Liepos transporto aktualijų apžvalga
Eilių pasienyje su Baltarusija klausimas ir derybų dėl tolimųjų reisų vairuotojų algų situacija Lietuvoje, transportinė Europos Parlamento valdžia ir ESTT sprendimas draudimo srityje, naujienos iš įvairių ES šalių ir rytų erdvės aktualijos, „T-Log“ ir „Iveco S-Way“. Apie tai ir ne tik liepos įvykių apžvalgoje iš Cargonews.lt
Naujienos iš Lietuvos
Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Genadij Riabčiuk ieškinį, kuriame jis prašė, kad „Registrų centras“ įregistruotų jį kaip „Linavos“ generalinį sekretorių (detalės čia). Svarbi informacija apie vežėjų steigiamą draudimo bendrovę – asociacijos prezidentas Romas Austinskas informavo prezidiumo narius, kad jau pasirašytos sutartys su dalimi papildomų investuotojų į draudimo kompaniją, o su kai kuriais derybų procesai tebevyksta, ir jiems pabaigti reikia daugiau laiko. Taip pat asociacija pranešė, kad Vilkikų kartelio byloje dėl permokų už 1997-2011 metais įsigytus vilkikus advokatų kontora „AKD Lawyers“ artimiausiu metu ketina pateikti ieškinį Nyderlandų teismui, kuriame atstovaus bendradarbiavimo ir atstovavimo sutartis pasirašiusioms įmonėms (daugiau informacijos čia).
Tuo pat metu „Linavos“ atstovai apsilankė Baltarusijoje, kur buvo aptarta daug svarbių klausimų (daugiau informacijos čia). Viena iš jų – sunkvežimių eilės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, ir kaip parodė „Linavos“ atlikta vežėjų apklausa, situacija šioje srityje, nepaisant įvairių žingsnių, negerėja, nors ką daryti, visiems seniai aišku (daugiau informacijos čia). Baltarusiai planuoja, kad po „Kamenyj Log“ pasienio kontrolės punkto rekonstrukcijos pabaigos 2021 m., jo pralaidumas padidės tris kartus.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, šalies transporto sektorius (taip pat vežėjai) galėtų pasinaudoti baltarusiško-kiniško industrinio parko „Didysis akmuo“ galimybėmis. Kiek tokios viltys yra pagrįstos, neaišku, bet faktas tas, kad Baltarusijoje daug kalbama apie šalies bendradarbiavimo su Kinija transporto srityje plėtrą ir kad nuo liepos 24 d. pastarojoje pripažįstami Baltarusijos įgalioti ekonominiai operatoriai.
Derybos dėl tolimųjų reisų vairuotojų algų nukeltos į rudenį. Iš jų pasitraukusioms profsąjungoms Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo tęsti dialogą su „Linava“, bet jos žiūri į tai skeptiškai. Tuo tarpu Lietuvos banko ekonomistai skaičiuos, kiek galima didinti vairuotojų atlyginimus, kad jie netaptų per didele našta darbdaviams (daugiau informacijos čia).
Dar viena svarbi naujiena yra ta, kad Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos siūlymui sukurti teisines prielaidas asmenims įgyti TIR įgaliotojo siuntėjo statusą, kuris leistų supaprastintu būdu įforminti prekėms TIR procedūrą, nepateikiant jų ir TIR knygelės muitinei. Šis pakeitimas įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d. Tačiau visiems, pageidaujantiems įgyti TIR įgaliotojo siuntėjo statusą, patartina pradėti kontaktuoti su Lietuvos muitine jau dabar.
Tuo pat metu pasikeitė Lietuvos vizų išdavimo sąlygos. Jos apibrėžtos naujajame Vizos išdavimo tvarkos apraše, kurį 2019 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1V-636/V-214 patvirtino LR vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai.
Taip pat norime informuoti, kad Susisiekimo ministerijos iniciatyva „Koinvesticinio fondo“ rėmuose sukurtas subfondas susisiekimui, kurio finansinėmis galimybėmis gali pasinaudoti mažos ir vidutinės transporto įmonės, jaučiančios investicijų įvairioms reikmėms poreikį.
Liūdna žinia – daugiau nei pusė ištirtų rajoninių kelių su asfalto danga Lietuvoje yra nekokybiški. Pagaliau, tęsiasi diskusija dėl taršių automobilių mokesčio. Matyt, nuo kitų metų kažkoks mokestis bus, bet kaip viskas atrodys, kol kas pasakyti sunku (daugiau informacijos čia).
Naujienos iš Briuselio
Po truputį grįžta „Mobilumo paketo“ tema. Europos Parlamente susiformavo Transporto ir turizmo komitetas. Jame dominuoja „Senos Europos“ atstovai (iš 49 narių tik 14 iš Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos ir Čekijos), o vadovaus jam ta pati pirmininkė iš Prancūzijos, kuri ketina padaryti viską, kad „Mobilumo paketas“ būtų įgyvendintas per ateinančius dvejus metus, ir sako kad reikalingas naujas socialinis reguliavimas, o „socialinis dempingas“ turi baigtis. Akivaizdu, kad tokia situacija Lietuvai nieko gero nežada.
