Krizė Lenkijos-Ukrainos pasienyje (PAPILDYTA – kol kas ramu)
Lenkijos vežėjai faktiškai užblokavo pasienį su Ukraina, ir tai gali užtrukti.
Detaliau – čia/čia (priežastys) ir čia.
Čia, čia ir čia – Ukrainos pozicija.
Čia, čia ir čia – informacija, rodanti, kad pusėms nepavyksta rasti sutarimo.
Čia, čia ir čia – apie derybas, kurios nedavė rezultato, ir Ukrainos pusė tvirtina, kad blokuojami net sunkvežimiai su humanitarine pagalba ir kuru.
Čia – informacija apie tai, kad savo sieną su Ukraina gali užblokuoti Slovakijos vežėjai.
Netikėta naujiena – „Linava“ nusprendė paremti lenkus (detaliau – čia ir čia/čia). Ukraina daugiau ne draugas Lietuvos vežėjams? Paprašėme pakomentuoti šią situaciją Lietuvos Susisiekimo ministerijos. Jos atsakymas buvo toks: „Susisiekimo ministerija nebuvo ir nėra informuojama apie Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos (LINAVA) sprendimus. Ši verslo asociacija yra viena iš kelių šalyje savarankiškai veikiančių ir dalį Lietuvos vežėjų atstovaujančių asocijuotų verslo struktūrų. Motyvus dėl jų priimamų sprendimų turėtų komentuoti pati LINAVA, bet tai neturėtų būti sutapatinama su visų Lietuvos vežėjų nuomone. Susisiekimo ministerija nuolatos pasisako ir laikosi pozicijos, kad kroviniai, įskaitant humanitarinę ir kitą pagalbą su Rusijos agresiją kovojančią Ukrainą privalo pasiekti kaip galima greičiau ir su kuo mažesnėmis kliūtimis. Prasidėjus karui, Lietuva buvo viena pirmųjų, pasiūliusių pagalbą Ukrainos vežėjams evakuojantis iš Rusijos ir Baltarusijos. Lietuvos transporto įmonėse šiuo metu dirba nemažai Ukrainos piliečių. Dalis Lietuvos transporto įmonių aktyviai teikia paramą Ukrainai, jos žmonėms, padeda iš karo draskomos šalies atvežti Lietuvoje dirbančių Ukrainos piliečių šeimos narius. Iš Lietuvos per 9 šių metų mėnesius Ukrainos kryptimi gabenta 1,3 mln. tonų krovinių, taip pat humanitarinės paramos ir pan. Viliamės, kad Lietuvos verslas supranta pagalbos Ukrainai svarbą ir reikšmę“.
Tokiu būdu, galima teigti, kad Susisiekimo ministerija atsiriboja nuo „Linavos“ pozicijos ir siūlo negalvoti, kad tai visų Lietuvos vežėjų pozicija. Šiame kontekste „Linavos“ žingsnis atrodo keistai.
Čia – apie Lietuvos vežėjų problemas lenkų akcijos kontekste, o čia – apie Ukrainos vežėjų problemas, ir jie jau ruošia ieškinius (daugiau apie tai – čia).
Čia ir čia – apie tai, kad savo sieną su Ukraina pradėjo blokuoti Slovakijos vežėjai. Derybos be rezultatų. Tačiau vieningos nuomonės tarp šalies vežėjų nėra.
Čia ir čia – informacija apie tai, kad savo akciją prieš ukrainiečius pradėjo vengrai.
Čia, čia ir čia – apie rumunų protestą pasienyje (taip pat su Ukraina).
Čia ir čia – informacija apie tai, kad lenkai užblokavo dar vieną pasienio punktą, o čia ir čia – šalies valdžios atstovų nuomonė. Čia – Lenkijos vežėjų asociacijos (ZMPD) laiškai šalies premjerui ir prezidentui (daugiau apie tai – čia), o čia – transporto asociacijos TLP pasiūlymai. Čia ir čia – informacija apie tai, kad sunkvežimius pasienyje dar ir Lenkijos transporto inspekcija tikrins. Bendrai, kol kas nėra ženklų, kad jos valdžia bandytų išspręsti problemą, Ukrainos vairuotojai neviltyje.
