Lapkričio transporto aktualijų apžvalga
Aštrėjanti „Adblue“ problema, įvykiai „Linavoje“ ir vairuotojai iš Indijos Lietuvoje. „Mobilumo paketo“ aktualijos ir kitos naujienos iš Europos. Nauji mokami keliai Kazachstane ir didelė „Scania“ naujovė. Apie tai ir ne tik lapkričio transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.
Čia – naujos PPO prognozės apie pasaulio prekybą. IRU kreipėsi (detalės – čia / čia) į pasaulio valstybes su prašymu kuo greičiau išspręsti problemas, susijusias su tiekimo grandinių funkcionavimu, o čia – tyrimas, atskleidžiantis svarbių Europos gamintojų ir pardavėjų nuomonę apie tiekimo grandinių realijas ir perspektyvas (čia, čia ir čia – informacija apie „Tiekimo grandinių kontrolės bokšto“ koncepciją). Čia – straipsniai apie dabartinę ir artėjančią situaciją kelių transporto sektoriuje Europoje, įskaitant Lietuvą (dėl įvairių priežasčių pervežimų kainos auga, bet rinkoje daug neapibrėžtumo). Praeitoje apžvalgoje mes rašėme apie „Adblue“ deficitą ir kainų augimą Europoje – lapkritį problema niekur nedingo, ir įdomiausia tai, kad besiklostančioje situacijoje pranašumą gauna senos kartos vilkikų savininkai (čia – vokiečių skundai; čia, čia ir čia – italų, čia – ispanų, čia – lenkų). Kad padėtis rimta, patvirtina „Adblue“ vagystės pavyzdys. Čia – IRU apklausa apie vairuotojų trūkumo problemą. Čia – naujausia sunkvežimių registracijos ES statistika iš ACEA.
Lietuvoje
Lietuva su Rusija susitarė dėl leidimų 2022 metams (teigiama, kad viskas bus taip, kaip šiais metais). Čia – patarimai Lietuvos vežėjams, kaip nepakliūti į sankcijų Baltarusijai pinkles. Gruodį Lietuvoje pradės veikti atnaujinta tranzito kontrolės sistema (detalės – čia).
Teismas panaikino „Linavos“ prezidiumo patvirtintą naują rinkimų tvarką (daugiau apie tai – čia). Tačiau Asociacija su prezidentu Romu Austinsku priešakyje nusprendė apskųsti teismo sprendimą, nors anksčiau jis žadėjo balsuoti prieš. Tuo pat metu blogas apie „Linavą“ parašė, kad žlugo jos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo bei inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos planai patekti į IRU prezidiumą. Įdomu tai, kad į Ženevą, nepaisant sudėtingos COVID situacijos, nuvažiavo ir „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas, kuris jos prezidiumo posėdyje balsavo už Asociacijos kongreso organizavimą nuotoliniu būdu, nes negali „tokiu sudėtingu ir pavojingu laikotarpiu“ rizikuoti ir vykti į gyvai organizuotą Kongresą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina iki 15-16 tūkst. padidinti palengvinto įdarbinimo kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių (tačiau vežėjai tvirtina, jog tai per mažai) ir siūlo tobulinti kvotos nustatymo užsieniečiams tvarką (daugiau detalių – čia). Čia – karšta diskusija apie vairuotojų darbo sąlygas Lietuvos transporto įmonėse (LPSA prieš „Linavą“). Čia – informacija apie naujas baudas darbdaviams už darbuotojų darbo tvarkos pažeidimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad „Linava“ paprašė susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio inicijuoti pakeitimus, kurie paankstintų vilkikų vairuotojų amžių iki 18 metų (čia – ministerijos atsakymas). O įmonė „cargoGO Logistics“ tuo tarpu jau atsirinko pirmuosius vilkikų vairuotojus Indijoje.
Čia – straipsnis apie tai, kad Lietuvos vežėjai turi, kur vežti prekes iš šalies. Tačiau bendrai paėmus, kaip jie sako, autotransporto verslo aplinka Lietuvoje tik blogėja, ypač lyginant su Lenkija. Čia – „Linavos“ pasiūlymai vyriausybei, kaip spręsti aštrėjančias problemas. O vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį (čia, čia ir čia – nuomonės apie tai), taip pat siūlymui didinti akcizus taršiausio kuro rūšims (čia – papildomi aplinkos ministro Simono Gentvilo aiškinimai, kodėl tai turi būti padaryta) – dabar Seimo eilė. TTLA generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, jei parlamentas pritars dyzelino akcizo didinimui, vežėjai pirks degalus kitose ES valstybėse. „Linava“ sako, kad Lietuvoje šiame kontekste turėtų būti sudarytos palankios sąlygos įsigyti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones. Čia – informacija apie vežėjus Lietuvos TOP įmonių 2021 m. sąraše.