Tuo tarpu ES Teisingumo teismas nusprendė, kad garaže pastatyto ir ilgiau kaip 24 valandas nenaudoto automobilio užsidegimas – draudiminis TPVCAPD įvykis (daugiau apie tai specialiame Cargonews straipsnyje). Rugsėjo 5 d. Briuselyje įvyks IRU seminaras, kuriame bus aptariama vairuotojų trūkumo problema ir jos sprendimo būdai (detalės čia).
Kitos naujienos iš Europos
Nepaisant to, kad Europos Komisija (EK) paskelbė oficialią poziciją dėl kassavaitinio poilsio kabinoje kontrolės, Prancūzija ir kitos ES valstybės toliau baudžia vairuotojus taip, kaip joms patinka. Todėl IRU kreipėsi į EK, prašydama spręsti susidrausią situaciją. EK pasirengusi tai padaryti, tačiau paprašė IRU narių pateikti dokumentus, patvirtinančius skirtų baudų neteisėtumą (Lietuvos vežėjai detales gali sužinoti „Linavoje“).
Kita vertus, vairuotojai (vežėjai) irgi ne šventieji. Neseniai buvo išaiškintas naujas tachografo duomenų klastojimo būdas – specialus USB įrenginys buvo pajungiamas į transporto priemonės diagnostikos lizdą. Tad, nenuostabu, kad Belgija nuo liepos pradžios griežčiau baudžia už įvairius darbo ir poilsio režimo tvarkos bei eismo taisyklių pažeidimus, o Vokietija tobulina nuotolinio „išmaniųjų tachografų“, kuriuos jau galima naudoti ir Norvegijoje, Lichtenšteine, Islandijoje bei Šveicarijoje, duomenų tikrinimo sistemą.
Kita svarbi naujiena iš Vokietijos yra ta, kad vis daugiau jos transporto įmonių kelia paslaugų kainas arba galvoja apie jų pakėlimą, nes verslo kaštai tampa nepriimtinais, jau nekalbant apie vairuotojų trūkumo problemą. Kadangi ši šalis ES flagmanas, po kurio laiko aukštesnės parvežimų kainos gali tapti nauja tikrove, kas sustiprins Lietuvos vežėjų konkurencingumą ir palengvins jų gyvenimą.
Tuo tarpu Prancūzija atnaujino SIPSI platformą, skirtą užsienio kompanijoms, kurios komandiruoja darbuotojus į šią šalį (daugiau informacijos čia). Perspėjame, kad jos darbe gali būti nesklandumų. Be to, žiniasklaida pranešė apie naują šios šalies planą 2019-2021 metų laikotarpiui, kuris numato griežtesnę nelegalaus darbo (taip pat komandiruojamų darbuotojų atveju) kontrolę. Taip pat tikėtina, kad nuo rugsėjo prancūzai griežčiau baus vairuotojus už kalbėjimąsi telefonu, vairuojant. Galiausiai, paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie sunkiasvorių transporto priemonių eismo apribojimus Prancūzijoje 2019 m. bendrai, o čia – apie apribojimus Biarritz mieste ir A63 greitkelyje, susijusius su G7 suvažiavimu rugpjūčio 24-26 dienomis.
Tęsiant ribojimų temą, reikia pažymėti, kad paskelbta nauja sunkvežimių važiavimo A12 ir A13 magistralėmis Austrijos Tirolyje tvarka (detalės čia ir čia). Be to, nuo kitų metų pradžios šioje šalyje, greičiausiai, 4 procentais išaugs kelių mokestis Euro-6 standarto sunkvežimiams.
Nuo liepos 12 d. jau išaugo mokestis už važiavimą M6 keliu Didžiojoje Britanijoje, o paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie eismo ribojimą Londone rugpjūčio 3-4 dienomis. Taip pat norime patarti vežėjams ruoštis „kietajam Breksitui“, nes britų premjeru tapo jo šalininkas Borisas Džonsonas.
Čekijoje nuo šių metų gruodžio 1 d. pasikeis kelių mokesčių operatorius, ir reikės įsigyti kitą įrangą (UTA) jo sumokėjimui (daugiau informacijos čia). Taip pat pažymėtina, kad šioje valstybėje aktyviai vystoma pažangi transporto priemonių svorio kontrolės sistema – greitai specialios svarstyklės turėtų pradėti veikti D5, D8 ir D35 keliuose. Pagaliau, Čekijoje šiuo metu vyksta daug kelių remonto darbų (jų žemėlapį galima rasti čia). Ве to, transporto įmonių patogumui šalyje atsidarė tinklapis www.transit.tir.cz, kuris įvairiomis kalbomis (taip pat rusų ir anglų) informuoja vežėjus apie jiems svarbius klausimus.
