Lapkričio transporto aktualijų apžvalga
Policija „Linavoje“, naujausi lietuviško transporto sektoriaus rodikliai ir kiti vežėjams svarbūs įvykiai Lietuvoje. Pačios įvairiausios naujienos iš Europos ir Eurazijos ekonominės sąjungos erdvės, technologinės naujovės ir „Kamaz“ dvikova su „Mazda“. Apie tai ir ne tik mėnesinėje transporto aktualijų apžvalgoje iš CargoNews.lt
Dvivaldystė „Linavoje“?
Valdymo krizė „Linavoje“, atrodo, pasiekė savo apogėjų. XXXIV kongresas, kaip ir galima buvo tikėtis, neįvyko, bet po renginio prezidentas Erlandas Mikėnas ir jo šalininkai prezidiume išrinko naują asociacijos generalinį sekretorių, su kuo Mečislavas Atroškevičius ir jo bendraminčiai prezidiume kategoriškai nesutiko. Kiekviena pusė šventai įsitikinusi, kad turi daugumą. Vyksta informacinis karas (atsirado faktiškai alternatyvus asociacijos naujienų portalas www.vezejuportalas.lt). Santykių aiškinimosi kontekste į „Linavos“ būstinę net buvo iškviesta policija. Detaliau apie situaciją skaitykite specialiame CargoNews straipsnyje. Vienas Dievas žino, kas bus pakartotinio kongreso metu. Bet kuriuo atveju, vežėjams reikėtų aktyviai jame dalyvauti ir sustatyti visus taškus ant „i“.
Lietuvos kelių transportas aktyviai perka naujus sunkvežimius ir perveža vis daugiau krovinių
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. kelių transportu buvo pervežta 21,1 proc. daugiau krovinių nei 2016 m. Tarptautinis krovinių vežimas kelių transportu 2017 m., lyginant su 2016 m., padidėjo 32,3 proc. 2018 m. antrąjį ketvirtį krovinių vežimas kelių transportu, lyginant su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu, išaugo 9,2 proc., bet tarptautinis krovinių vežimas kelių transportu sumažėjo 2,9 proc. Pasak „BTL Group“ generalinio direktoriaus Mindaugo Veselio, vežėjus itin džiugino sėkminga pirmoji šių metų pusė, bet antrojoje krovinių ES šalyse sumažėjo, ir 2019 m. tokio augimo kaip šiemet, anot jo, tikėtis sunku.
Tuo pat metu, ACEA duomenimis, šių metų sausį-spalį naujų krovininių automobilių, kurių masė viršija 16 tonų, skaičius Lietuvoje, lyginant su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, išaugo 22,2 proc. (nuo 6105 iki 7458 vienetų). O naujienų portalas „The Financial Times“ lapkričio pabaigoje paskelbė inovatyviausių Europos įmonių šimtuką, į kurį pateko ir „Girteka Logistics“, neseniai užsakiusi dar 1500 DAF XF vilkikų. IRU skaičiavimais, iki 2030 m. pasaulinė paklausa krovinių gabenimui automobilių transportu turėtų išaugti iki 31 trilijono tonkilometrių, o iki 2050 m. – iki 51 trilijono tonkilometrių, lyginant su 2015 m. (daugiau prognozių čia).
Kitos transporto sektoriaus naujienos iš Lietuvos
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė įstatymo pataisų paketui, kuriuo siūloma ištaisyti teisės aktų spragą, kai vairuotojai, atsisakę tikrintis blaivumą, išvengia baudžiamosios atsakomybės. Jei Seimas pritars TTK išvadai, tokie vairuotojai bus traukiami baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn. Be to, parlamentas taip pat turės galimybę padidinti baudas už chuliganišką vairavimą (daugiau detalių čia).
