Lapkričio transporto aktualijų apžvalga
Įvairūs tyrimai apie Europos transporto sektorių. Nauja kelių mokesčio sistema ir kvota vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui Lietuvoje. ERRU taisyklių pasikeitimas ir naujienos iš įvairių ES šalių. Bendra deklaracija Ukrainoje ir vandeniliniai bei elektriniai „Volvo“ planai. Apie tai ir ne tik lapkričio transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.
Čia – TVF ataskaita dėl pasaulinės ekonomikos perspektyvų. Čia – naujausi verslo aktyvumo eurozonoje rodikliai (krenta dėl koronaviruso). Bendrai paėmus, ekspertai prognozuoja, kad antros COVID bangos metu ekonominis nuosmukis turėtų būti švelnesnis, bet rinkose (įskaitant transporto rinką) daug neapibrėžtumo, kas riboja ilgalaikį planavimą (kontraktus), ir kuo ilgiau galios įvairūs apribojimai, tuo bus blogiau. Čia – dabartinės situacijos Europos kelių transporto rinkoje pasiūlos-paklausos kontekste analizė. Čia – bendras tyrimas apie ją šiais metais (turėtų susitraukti beveik 7%). Čia – tyrimas apie kombinuotą transportą Europoje (prognozuojama, kad jo apimtys augs). IRU teigia, kad kelių transportas pasaulyje ties bedugnės riba, ir jam labai reikalinga papildoma valstybinė pagalba. Čia – Klaus-Michael Kühne interviu, kuriame jis kalba apie pasaulio logistiką ir akcentuoja vieną svarbią tendenciją: transporto kompanijos plečiasi ir universalizuojasi (ir veža, ir sandėliuoja, ir ekspedijuoja).
Lietuvoje
Keturias gruodžio dienas dėl remonto darbų Šalčininkų PKP gali būti laikinai pristabdytas transporto ir asmenų praleidimas (detalės – čia).
Plintant koronavirusui, Lietuvos vežėjai sako, kad pirmosios bangos metu išmoktos pamokos problemas leidžia spręsti lengviau. Tačiau dabar jų paslaugų poreikis gali smarkiai sumenkti, ir todėl tikimasi, kad Vyriausybė galės paruošti gelbėjimo priemones, kurios padėtų sektoriui išgyventi antrąją bangą. Čia – informacija apie galimą valstybės pagalbą.
Tuo pat metu SADM patvirtino kvotą vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Savo ruožtu Seimas pritarė naujai kelių apmokestinimo tvarkai, pagal kurią bus mokama už nuvažiuotą atstumą ir kuri turėtų pradėti veikti nuo 2023 m. (daugiau informacijos – čia). Kol kas LAKD dėl karantino vėl leido stabdyti metinių elektroninių vinječių galiojimą (detalės – čia). Migracijos departamentas informavo, kad užsieniečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje, ir šių užsieniečių darbdaviai pranešimus apie pasikeitusius užsieniečių duomenis nuo gruodžio 1 d. privalės teikti tik per MIGRIS. LTSA pateikė maksimalių techninės apžiūros kainų projektą.
„Linavoje“ prezidiumas priėmė sprendimą surengti kongresą gruodžio 17 d. Jis vyks nuotoliniu būdu. Tuo tarpu Marjan Svirko nusprendė atsistatydinti iš Asociacijos prezidiumo.
Naujienos iš Briuselio
Čia – Europos Komisijos (EK) paaiškinimai dėl „Mobilumo paketo“ nuostatų taikymo. Europos transporto darbuotojų federacija reikalauja, kad jo nuostatos būtų griežtai vykdomos, nes Europoje labai aštri vairuotojų nuovargio problema.
Kartu EK nusprendė, kad tachografo duomenų naudojimas baudų už greičio viršijimą išrašymui, ką daro Italija, negalimas (daugiau informacijos apie tai ir apie priekaištus Lietuvai dėl teisės normų, susijusių su transporto priemonių svoriu ir gabaritais – čia).
Nuo kitų metų pradžios ES įsigalios naujos ERRU taisyklės (angl. European Registers of Road Transport Undertakings), pagal kurias tam tikras vežėjų surinktas baudos balų kiekis gali baigtis licencijos sustabdymu ar net atėmimu (detalės – čia).
Spalio apžvalgoje mes rašėme, kad ESTT nusprendė, jog Vokietijos kelių rinkliava vežėjams buvo per didelė. Čia – informacija apie tai, kaip galima bandyti gauti kompensaciją. Paskubėkite.
Kitos naujienos iš Europos
Vokietijos teismas nusprendė, kad bet kas, teikiantis paslaugas transporto kompanijai be nuosavo automobilio, yra samdomas darbuotojas, o ne individualus verslininkas. Be to, šalyje buvo praplėstas kelių, skirtų pailgintiems sunkvežimiams, tinklas. Galiausiai, Vokietijos valdžia nusprendė finansiškai paremti vežėjus, norinčius atnaujinti savo parką moderniais sunkvežimiais (tame tarpe per bonusą už seno vilkiko utilizaciją), ir apskritai kelia sau labai ambicingus tikslus ekologiško transporto srityje.