Čia – straipsnis apie tai, kad populiarėja nuotolinis muitinis įforminimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija informavo, kad naujos kelių mokesčio sistemos diegimas gali vėluoti. Čia – detalūs Susisiekimo ministerijos paaiškinimai, kaip kitais metais keisis KET. Čia – straipsnis apie avaringumą Lietuvos keliuose (Lietuvos transporto saugos administracijai pasiūlyta stiprinti komercinių transporto priemonių techninę kontrolę kelyje), o čia – maisto išvežiotojo manevras Vilniuje, kuris tiesiog šokiruoja. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad šalyje pradėjo veikti dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos (žemėlapis – čia). Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ragina verslą aktyviau pretenduoti į kompensacijas elektromobiliams įsigyti. Šiauliuose iki 2030 m. turėtų atsirasti 32 viešosios elektromobilių įkrovos vietos su 76 prieigomis.
„Girteka“ atidarys Lenkijoje naują bazę. „Vlantana“ įsigijo 65 suskystintomis dujomis varomus „Iveco“ vilkikus (beje, „Amazon“ įsigijo daugiau negu 1000 dujinių „Iveco“ vilkikų).
Naujienos iš Briuselio
TTLA duomenimis, Briuselyje yra parengtas vilkikų grąžinimo nuostatos atšaukimo projektas, tačiau Europos Komisijos (EK) vadovybė nesiima tolimesnių veiksmų, nes laukia ES Teisingumo Teismo sprendimo dėl minėtos nuostatos teisėtumo.
Tuo pat metu EK leido ES valstybėms švelninti sunkvežimių vairuotojų darbo ir poilsio taisykles ekstremalios situacijos atveju. Taip pat EK nusprendė, kad prancūzų draudimas mikroautobusų vairuotojams ilsėtis kabinoje yra neteisėtas. Čia ir čia – informacija apie su automobilio judėjimu susijusias sistemas, kurios ES sprendimu turės būti įrengtos naujuose automobiliuose kitais metais. Čia / čia – informacija apie EK planus, susijusius su reikalavimais vežėjų reputacijai, ir Lenkijos transporto sektoriaus atstovų nuomonė apie juos. Tuo pat metu Briuselyje artėja prie pabaigos taisyklių, susijusių su kelių mokesčių mokėjimu, patvirtinimas (detalės – čia).
Kitos naujienos iš Europos
Vienu iš pagrindinių lapkričio įvykių Europoje tapo migrantų krizė Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, kuri turi įtakos ir transporto sektoriui (daugiau apie tai – čia).
Čia ir čia – papildoma informacija apie permokėtų kelių mokesčių Vokietijoje kompensavimą. Čia – tai, ko iš savo valdžios nori šalies vežėjai (aktualu ir užsienio vežėjams). Papildomas jų prašymas – skirti valstybinę paramą puspriekabių, kurios pritaikytos gabenimui geležinkeliu, įsigijimui. Čia – informacija apie eismo ribojimą Vokietijos A12 greitkelyje. Čia – aktuali informacija apie akcizo grąžinimą užsienio transporto įmonėms, kurios perka dyzelinį kurą Prancūzijoje. Vežėjai perspėja, kad šalies pietuose suaktyvėjo vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolė. Čia – informacija apie remonto darbus Monblano tunelyje gruodžio mėnesį.
Čia – atnaujinta informacija apie užsieniečių įdarbinimo Lenkijoje taisykles. Taip pat Lenkija sugriežtino sankcijas už manipuliavimą tachografo duomenimis ir KET pažeidimą (detalės – čia) bei planuoja pakoreguoti SENT prekių sąrašą (detalės – čia). Slovėnija kaip ir Danija nusprendė apriboti sunkvežimių parkingo stovėjimo aikštelėse laiką (daugiau informacijos – čia). Olandijoje nuo kitų metų sausio 1 d. į ekologines zonas galės įvažiuoti tik EURO-6 standarto sunkvežimiai ir elektromobiliai (detalės – čia).
