijoje, galima Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. O paspaudę šią nuorodą, Jūs rasite patarimus dėl sutarties sudarymo, atsižvelgiant į galimas „nenugalimos jėgos“ aplinkybes. Čia – advokato nuomonė.
Vietoj išvadų
Gyvenimas vis tik yra stebėtinai teisingas dalykas. „Riebiais“ ir ramiais laikais Lietuvos valstybė tik apsunkindavo vežėjų gyvenimą. O kada atėjo virusas, paaiškėjo, kad nuo jų didžiąja dalimi priklauso šalies gyvybingumas, ir tolimųjų reisų vairuotojų atžvilgiu net galima netaikyti 14 dienų karantino reikalavimo. Tai gal dabar Lietuvos valdžia pagaliau supras, kad šį ekonomikos sektorių reikia remti, o ne varyti į bankrotą ir išstuminėti iš šalies neapgalvotais sprendimais. Na ir pažiūrėsime, kaip praktiškai bus realizuojamas verslo gelbėjimo planas, kuris turi padėti jam išgyventi krizę. „Cargonews“ redakcija stebės, kaip klostysis situacija.
Komentarai
Geriausia parama būtų grįžti nuo1,65 iki 1,3 koeficiento
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.