Susisiekimo ministerijos inicijuotos įstatymo pataisos dėl kelių mokesčio tvarkos pakeitimo (siekis įvesti mokestį už nuvažiuotą atstumą vietoj vinječių) sukėlė diskusijų audrą tiek Seime, tiek tarp transporto bendrovių. Ekspertai siūlomus pakeitimus vertina prieštaringai ir tikina, kad pataisų iniciatoriai neįvertino galimo neigiamo šalutinio efekto – smarkiai didėsiančių išlaidų už kelius. „Linavos“ prezidento E. Mikėno teigimu, „jei užsienio vežėjai, tranzitu kirsdami per Lietuvą, mokėtų pagal kilometražą, tai būtų teisingas modelis, bet reikia padaryti taip, kad nebūtų mums sukurta labai sunki našta“ (daugiau nuomonių čia). O kol kas 2018-11-01 įsigaliojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LKAD) direktoriaus įsakymu patvirtintas Elektroninių vinječių reikalavimų, platinimo ir naudojimo tvarkos aprašas (jį lietuvių kalba galima rasti čia).
Tuo metu Lietuvos ir Baltarusijos muitininkai toliau bando spręsti eilių pasienyje problemą. Vilniuje įvyko Baltarusijos muitinės departamento atstovų susitikimas su Lietuvos muitininkais ir pasieniečiais, kuriame buvo sutarta dėl tuščių krovininių transporto priemonių kontrolės formalumų optimizavimo ir jų buvimo pasienio kontrolės punktuose (PKP) laiko sumažinimo. Naują tvarką planuojama praktiškai tikrinti PKP „Kamennyj Log – Medininkai“. Taip pat konstatuota, kad vienas iš mechanizmų sumažinti eiles – iš anksto pateikta elektroninė kuro deklaracija. Šiame kontekste taip pat paminėtina „Linavos“ prezidiumo nario Olego Tarasovo pozicija. Anot jo, milžiniškose vilkikų eilėse Lietuvos-Baltarusijos pasienyje mašinos su lietuviškais valstybiniais numeriais nesudaro nė penktadalio, o nemažą dalį Rusijos krovininio transporto srauto sudaro tranzitas į Kaliningradą. Todėl jis klausia: „Kodėl mums Rusijos vežėjams neišdavus tiek leidimų, kiek išnaudojame patys?“. Be to, trečiųjų šalių vežėjų norą važiuoti į Europą per Lietuvą, O. Tarasovo nuomone, sumažintų ir didesnės baudos už leidimų tvarkos pažeidimus (daugiau apie tai čia).
Tiesa, problemos Lietuvos transporto kompanijoms kyla ne tik dėl konkurentų, bet ir dėl vairuotojų iš trečiųjų šalių. Kad šių problemų būtų mažiau, Lietuvos Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rekomendavo vežėjams, sudarant su tokiais vairuotojais darbo sutartį, vadovautis LR DK 12 straipsniu ir numatyti joje sąlygą dėl Lietuvos teisės taikymo. Nors atitinkamos teismų praktikos dar nėra, VDI patikino, kad, ginčo atveju pateikus darbo sutartį su minėta sąlyga Darbo ginčų komisijai, skundas tikrai bus priimtas ir nagrinėjamas.
Lapkritį įsigaliojusi nauja tvarka, pagal kurią draudimo bendrovės turės padengti ne iki 5000 eurų kaip dabar, o iki 5 mln. eurų sieksiančią neturtinę žalą, pakurstė kalbas apie brangsiantį privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Pačios draudimo polisus siūlančios įmonės apie galimas kainų korekcijas kalbėti nenori, o transporto priemonių draudikus vienijančio biuro vadovas aiškina, kad tai, ar Lietuvos vairuotojai netrukus mokės už draudimą daugiau, priklausys nuo teismų: jeigu nukentėjusiesiems priteisiamos sumos augs, automobilių draudimo brangimas taps neišvengiamu (daugiau šia tema skaitykite čia).