Čia ir čia – informacija, kad ES prieš lengvatų Ukrainai panaikinimą. Čia ir čia – informacija apie tai, kad ES gali imtis veiksmų prieš Lenkiją dėl jos sienos su Ukraina blokados. Lenkijos ir Slovakijos vežėjai nepatenkinti ES pozicija (Lenkija net galvojo sukurti nacionalinę leidimų Ukrainai sistemą, bet po to atsisakė šios idėjos) ir neketina atsitraukti.
Čia – informacija apie tai, kad iš Ukrainos į Lenkiją pradėjo važiuoti tušti sunkvežimiai. Taip pat internete atsirado vaizdo įrašas, kuriame rodoma, kad tariamai ukrainietiški sunkvežimiai… vežami ant geležinkelio platformų (detaliau apie tai – čia).
Pranešta, kad vienas punktas Lenkijos-Ukrainos pasienyje buvo atidarytas (detaliau – čia ir čia), bet laimė buvo neilga – teismas leido atnaujinti protestą. Naujas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo užbaigti krizę. „Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną“, – pasakė jis, bet vežėjai kol kas nepasiduoda, ir derybos tęsiasi be apčiuopiamų rezultatų. Dar daugiau – naujas Lenkijos infrastruktūros ministras jau irgi pareiškė, kad reikia peržiūrėti ES ir Ukrainos susitarimą. Čia – TLP pasiūlymas.
Gruodžio 24 d. pasirodė žinia, kad atblokuotas vienas punktas, bet 2024 m. pradžioje jo blokada atsinaujino. Tačiau greitai jis buvo vėl atblokuotas (pasiektas susitarimas su ūkininkais). Bendrai kalbama, kad protestas gali tęstis iki balandžio. Yra viltis, kad viskas pasibaigs anksčiau, bet kol kas protestuotojų netenkina naujos Lenkijos valdžios pasiūlymai, ir jie nori užblokuoti pasienio punktą, kurį atblokavo ūkininkai (detaliau – čia ir čia).
Žiniasklaida jau surado galimą Rusijos pėdsaką lenkų ir slovakų protesto istorijoje.
Tuo tarpu eilėje mirė jau trečias vairuotojas.
Sausio 16 d. pasirodė žinia, kad protestas Lenkijoje bus nutrauktas, bet gali atsinaujinti. Vėliau buvo patikslinta, kad pasiektas susitarimas, kad šalies valdžia turi įvykdyti vežėjų reikalavimus iki kovo 1 d., o jeigu ne – proteastas gali atsinaujinti. Čia – apie Lenkijos vežėjų patirtus nuostolius.
Lenkijos fermeriai pranešė, kad nuo vasario 9 d. planuoja mėnesiui vėl uždaryti visą sieną su Ukraina, ir blokada vyksta (detaliau – čia ir čia). Be to, Lenkijos-Ukrainos pasienyje lenkai vykdo žemės produktų iš Ukrainos kontrolę.
Ukrainos vežėjai nusprendė atsakyti (detaliau – čia).
Žiniasklaida pranešė, kad lenkų fermeriai gali uždaryti sieną su Vokietija ir Lietuva. „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pasakė, kad taip bus padaryta didelė žala Lietuvai. Tuo pat metu protestą prie sienos su Ukraina planavo atnaujinti Lenkijos vežėjai, bet lygtais apsigalvojo.
Jau 14 vežėjų asociacijų iš įvairių Europos šalių reikalauja iš Europos Komisijos peržiūrėti pervežimų tarp ES ir Ukrainos tvarką. Žiniasklaida pranešė, kad ji gali būti sugriežtinta.
Lenkijos pasienyje su Lietuva Lenkijos ūkininkų akcija ramiai baigėsi, bet jie vėl planavo (ilgam nuo kovo 10 d.) užblokuoti šalies sieną su Vokietija ir Slovakija (nuo kovo 13 d.). Sienos su Vokietija blokada buvo atšaukta, o protestas pasienyje su Slovakija įvyko.
Briuselis jau grasina Varšuvai sankcijomis dėl ūkininkų veiksmų.
Balandžio 18 d. Lenkijos fermeriai vėl užblokavo sieną su Ukraina, tačiau šį kartą viskas truko neilgai.