Prancūzijoje tyrimas parodė, kad joje mažėja vairuotojų paklausa, nes sumažėjo pervežimų apimtys. Nuo kitų metų pradžios šalyje įsigalios griežti reikalavimai sunkvežimiams, susiję su matomumu iš kabinos (detalės – čia). Tuo pat metu šalis pakeitė žieminių padangų naudojimo taisykles. Naujovės įsigalios nuo kitų metų lapkričio 1 d. Tuo pat metu atsirado tiesioginio jūrinio RO-RO susisiekimo linija tarp Prancūzijos ir Maroko (detalės – čia). Kartu norime perspėti, kad greičio pažeidėjus Prancūzijoje vis dažniau fiksuoja privatūs automobiliai (čia – informacija, kur jie važinėja ir kaip juos galima pabandyti atpažinti).
Informacija apie naujus kelių mokesčius nuo kitų metų pradžios Belgijoje – čia, Austrijoje – čia. Čekija nuo 2021 sausio 1 d. keičia kelių mokesčio struktūrą (detalės – čia). Taip pat norime perspėti, kad, lenkdami kitas transporto priemones, sunkvežimių vairuotojai šioje šalyje turi būti labai atsargūs, nes jos policija lengvai gali nuspręsti, kad lenkimas buvo pavojingas, o baudos už tai nemažos.
Čia – atnaujinta informacija apie sunkvežimių eismo ribojimą Lenkijoje 2021 m. Danijoje nuo kitų metų pradžios minimalus kasvalandinis atlyginimas, kuris turėtų būti mokamas užsienio vairuotojams, sudarys 164,96 kronų arba apie 22 eurus (daugiau informacijos apie tai ir kitas kabotažo taisykles šioje šalyje – čia). Tirolyje nuo kitų metų pradžios keisis važiavimo A12 greitkeliu taisyklės (detalės – čia). Ispanija planuoja didelius pakeitimus kelių eismo taisyklių srityje: ketina sumažinti leistiną greitį bei padidinti baudas už jo viršijimą, uždrausti turėti automobilyje greičio radaro detektorių ir t.t. (detalės – čia ir čia). Kartu ispanai nerimauja dėl to, kad lietuviai ir rumunai perima jų autotransporto rinką.
Olandijoje kalbantys telefonu, vairuojant, bus gaudomi paslėptomis išmaniosiomis kameromis. Taip pat primename, kad atskiruose šios šalies regionuose vairuotojas gali būti nubaustas net už trumpą miegą sunkvežimio kabinoje. Beje, tyrimas parodė, kad beveik pusė Olandijoje dirbančių sunkvežimių vairuotojų pažeidinėja darbo ir poilsio taisykles.
Nuo 2021 m. kovo 1 d. sunkvežimiai galės įvažiuoti į Didįjį Londoną tik su specialiu leidimu, susijusiu su matomumu iš vairuotojo kabinos (detalės – čia ir čia). Čia – tyrimas apie situaciją Didžiosios Britanijos (DB) logistikos sektoriuje šiais metais (didžiausi iššūkiai – vairuotojų trūkumas ir „Breksitas“). Čia – naujausias DB valdžios patarimų vežėjams, kaip elgtis nuo kitų metų pradžios, variantas (daugiau naudingos informacijos – čia). Čia – informacija apie DB atidarytus centrus, kuriuose vežėjai gali gauti patarimus dėl „Breksito“.
„Eurotunnel Le Shuttle“ pasiūlė naują paslaugą („Eurotunnel Border Pass“), kuri turėtų palengvinti vežėjų darbą (ypač po galutinio „Breksito“). Tuo pat metu žiniasklaida pranešė, kad nuo kitų metų pradžios kasdien plauks keltas iš Airijos į Prancūziją ir kad DFDS nuo 2021 m. sausio 2 d. pasiūlys keltą iš Roslerio į Diunkerką, o viena Italijos įmonė jau pasiūlė konteinerių gabenimo iš Lenkijos į DB paslaugą. Čia – informacija apie tai, kaip padėti vežėjams po „Breksito“ ruošiasi Portsmuto uostas. Holyhead uosto valdžia ramina, kad po „Breksito“ problemų nebus. Čia – informacija apie tai, kaip funkcionuos didžiulis sunkvežimių parkingo ir kontrolės punktas Kente.
Tuo metu prancūzai surengė „Breksito“ eksperimentą – rezultatas vežėjams buvo liūdnas (detalės – čia). Bendrai paėmus, didesnė dalis su DB dirbančių krovinių siuntėjų (taip pat jų gavėjų), vežėjų ir ekspeditorių su dideliu nerimu laukia sausio 1 d. ir nusiteikę pesimistiškai. Yra nuomonė, kad viskas bus kaip iki ES susikūrimo 1992 m., kai kas sako, kad gali atsitikti taip, jog į DB iš viso neapsimokės vežti krovinių.