Iki galo neaiški lieka ir automobilio mokesčio ateitis Lietuvoje. Kaip pareiškė šalies finansų ministras Vilius Šapoka, diskusijas dėl naujo dalies automobilių mokesčio šalies valdžia tęs kitais metais. Nepaisant šiemet kartą jau atmestos šio mokesčio įvedimo idėjos, po Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų, anot jo, reikia rasti sutarimą su visuomene. Primename, kad rugpjūtį premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad visuotinio automobilių mokesčio jo Vyriausybė įvesti neketina, bet gali atsirasti registracijos mokestis taršiems automobiliams. Beje, čia galite rasti pataisytą Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą kartu su lydimaisiais dokumentais, kurį planuojama priimti ir pradėti įgyvendinti ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.
Tuo tarpu benzinas Lietuvoje pigesnis už dyzeliną. Kaip paaiškino „PKN Orlen“ atstovas, degalų kainoms įtakos turi situacija tiek naftos, tiek degalų rinkose, o padėtį veikia pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Kitaip tariant, dyzelinas pasaulinėse rinkose yra paklausesnis nei benzinas, kas atsispindi ir Lietuvoje. Artimiausiu metu, anot eksperto, tiek benzino, tiek dyzelino kainos turėtų mažėti dėl pasaulinės naftos kainos kritimo tendencijos (detalesnis paaiškinimas čia).
Baigiant lietuviškų naujienų bloką, siūlome Jums susipažinti su video apie tolimųjų reisų vairuotojų ir darbdavių santykius.
Naujienos iš Briuselio
Šiuo metu ES valdžios koridoriuose sprendžiamas „Mobilumo paketo“ likimas. Kaip parodė CargoNews atlikta analizė, Lietuvos vežėjams tikra tragedija taptų Austrijos pasiūlymo dėl reguliaraus (kas 4-6 savaites) sunkvežimio grąžinimo į registracijos šalį priėmimas (čia galite rasti straipsnį šia tema). Kiek nuramino neseniai iš Briuselio grįžęs „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis, pažymėdamas, kad „paketui patvirtinti ir priimti reikės dar bent 1,5 metų, o toliau dar nežinome, kokie bus numatyti jų įsigaliojimo terminai“. Tad artimiausiais metais didelių pokyčių, anot T. Garuolio, būti neturėtų. O toliau?
Štai, kaip praneša žiniasklaida, Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas nusprendė siūlyti parlamento nariams pritarti tvarkai, pagal kurią socialinio draudimo įmokos turėtų būti mokamos ten, kur darbuotojas dirba. Kitaip tariant, jeigu vairuotojas komandiruojamas, pavyzdžiui, į Vokietiją, vežėjas privalėtų mokėti vokiškus socialinius mokesčius. Gerai tai, kad komiteto pasiūlymą dar turės patvirtinti EP plenariniame posėdyje, kad jis taptų oficialia EP pozicija derybose su Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija. Tokiu būdu, iki galutinio sprendimo dar toli, bet tendencija neramina.
Beje, kaip parodė naujausias IRU tyrimas, net 48 proc. ES transporto bendrovių mano, kad pernelyg griežtas veiklos reglamentavimas yra didžiausia kliūtis jų tolesniam vystymuisi, o 57 procentams visų vežėjų pagrindinė grėsmė verslui yra nestabili geopolitinė padėtis (tokie reiškiniai kaip „Brexit“, „muitų karai“ ir pan.), taip pat pasaulinės krizės rizika ir besikeičiančiantys klientų poreikiai.