Švedija padidino baudą už kabotažo taisyklių pažeidimą, kuri įsigalios šių metų gruodžio 1 d. (detalės – čia / čia). Vietinė transporto inspekcija planuoja keisti vežėjų tikrinimo tvarką (detalės – čia). O „Circle K“ atidarė šalyje penkias naujas poilsio vietas sunkvežimių vairuotojams (detalės – čia). Čia – Danijos verslininko, kuris reikalauja, kad prekes jam gabentų danų įmonėse dirbantys danų vairuotojai Danijoje registruotomis transporto priemonėmis, istorija (jo pozicijos vertinimai skirtingi).
Didžiojoje Britanijoje (DB) užsidarė nemažai testavimo centrų (detalės – čia). Čia – „Girtekos“ parengtas didelis straipsnis apie DB pasitraukimo iš ES įtaką Europos kelių transportui (beje, po kabotažo taisyklių palengvinimo šalyje įmonės veikla joje suaktyvėjo). Čia – ekspertinė ataskaita, aiškinanti, kad operacinis modelis ES-DB pasienyje yra netinkamas. DB mokesčių inspekcija paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio 1 d., gabenant prekes iš ES į DB, už importo mokesčius bus atsakingas importuotojas/deklarantas, o ne vežėjas. Čia ir čia – britų nerimas, kad nauja Briuselio sugalvota išvažiavimo/įvažiavimo į ES sistema (angl. Entry-Exit System) sukurs vilkikų eiles DB-ES pasienyje. Čia – informacija apie pervežimų kainas DB. Čia – pavyzdys, kaip dabar vyksta užsienio vežėjų darbas su DB, kai trūksta atgalinių krovinių. Čia – straipsnis apie tai, kad „Breksitas“ 45 proc. sumažino importą į Airiją iš DB (daugiau apie tai – čia). Tuo pat metu Airiją su Europa sujungė nauja kelto linija.
Ispanijoje prasidėjo žiema. Primename, kad sužinoti, kokiuose šalies keliuose dėl oro sąlygų ribojamas sunkvežimių eismas, galima DGT svetainėje.
Rytų erdvės aktualijos
Jau gruodį Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES) planuojama pasirašyti susitarimą dėl navigacinių plombų naudojimo (taip pat pažymėtina, kad jau planuojama dėti plombas sunkvežimio išvykimo vietoje už EES ribų). Čia – svarbi informacija apie kedro riešutų išvežimą iš EES. Čia – įvairi informacija apie Baltarusijos kelių transporto sektorių. Baltarusijos valstybės sienos apsaugos komiteto teigimu: „Kaimyninių ES šalių nenoras iki galo įgyvendinti susitarimus dėl sunkvežimių pralaidumo yra pagrindinė transporto priemonių spūsčių prie Baltarusijos sienos kontrolės punktų priežastis“. Čia – perspėjimas vairuotojams nesukčiauti šiame kontekste. Pasikeitė „BelToll“ punkto DP24 adresas. Taip pat norime perspėti vežėjus, kad šalyje bus sugriežtinta sunkvežimių parkingo kontrolė. Čia – naujo žurnalo „Sunkiųjų variklių pasaulis“ numerio temos.
Čia ir čia – vietos Ukrainoje, kur pradėjo veikti papildomi automatinio KET pažeidimo fiksavimo radarai. Čia, čia ir čia – pirmi sistemų, kontroliuojančių šalyje sunkvežimių svorį ir gabaritus, veikimo rezultatai (čia – informacija apie reikalavimus sunkvežimiams šioje srityje). Čia – vienas kurjozinis patikros atvejis. Čia – telefonai, kuriais Ukrainoje galima skambinti, jeigu žiemą kažkas atsitiks kelyje. Taip pat pažymėtina, kad Ukraina priėmė intermodalinių pervežimų įstatymą ir liberalizavo autopervežimų į Baltarusiją režimą (taip pat gavo iš jos papildomų leidimų), kas palengvins šalies vežėjų patekimą į Baltijos ir Skandinavijos rinkas. O štai su Lenkija ukrainiečiai dėl leidimų nesutaria.