***
Lenkijos ir Ukrainos pasienio krizė: Lenkijos vežėjai reikalauja vienodų sąlygų
Nuo lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai blokuoja tris svarbius pasienio su Ukraina punktus. Ukrainos infrastruktūros ministerijos duomenimis, dėl blokadų abiejose sienos pusėse įstrigo daugiau kaip 20 tūkst. transporto priemonių.
Lenkijos vežėjai reikalauja sugrąžinti Ukrainos vežėjams leidimus dirbti Europos Sąjungoje, kurių išdavimą ES panaikino vieneriems metams po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, o vėliau pratęsė iki 2024 m. birželio. Protestuotojai reikalauja panaikinti šią privilegiją ir sugrąžinti senąją leidimų sistemą. Jie taip pat ragina sugriežtinti transporto taisykles pagal ECMT – Europos transporto ministrų konferencijos išduotą sertifikatą. Prie protesto prisijungė ir kelios Slovakijos vežėjų asociacijos.
Šiuo metu optimistiškai nuteikia tai, kad Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių atstovai pradėjo derybas ir bando rasti bendrą sprendimą. Tikimasi, kad iki savaitės pabaigos ir protestuojantys vežėjai pateiks savo kompromisinį problemos sprendimo scenarijų.
Lenkijos ir Ukrainos pasienyje kylančios sunkvežimių eilės tampa rimtu iššūkiu ne tik transporto sektoriui, bet ir tarptautinei prekybai. Muitinės tarpininko „Bunasta“, dirbančio tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje jau daugiau nei septynerius metus, vadovas Jurgis Adomavičius teigia, kad sprendimų, galinčių išspręsti kylančius sunkumus yra: pagelbėti galėtų eilių rezervavimo taisyklių įvedimas, procedūrų supaprastinimas ir suvienodinimas.
Problemą buvo galima numatyti
J. Adomavičius sako, kad intensyvaus eismo sausumos kelyje problemą iš dalies buvo galima numatyti. Uždarius jūrų ir oro uostus ir iškilus bėdoms, susijusioms su geležinkelių logistika (skirtingas vėžės plotis), susidomėjimas sausumos transportu labai išaugo.
„Natūralu, kad lengviausias būdas pasiekti Europos Sąjungą yra per Lenkiją. Dar prieš karą sezono metu prie sienų buvo galima pamatyti gausias eiles. Šiandien, kai pagrindiniai pasienio punktai yra užblokuoti, transporto paskirstymo problema Lenkijos pasienyje yra labai didelė. Taip yra dėl to, kad po karo nebuvo padidintas sienos su Ukraina muitinės punktų, kuriuose būtų galima išmuitinti krovinius, skaičius. Patikrinimai buvo dar labiau sustiprinti, todėl šiuo metu pasienio punktų pralaidumas yra ribotas. Dėl to eilės Ukrainos pusėje dabar trunka nuo 7 iki 14 dienų. Tranzito laiko ilgėjimas yra vienas didžiausių transporto ir logistikos sektoriaus rūpesčių, todėl kartu didėja abiejų pusių vežėjų išlaidos“, – aiškina pašnekovas. Ukrainos atstovų duomenimis, pasienio pajėgumai sumažėjo net 10 kartų. Jei anksčiau per vieną pamainą viename pasienio poste buvo išmuitinama 300 sunkvežimių, tai dabar – 30.
Piktina skirtingos sąlygos
Vežėjų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad Lenkijos – Ukrainos pasienyje vilkikai, prieš stodami į eilę, turėjo praeiti muitinės procedūras. Remiantis J. Adomavičiaus žiniomis, pavyzdžiui, Kazachstane už nepasinaudojimą „laiko langu“ mokamos baudos. Kita vertus, Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje mokamas eilės rezervavimo mokestis. Pasak pašnekovo, šį mechanizmą Ukrainos muitinė taikė tikriausiai dėl to, kad dokumentuose buvo daug klaidų, dėl kurių kilo rizika, kad vairuotojai bus grąžinti atgal nuo pačios sienos.