Tačiau yra ir optimistiškai nuteikiančių naujienų. Eurokomisarei Marianne Thyssen buvo užduotas klausimas, kurios valstybės įstatymai – siunčiančios ar priimančios – turėtų reglamentuoti komandiruojamo darbuotojo kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimo tvarką? Ji atsakė, kad šią tvarką nustato šalis, iš kurios darbuotojas yra komandiruojamas (beje, netrukus savarankiškai dirbantiems vairuotojams nereikės deklaruoti komandiruotės Belgijos „Limosa“ portale). Tuo pat metu Europos Komisija pagaliau parengė planą, kaip plėtoti parkavimosi infrastruktūrą ES šalyse – SSTPA (angl. Safe and Secure Truck Park Area) standartą atitinkančių aikštelių įrengimui galvojama skirti 178 mln. eurų.
Be to, iš Briuselio grįžęs „Linavos“ TIR departamento vadovas Heliodoras Giedrys tikisi, kad jau kitų metų pabaigoje pradės realiai veikti elektroninė TIR sistema, kuri vežėjams leis sumažinti kaštus ir biurokratinę naštą (daugiau detalių čia).
Naujienos iš Vokietijos
Kaip praneša žiniasklaida, Vokietijoje vėl išaugs minimalus atlyginimas: nuo 2019 m. sausio – iki 9,19 euro už valandą (bruto), nuo 2020 m. pradžios – iki 9,35 euro už valandą (bruto). Ar tai padės išspręsti darbuotojų trūkumo šalies transporto sektoriuje problemą (kurią savo tyrime neseniai užakcentavo ir Federalinė kelių transporto tarnyba / BAG, pabrėždama, kad situacijos pagerėjimo požymių nėra), neaišku. Kol kas ji sprendžiama, įdarbinant kitų ES valstybių (pirmiausiai, Lenkijos, o taip pat Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos ir Vengrijos) piliečius (pažymėtina, kad, kaip praneša žiniasklaida, su panašiais iššūkiais susiduria Austrija, kurios vežėjai dėl vairuotojų trūkumo jau neima užsakymų arba perduoda juos galinčioms vežti krovinius transporto kompanijoms iš kitų šalių, ir Ispanija, kur rinką perima Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos įmonės).
Tuo metu dar du dideli Vokietijos miestai – Kelnas ir Bona – privalės apriboti senesnių modelių dyzelinių automobilių eismą (daugiau detalių čia). Be to, nuo 2019 m. liepos 1 d. maždaug 20 km ilgio A40 autostrados atkarpa nuo Bochumo iki Miulheimo prie Rūro galės važiuoti tik „Euro 5“ standartą atitinkantys, o nuo 2019 m. rugsėjo – tik „Euro 6“ standartą atitinkantys dyzeliniai automobiliai.
Pagaliau, mes jau rašėme, kad Vokietijoje nuo 2019 m. sausio 1 d. bus pakelti kelio mokesčiai, tačiau svarbu pažymėti, kad tas pats įstatymas įpareigoja sunkvežimių vairuotojus, naudojant OBU įrangą, pateikti informaciją apie transporto priemonės svorio kategoriją. O jeigu jos masė viršija 18 tonų, reikės dar nurodyti ašių kiekį. Nustačius, kad ši informacija nebuvo pateikta, teks mokėti baudą, o kelio mokestis bus perskaičiuotas.
Aukštesnis kelių mokestis Vengrijoje
Vengrijos vyriausybė irgi nusprendė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. šalyje išaugs kelio mokesčiai. Labiausiai nukentės tik „Euro 3“ ir „Euro 4“ standartą atitinkančių sunkvežimių su keturiomis ar daugiau ašių savininkai, kuriems naudojimasis keliais brangs daugiau nei 30 proc. Sunkvežimių su keturiomis ar daugiau ašių, atitinkančių „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartą, savininkams kelių mokestis pakils 12,5 proc. Dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į Vengrijos vežėjų asociaciją MKFE.