Toliau naujienos iš Centrinės Azijos. Čia, čia ir čia – informacija apie naujus mokamus kelius Kazachstane. Taip pat ten šešiems mėnesiams įvestas draudimas išvežti benziną ir dyzelinį kurą kelių transportu. Čia – informacija apie tranzito per Kirgiziją į/iš Tadžikistano ribojimą. Čia – informacija apie kontrolės punkto Kirgizijos-Uzbekistano pasienyje uždarymą gruodžio pradžioje. Uzbekistanas ir Turkija pradėjo elektroninių leidimų (E-Permit) naudojimo eksperimentą. Čia – naujos rinkliavos Turkmėnijoje už krovinių pervežimą, o čia – informacija apie prekių gabenimo per Turkmėnijos-Uzbekistano sieną tvarką. Čia – dienos, kuriomis gruodį nedirbs kontrolės punktas „Tašanta“ Mongolijos pasienyje. Čia – informacija apie tam tikrų prekių įvežimo į Kiniją ribojimą.
Čia – informacija apie IRU konkurso „Geriausias Eurazijos kelių transporto vežėjas 2021“ nugalėtojus.
Vairuotojai
Čia – tyrimas, rodantis, kad sunkvežimių vairuotojų skaičius DB ženkliai išaugo, bet akcentuojantis, kad turi būti gerinamos jų darbo sąlygos (beje, darbą šalyje pradeda naujas didelis vairuotojų poilsio centras). Ar tai lūžis? Tuo pat metu kitas tyrimas parodė, kad nemaža dalis DB dirbančių vairuotojų greitai ketina išeiti iš darbo (pirmiausiai – dėl blogo darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumo). Čia – straipsnis apie tai, kaip DB klostosi situacija, susijusi su leidimu išduoti laikinas vizas užsienio vairuotojams (ažiotažo nėra), čia – su naujų vairuotojų apmokymu (tuo pat metu šalies valdžia nusprendė peržiūrėti jų profesinės kompetencijos patvirtinimo tvarką, bet pokyčiai, greičiausiai, bus nežymūs). Čia – ataskaita apie tai, kokių šalių vežėjai dažniausiai pažeidinėjo vairuotojų darbo ir poilsio taisykles DB 2020 m. (pirmauja ispanai, rumunai ir lenkai, bet lietuviai irgi pasižymėjo). Čia – Austrijos profsąjungos susitarimas su vežėjais dėl vairuotojų atlyginimo didinimo. Čia – straipsnis apie tai, ką siūlo vairuotojams Belgijos vežėjai. Čia – Ispanijos profsąjungų nuomonė apie vairuotojų trūkumo šalyje priežastis. Tuo pat metu joje galvojama sukurti darbdaviams duomenų apie vairuotojus bazę ir vyksta diskusija dėl privalomų alkotesterių sunkvežimiuose (detalės – čia).
Čia / čia – paskutinių ROADPOL patikrinimų rezultatai, ir pažymėtina, kad kaip niekad daug sunkvežimių vairuotojų darbo ir poilsio tvarkos pažeidimų (beje, čia ir čia – straipsniai apie manipuliavimo tachografo duomenimis būdus). Šiame kontekste taip pat galima pažymėti, kad Švedijoje policija, ieškodama antros kortelės, liepė vairuotojui visiškai nusirengti ir patikrino jo… išangę. Danijoje pagautas vairuotojas iš Ukrainos su 3 kortelėmis. Tuo tarpu Lenkijoje įranga, leidžianti tikrinti tachografo duomenis nuotoliniu būdu, jau leido pagauti pirmą pažeidėją (čia – techninio sunkvežimių patikrinimo akcijos šalyje rezultatai). Čia – įdomus Italijos teismo sprendimas, pagal kurį vežėjas liko nekaltas dėl to, kad jo vairuotojas pažeidė darbo ir poilsio režimą (o čia – šalies transporto įmonės, kurios darbuotojai buvo areštuoti už vairuotojų išnaudojimą, istorija). Belgijoje policija pradėjo tikrinti sunkvežimių vairuotojus, naudojant nežymėtą sunkvežimį. Čia – istorija apie tai, kaip vairuotojai iš Rumunijos vogdavo kurą Olandijoje – ir nors pagavo nusikaltimo vietoje, paleido (tiesa, vairuotojai ten nupila ir parduoda ir savo kurą). O štai Prancūzijoje kitą rumuną vairuotoją teismas už tokį pat nusikaltimą nubaudė pakankamai griežtai – paaiškinimas, kodėl jis tai darė, buvo netikėtas. Tuo tarpu Rumunijoje Europolas pričiupo visą transporto vagių gaują.
