Lenkijos pasienis (papildyta – vežėjų protestas gali atsinaujinti)
Įvykių chronologija
Lenkijos krovinių gabenimo bendrovės blokuoja vieną iš Lenkijos ir Ukrainos sienos kirtimo punktų, protestuodamos prieš, jų nuomone, nesąžiningą Ukrainos įmonių rinkos pranašumą. Jie reikalauja atkurti abipusių leidimų atvykti programą, kuri buvo sustabdyta prasidėjus karui Ukrainoje. Dėl to Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai patiria sunkumų, pasienyje pastebimos padidėjusios eilės. Muitinės tarpininko paslaugas teikiančios bendrovės „Bunasta“ įkūrėjas ir akcininkas bei Transporto inovacijų asociacijos (TIA) valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius sako, kad šias problemas padėtų išspręsti „žaliojo koridoriaus“ sistema ir spartesnė muitinės procesų skaitmenizacija.
Skelbiama, kad šiuo metu kelios dešimtys protestuojančių sunkvežimių vairuotojų per valandą į Lenkiją iš Ukrainos Dorohusko perėjoje leidžia įvažiuoti tik penkiems sunkvežimiams. Todėl vežėjai turi laukti beveik šešias dienas, o transporto, kuriam reikalingas veterinarinis patikrinimas, net iki 10 dienų, kol atvyks į Lenkiją.
„Galėtume mes, kaip muitinės tarpininkai, būti labiau įtraukti į sprendimų paiešką ir taip pagreitintume sprendimų priėmimą. Susisiekimo ministerijai siūlėme įdiegti „žaliojo koridoriaus“ sprendimą, kuris leistų prekes įforminti šalies viduje, įforminti iškart tranzito procedūrą, suteiktume garantiją ir automobilis per sieną galėtų pravažiuoti 2-3 kartus greičiau. Galima būtų diegti elektroninį numerių nuskaitymą, sistema matytų, ar visi dokumentai pateikti. O patikrą atlikti galima būtų šalies-paskirties muitinėje, kas reikštų, kad jeigu krovinys vežamas į Klaipėdos uostą, tai patikra būtų atliekama Lietuvoje, o ne Lenkijoje“, – kalba J. Adomavičius.
„Bunasta“ turi biurus Korčiovos ir Dorohusko pasieniuose tarp Lenkijos ir Ukrainos, taip pat Lvive ir Kyjive. „Bunastos“ įkūrėjas J. Adomavičius tvirtina, kad eilės pasienyje susidaro ne dėl apimčių, o dėl papildomos kontrolės.
„Dėl to pasieniai nesusitvarko su srautu, kiekiu, sistemos nėra iki galo skaitmenizuotos, galiausiai, pastebimas nenoras nieko diegtis. Gaila, kad Lenkijos valstybė, nors šioje šalyje „Bunasta“ dirba nuo 2016, nesikreipia į verslus dirbančius pasienyje, kurios gali užtikrinti tinkamą procesų eigą“, – kalba jis.
Pagrindinis Lenkijos sunkvežimių vairuotojų reikalavimas – iš naujo įvesti leidimų Ukrainos vežėjams sistemą, kuri apribotų pervežimų, kuriuos jie gali atlikti per metus, skaičių. Jų nuomone, grįžimas prie senųjų taisyklių leis Lenkijos įmonėms grįžti į rinką.
Logistikos bei ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Aurida Logistics Solutions“ vykdomasis direktorius Maksim Grečkin sako, kad Ukrainos vežėjai, kurie nėra saistomi jokių Europos Sąjungos reikalavimų, dabar dempinguoja pervežimo rinką.
„Ukrainiečių vežėjai Europoje gali krautis be jokių limitų, nors anksčiau leidimų kiekis jiems buvo limituotas ir taip rinka buvo reguliuojama. Tokia situacija nėra naudinga Lietuvos įmonėms, kurios dėl situacijos Lenkijos-Ukrainos pasienyje privestos laukti, o kroviniai vėluoja pasiekti galutinius gavėjus. Tai reiškia, kad ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės privestos mokėti netesybas, nors dėl susidariusios situacijos nesame kalti“, – pabrėžia jis.
***
Daugiau apie tai, kaip dirbantys su Ukraina Lietuvos vežėjai tapo lenkų įkaitais – čia. Lenkijos valdžia pažadėjo griežtesnius transporto įmonių su rytiniu kapitalu tikrinimus.
***
Gegužės 15 d. protesto akcija buvo sustabdyta, bet gali atsinaujinti (detaliau – čia ir čia; čia – Europos Komisijos pozicija dėl leidimų Lenkijos vežėjams Ukrainoje). Tuo pat metu paaiškėjo, kad ją remia ne visi Lenkijos vežėjai.
***
Čia – informacija apie tai, kad protestas tikrai gali atsinaujinti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.