Didesnės baudos ir greičio apribojimai Ispanijoje
Kaip praneša žiniasklaida, nuo 2019 m. sausio 2 d. Ispanijoje didės baudos už naudojimąsi telefonu, vairuojant (200 eurų + 6 baudos taškai). Be to, atsiras nemažai kelio ruožų, kuriuose sunkvežimių vairuotojai turės važiuoti mažesniu greičiu (kelyje su viena juosta į abi puses – 80 km/val. greičiu, o keliuose, kuriuose kelias juostas skiria tvora ar blokai – 100 km/val. greičiu). Pažeidėjus Ispanijos Generalinis kelių eismo direktoratas (DGT) planuoja gaudyti, tame tarpe naudodamas „netikrus“ sunkvežimius ir autobusus.
Sugriežtėjo kabotažo tvarka Prancūzijoje
Viena didžiausių lapkričio mėnesio aktualijų tapo „geltonų liemenių“ protestai Prancūzijoje, kurių dalyviai atsitraukti neketina, kas gresia vežėjams papildomais nepatogumais. Tuo pat metu norime informuoti, kad kabotažinių pervežimų ten daugiau nebegali vykdyti sunkvežimiai, kurių maksimalus leistinas svoris viršija 40 tonų ir kurie atitinka tik „Euro 4“ standartą. Tarptautinėms operacijoms su pakrovimu ar iškrovimu Prancūzijoje bei tranzitui draudimas netaikomas. Primename, kad už kabotažo taisyklių nesilaikymą šioje valstybėje gresia bauda iki 15 tūkst. eurų, jau nekalbant apie transporto priemonės sulaikymo galimybę.
Krovininio transporto eismo apribojimai ES šalyse
Informaciją (anglų kalba) apie krovininio transporto eismo ribojimą Lenkijoje 2019 m. rasite čia, Čekijoje (rusų kalba) – čia, Šveicarijoje (rusų kalba) – čia. Atidarę šią nuorodą, sužinosite šventines 2019 m. dienas įvairiose pasaulio šalyse.
Taip pat šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad nuo 2018 m. lapkričio 22 d. Lenkijoje iki gruodžio 16 d. buvo grąžinta sienų kontrolė (kertant šalies sieną, būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę). Švedijos sienų kontrolė saugumo sumetimais buvo pratęsta iki 2019 m. vasario 11 d.
Eurazijos ekonominės sąjungos erdvės naujienos
Nuo šių metų gruodžio 1 d. Baltarusijoje apmokestinti nauji kelio ruožai. Kas tai per ruožai M6/E28 ir P-28 trasose, galima sužinoti, paspaudus šią nuorodą. Tuo pat metu „BelToll“ informavo apie papildomų aptarnavimo punktų (DP33, DP34, DP35) atidarymą – faktiškai, kad būtų lengviau apmokėti važiavimą minėtais keliais. Kur yra šie punktai, galima sužinoti čia. Atnaujintą šalies mokamų kelių ir „BelToll“ aptarnavimo punktų žemėlapį galima rasti čia.
2019 m. sausio 1 d. Rusijoje įsigalios naujos leidimų tarptautiniam krovinių gabenimui pildymo taisyklės, patvirtintos Rusijos transporto ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 252. Siūlome su jomis atidžiai susipažinti, kad po to nebūtų nesusipratimų Rusijos pasienyje. O jeigu manote, kad šios valstybės muitininkai elgiasi netinkamai, Jums gali padėti naujas federalinis įstatymas, reglamentuojantis jų veiksmų apskundimo tvarką (daugiau informacijos rusų kalba čia).
Kartu norėtume atkreipti vežėjų dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Kazachstane bus tikrinama, ar užsienio vežėjai laikosi tarpvalstybinių susitarimų bei šalies įstatymų nustatytų reikalavimų (pavyzdžiui, ar turi leidimą krovinio gabenimui).
Pagaliau, reikėtų pabrėžti tai, kad 2018 m. „geriausiais tarptautiniais Eurazijos vežėjais“, IRU nuomone, tapo Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano (t.y. Eurazijos ekonominės sąjungos valstybių narių) vežėjai (detalės čia).