Augantis naujų transporto įmonių skaičius Ukrainoje taip pat yra nemenkas iššūkis pasienio pajėgumams. Praėjusiais metais Ukrainoje buvo įregistruotas rekordinis transporto įmonių skaičius – daugiau kaip 12 000 subjektų. Daugiausia tai nedideli, vieną automobilį turintys vežėjai, neturintys nei patirties, nei supratimo apie rinką. J. Adomavičiaus teigimu, muitinės tarpininkai Ukrainos pasienyje aptarnauja apie 25 proc. transporto srauto, todėl likusieji 75 proc. gali kirsti sieną be reikiamų dokumentų.
Dar vienas iššūkis – skirtingas rinkos praktikos supratimas Ukrainos pusėje. Pavyzdžiui, Ukrainos vežėjai nėra taip linkę patirti prastovos išlaidų dėl mažesnių sustojimo vietos ir tvarkos reikalavimų. Remiantis „Bunasta“ informacija, Ukrainos krovinių vežimo įmonės prastovos išlaidos sudaro 70 eurų per dieną, o ES ir kitų šalių vežėjams jos gali siekti nuo beveik 500 iki 1000 eurų.
„Ukrainos pareigūnai nusprendė, kad vežėjas gali stoti į eilę tik tada, kai patvirtinami muitinės išvykimo dokumentai. Tai reiškia, kad prekės jau pakrautos ir transporto priemonė negali būti naudojama kitiems tikslams. Toks eilės reguliavimo būdas sukėlė daugelio užsienio vežėjų nepasitenkinimą. Ukrainos įmonė pakrautą transporto priemonę gali pastatyti savo saugomoje aikštelėje ir suteikia vairuotojui laisvo laiko, o užsienio įmonė elgiasi priešingai. Ji turi rasti saugomą stovėjimo vietą ir apgyvendinti vairuotoją kitoms dviem savaitėms. Automobiliai pastatomi, vairuotojui sumokama, už saugyklą taip pat sumokama“, – aiškina Jurgis Adomavičius.
Problema ir tai, kad vežėjams iš Ukrainos leidžiama važinėti ne pagal teisės aktų reikalavimus. Jiems netaikomi jokie apribojimai ir šalių susitarimai, pavyzdžiui, leidimai vežti krovinius tam tikra kryptimi. Be to, jų sunkvežimiai yra daug pigesni ir dažnai neatitinka Europos taisyklių, todėl gali kilti pavojus kelių eismo saugumui ir aplinkosaugai.
Sprendimų paieškos
„Atkreipiame dėmesį, kad dabartiniu protestu siekiama išlyginti konkurenciją, o ne dirbtinai sudaryti palankesnes sąlygas vienos šalies vežėjams. Tai galima padaryti keičiant eilių rezervacijos sistemą, didinant pasienio punktų skaičių ir pajėgumą bei supaprastinant arba pagreitinant sienos kirtimo procedūras. Ukrainos rinkoje dirbame nuo 2016 m., turime iki 50 mln. eurų tranzito garantiją, todėl žinome vietos sąlygas ir galime pateikti konkrečių pasiūlymų. Tarp jų – eksporto procedūros tiesiai iš sandėlių, veterinarinės kontrolės perkėlimas nuo muitinės sienų gavėjo muitinei arba garantijų išdavimo tvarkos pakeitimas“, – teigia J. Adomavičius.
Taip pat svarbu naudotis nuotolinėmis ir elektroninėmis paslaugomis. Lietuvoje iš pasienio teritorijos pašalintos muitinės tarpininkų tarnybos, tačiau įvestas privalomas išankstinis deklaravimas, kad transporto priemonės visus reikiamus dokumentus turėtų paruoštus likus valandai iki atvykimo į pasienį.
„Pasirūpinti šiais aspektais ypač svarbu, nes vis daugiau vežėjų kerta sieną net nežinodami, kokių dokumentų reikia. Dėl didžiulių transporto srautų įdarbinami žmonės, kurie dar tik mokosi procedūrų, dažnai nežinodami pagrindinių dokumentų. Siūlau pasinaudoti tarptautinių įmonių patirtimi, įvesti privalomą išankstinį deklaravimą ir skaitmeninimą bei suvienodinti vežėjų veiklos sąlygas, kad kuo daugiau ES ir ne ES vežėjų galėtų eksportuoti krovinius, taip prisidėdami prie Ukrainos ekonomikos plėtros“, – apibendrina Jurgis Adomavičius.
Komentarai
<strong>cialis online overnight</strong>cialis online overnight
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.