Čia – netikėtas istorijos apie tai, kaip keltu plaukiusio sunkvežimio vairuotojas pamiršo įjungtį rankinį stabdį, tęsinys. Čia – įdomus straipsnis apie tai, kaip Didžiojoje Britanijoje sunkvežimių vairuotojai įvažiuoja į tiltus (o čia – istorija apie tai iš Lenkijos). Čia – istorija apie tai, ką padarė sunkvežimio vairuotojas, laimėjęs 5 mln. eurų loterijoje. Čia – vienos moters-vairuotojos istorija. Tuo tarpu Amerikoje darbą pradėjo pirmas nuotolinis sunkvežimių vairuotojas (detalės – čia). Toliau kitos inovacinės įdomybės.
Technologinės ir kitos įdomybės
Kinijoje pristatytas inovatyvus sunkvežimis „Homtruck“ (detalės – čia / čia ir čia). Čia / čia – informacija apie naują elektrinį sunkvežimį „Futuricum“ su pagerintomis baterijomis. Tuo pat metu „Scania“ kuria sunkųjį elektrinį sunkvežimį kompanijai „Jula Logistics“ (čia – jos bendras planas elektromobilių kurimo srityje), o čia – naujos „Nikola“ problemos. Čia – patarimai, kaip nuvažiuoti toliau elektriniu komerciniu automobiliu.
Didžioji Britanija oficialiai patvirtino savo įsipareigojimą, kad 2040 m. visi nauji sunkvežimiai joje bus „žali“ (lengvesni – 2035 m.). Lietuva prisijungė prie COP26 švaraus transporto deklaracijos, skirtos paspartinti perėjimą prie nulinės emisijos automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių (čia – patarimas verslui, kaip šiame segmente sumažinti emisiją ir neprarasti pinigų).
DAF laimėjo „Tarptautinio 2022 m. sunkvežimio“ apdovanojimą ir pradėjo serijinę naujos kartos sunkvežimių gamybą. „Scania“ pristatė naują „Super“ modelį (daugiau informacijos – čia, čia ir čia; žemiau video) ir atidarė naują centrą Škotijoje. Čia – straipsnis apie patobulintus „Volvo“ vilkikų variklius ir kompanijos ateities planus. MAN TGX gavo ekologiškiausio sunkiojo sunkvežimio prizą (lengvesnio krovininio transporto kategorijoje laimėjo elektrinis „Scania 25 P“ sunkvežimis) – daugiau informacijos apie tai galima rasti čia, čia ir čia. Čia – transporto saugumo organizacijos „Euro NCAP“ specialistų nuomonė apie žinomų mikroautobusų modelių, skirtų krovinių pervežimui, saugumą.
Čia – informacija apie „ekologišką“ puspriekabę, kuri buvo pristatyta Prancūzijoje. Žemiau video apie naują „Schmitz Cargobull“ puspriekabę (o Vokietijos mokslininkai nustatė, kad krovinio apkrova ant puspriekabių sienų šiandien ženkliai viršija nustatytas ribas, dėl ko, anot jų, reikia keisti standartus šioje srityje).
Čia – straipsnis apie dirbtinio intelekto vaidmenį kelių transporto sektoriuje. Čia – NVIDIA programinis pasiūlymas transporto ir logistikos sektoriui. Čia – programa, optimizuojanti sunkvežimio pakrovimo procesą, o čia – straipsnis apie sistemą, kuri padeda gabenti negabaritinius krovinius. Čia – IVECO ir kompanijos partnerių idėja, susijusi su efektyvesniu pervežimo stebėjimu. Žemiau – video apie greito transporto priemonių patikrinimo technologiją.
Čia ir čia – patarimai, kaip tinkamai paruošti vilkikus šaltajam sezonui. Čia – patarimai, renkantis žiemines padangas. Čia – eksperto nuomonė, kad žiemą saugų važiavimą užtikrina ne tik geros žieminės padangos, bet ir gera transporto priemonė (daugiau patarimų šiame kontekste – čia). Čia – informacija apie tai, ką galima padaryti su senomis padangomis. Čia – patarimai, kaip elgtis slidžiame kelyje, o čia – kaip išvengti blogo kvapo automobilyje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.