Naujų transporto technologijų aktualijos
Europos Komisija (EK) tikisi iš sunkvežimių gamintojų mažiau degalų reikalaujančių ir ekologiškesnių transporto priemonių (po septynerių metų sunkvežimių, kuriuos bus leidžiama pardavinėti ES teritorijoje, degalų poreikis ir CO2 emisija turėtų sumažėti 15 proc., o iki 2030 m. – 30 proc.). Kad vežėjams būtų lengviau rinktis vilkikus, kuriama VECTO (angl. Vehicle Energy Consumption Calculation Tool) sistema, o nuo 2020 m. atsiras specialus visų naujų sunkvežimių Europoje katalogas. ACEA mano, kad EK planai „pernelyg agresyvūs“ (siūlo CO2 emisiją mažinti 7 proc. iki 2025 m. ir 16 proc. iki 2030 m.).
Vienas iš būdų pradžiuginti EK – elektriniai ir vandeniliniai automobiliai. Kaip šiame kontekste pažymėjo „Daimler“ atstovas, transporto elektrifikacija vyksta greičiau nei buvo tikėtasi, ir laimės geriausia baterija. Kartu jis tiki, kad 2020 m. „Daimler“ (kuris pristatė „Freightliner eCascadia“) turės didžiausią elektrinių sunkvežimių kiekį pasaulyje – taip pat todėl, kad vežėjai, anot jo, bus linkę pirkti elektromobilius iš istoriškai patikimų, o ne mažai patirties turinčių gamintojų (tokių kaip „Tesla“, kuri kol kas tik daug žada).
Tuo metu kompanija „Nikola“ pranešė, kad greitai įžengs į Europą, kur planuoja gaminti savo vandeniliu ir elektra varomą sunkvežimį „Nikola Tre“, kurio bandymai turėtų prasidėti Norvegijoje 2020 m. Sakoma, kad jis bus dukart greitesnis už dyzelinius vilkikus ir, priklausomai nuo modelio, su vienu baku galės įveikti nuo 500 iki 1200 km. atstumą.
Bendrai paėmus, kaip parodė IRU atlikta apklausa, daugiau nei 75 proc. transporto bendrovių mano arba tikisi, kad autonominiai sunkvežimiai, kurie galėtų padėti išspręsti vairuotojų trūkumo problemą, pasirodys keliuose per artimiausius 10 metų; daugiau nei ketvirtadalio kompanijų nuomone, tai įvyks per artimiausius 5 metus (beje, nepilotuojamas elektrinis vilkikas „VERA“ iš „Volvo“, kaip teigiama, greitai pradės realų darbą vienoje iš gamyklų). Kita vertus, net 71 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių pažymėjo, kad iššūkiu joms taps investicijos į inovacinių sprendimų diegimą, o 50 proc. respondentų atkreipė dėmesį į informacijos apie naujas technologijas ribotumą (jau nekalbant apie jų saugumą bei reikiamos infrastruktūros plėtros ir transporto aplinkos skaitmenizavimo būtinybę).
Pagaliau, nuo 2019 m. birželio 15 d. kiekviename naujame sunkvežimyje, kuris dirs ES teritorijoje, turės būti įrengtas vadinamasis „išmanusis tachografas“, ir Vokietijos Federalinė kelių transporto tarnyba (BAG) paaiškino, kokius duomenis jis leis nuskaityti nuotoliniu būdu. Iš karto galima pasakyti, kad tai nebus informacija apie vairuotojo darbo laiką, bet duomenys apie transporto priemonės buvimo vietą, greitį bei maršrutą, tachografo kortelės įdėjimą, jo maitinimo nutraukimą bei kalibravimą ir taip toliau padės nustatyti, ar vežėjas sukčiauja.
Pabaigai siūlome Jums pažiūrėti „Kamaz“ dvikovą su „Mazda“ drifto lenktynėse.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.