Vežėjas „Bring Trucking“ laimėjo teismą prieš savo vairuotoją, kuris manė, kad jam turėjo būti mokamas didesnis atlyginimas, nes jį formaliai pasamdė kompanija iš Slovakijos, bet dirbo jis Skandinavijoje (detalės – čia). Manoma, kad šis sprendimas gali turėti didelės įtakos ne tik Skandinavijos, bet ir visos Europos transporto sektoriui.
Rytų erdvės aktualijos
Įsigaliojo Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) susitarimas su Kinija dėl apsikeitimo informacija apie prekes ir transporto priemones, kertančias EES ir Kinijos sieną. Rusijoje nuo kitų metų sausio 17 d. įsigalios nauja sunkvežimių svėrimo tvarka, susijusi su jo judėjimu svėrimo zonoje (detalės – čia). Buriatijoje atsidarė naujas sunkvežimių svorio ir gabaritų kontrolės punktas (detalės – čia).
Baltarusijos muitinė sukūrė atvirą duomenų bazę „Draudimai ir ribojimai“, kuri leidžia sužinoti, kokie draudimai ir ribojimai taikomi tam tikroms prekėms (detalės – čia). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad šalis apribojo paukštienos importą iš tam tikrų valstybių (detalės – čia). Tuo pat metu Baltarusija praplėtė pilotinį elektroninio deklaravimo projektą (detalės – čia). Čia – jos Muitinės komiteto paaiškinimas dėl sustiprintos krovininių transporto priemonių, kertančių Eurazijos ekonominės sąjungos sieną, kontrolės, o čia – informacija apie padažnėjusius Baltarusijos muitinės taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro sunkvežimių vairuotojai. Raginame nerizikuoti.
Kazachstane padaugėjo Lietuvos vežėjams priklausančių transporto priemonių sulaikymo dėl padirbtų krovinio vežimo dokumentų atvejų. Raginame vežėjus laikytis įstatymų. Ukrainoje įsigaliojo naujas muitinės kodeksas, kuris numato bendros deklaracijos pateikimą, įvažiuojant į šalį (daugiau informacijos – čia). Turkmėnija apmokestino puspriekabių savininkus (detalės – čia), taip pat pakeitė įvažiavimo ir tranzito leidimų kainas (detalės – čia). Čia ir čia – informacija apie krovinių gabenimo į Mongoliją situaciją.
Atskirai reikia pažymėti, kad Centrinėje Azijoje įvyko pilotinis pervežimas, naudojant eTIR (daugiau informacijos – čia).
Technologinės ir kitos įdomybės
Čia ir čia – tyrimai apie transporto dekarbonizaciją. Lietuvoje buvo surengtas Transporto inovacijų forumas (daugiau informacijos – čia).
Grupė sunkvežimių gamintojų (įskaitant naujoką „Hyzon“) padarė pareiškimą apie tai, kad per 30 metų planuoja sumažinti СО2 emisiją Europos transporto ir logistikos sektoriuje 90% vandenilinių sunkvežimių dėka (planuojama, kad 2030 m. jų bus pagaminta jau 100 tūkstančių). „Volvo“ ir „Daimler“ taip pat toliau stiprina bendradarbiavimą vandenilinės technologijos sunkvežimiams vystymo srityje. „Volvo“ prognozuoja, kad tokios transporto priemonės pradės vykdyti komercinius pervežimus jau antroje trečio dešimtmečio pusėje. Tuo pat metu „Volvo“ pranešė, kad kitais metais pasiūlys Europoje elektrinių sunkvežimių seriją. Nuvažiuojamas atstumas gali siekti iki 300 km (beje, Elonas Maskas neseniai pareiškė, kad „Tesla Semi“ galės nuvažiuoti apie 1000 km, ir yra ekspertinė nuomonė, kad elektriniai sunkvežimiai galės konkuruoti su dyzeliniais tolimų pervežimų segmente). Galiausiai, reikia pažymėti, kad „Volvo“ sukūrė strateginį aljansą su „Isuzu Motors“. Rusija išbandė savo vandenilinį nepilotuojamą sunkvežimį (detalės – čia). Roterdamo uoste vandenilinis vilkikas jau sėkmingai dirba, o DHL testuoja kiniškus elektrinius. Susidaro įspūdis, kad EURO-7 standartas ne už kalnų.
„Shell“ nepamiršta savo „Starship“ sunkvežimio projekto. IVECO pasiūlė savo klientams skaitmeninę transporto valdymo sistemą „Iveco On“. Čia – informacija apie lengvesnę naujo tipo puspriekabę, kuri leis Jums daugiau uždirbti (kiti inovatyvūs sprendimai šioje srityje – vadinamosios „double-deck“ puspriekabės ir puspriekabės su keturiomis ašimis).
Klasikiniu metų sunkvežimiu tapo MAN TGX (daugiau informacijos – čia), o „Mercedes-Benz“ gavo apdovanojimą už perspektyviausią inovacinį sunkvežimį.
Kas ką?
Sakote, vilkiką vairuoti sunku.
Įdomus logistinis sprendimas.
Richardo Bransono kompanija „Virgin Hyperloop“ pirmą kartą pasaulyje gabeno keleivius superdidelio greičio hiperkilpos sistema. Ji tikisi, kad ši technologija transformuos žmonių ir krovinių gabenimą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.