Italijoje nuo liepos 30 d. dviem mėnesiams 50 proc. sumažinti kelių mokesčiai A11 ir A12 greitkeliuose, bet jų mokėjimui reikia naudoti „Telepass“ įrangą arba „Viacard“ kortelę. Liepos 22 d. prasidėjo Lenkijos A4 autostrados remontas, kuris turėtų baigtis rugsėjo pabaigoje (detalės čia).
Madride nauja valdžia nuo liepos 1 d. panaikino ekologinę zoną (kol kas tik 3 mėnesiams). Tuo pat metu EK patikrins, kas vyksta Ispanijos-Prancūzijos pasienyje (Biriatou-Irún), kur, kaip sakoma, dėl Prancūzijos pareigūnų atliekamų tikrinimų susidaro ilgos eilės. Paspaudę šią nuorodą, rasite informaciją apie sunkiasvorių transporto priemonių eismo apribojimus Ispanijoje 2019 m.
Kroatija pastebimai padidino baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimą – gali būti net sulaikyta transporto priemonė, kol teismas nuspręs, kokią baudą skirti pažeidėjui. Suomijoje nuo 2020 m. birželio 1 d. bus skiriama bauda net už minimalų greičio viršijimą. Beje, Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, jog 2015 m. Anglijoje ir Velse padidintas leistinas greitis ne tik neturėjo neigiamos įtakos saugumui keliuose, bet ir sumažino greičio režimo pažeidimų, kuriuos padarydavo sunkvežimių vairuotojai, skaičių (jau nekalbant apie mažesnius vežėjų kaštus).
Portugalijoje nuo rugpjūčio 12 d. dėl prasidedančio neterminuoto vairuotojų streiko gali būti apsunkintas eismas bei trukti degalų visoje šalyje.
Naujienos iš Rytų
Pradėkime nuo to, kad atsakingos institucijos sugriežtino veterinarinę atitinkamos produkcijos, įvežamos į Eurazijos ekonominės sąjungos teritoriją, kontrolę (tariamai, dėl kiaulių maro ES šalyse, tame tarpe Lenkijoje ir Baltijos valstybėse).
Nuo liepos 1 d. pasikeitė išankstinės informacijos apie prekes, įvežamas į Eurazijos ekonominę sąjungą, pateikimo tvarka. Dėl to Baltarusijoje tapo neprieinama TIR-EPD paslauga. IRU pradėjo derybas su ja šiuo klausimu. Tačiau traukinys kol kas taip ir nepajudėjo. Tuo tarpu Gruzijoje TIR-EPD sistema jau veikia.
Dar vienas svarbus momentas – Rusija kaip ir leido sankcijinių prekių tranzitą per savo teritoriją (žiniasklaidoje net pasirodė instrukcija, kaip gauti elektronines plombas), tačiau reikia sulaukti Rusijos vyriausybės sprendimų, kurie detalizuos prezidento įsakymą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Maskva ir Minskas planuoja sukurti bendrą tranzito monitoringo sistemą. O kol kas Rusijoje pabrango „Platonas“ ir išaugo baudos už vairuotojų darbo ir poilsio tvarkos pažeidimą.
Savo ruožtu Ukraina praplėtė rusiškų prekių, kurios negali būti įvežtos į jos teritoriją, sąrašą ir pranešė, kad šalyje įvedami elektroniniai važtaraščiai. Turkmenistanas perspėjo, kad, jeigu nebus vykdomi jo reikalavimai, susiję su informacijos, reikalingos leidimui tranzitiniam pervežimui gauti, pateikimu, jis gali tokių leidimų neišduoti.
Techninės įdomybės ir inovacijos
Kaip visada, šioje dalyje pradedame nuo „fantastikos“. Šį kartą tai autonominis elektrinis sunkvežimis medienos pervežimui – „T-Log“ (kaip „T-Pod“ modifikacija).
ABB pristatė elektrinį sunkvežimį, kuris gali įveikti 300 kilometrų atstumą. Pažymėtina, kad 2022 m. kompanija planuoja naudoti Šveicarijoje tik tokias transporto priemones. Savo ruožtu kompanija „SAF Holland“ siūlo vilkikų ašis, stabdymo metu generuojančias elektros energiją, kuri gali būti panaudota įvairiems automobilio reikmėms. Tuo tarpu Vilniuje netoli magistralinių kelių planuojama įrengti 5 viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles, o Jonavoje trys tokios stotelės jau įrengtos.
Na o kol ateitis dar neatėjo, sutikite naują „Iveco S-Way“.
Baigiant, verta pažymėti, kad kelios Lietuvos valstybinės institucijos, „Linava“ ir Lietuvos informacinių technologijų ir ryšių asociacija „Infobalt“ pasirašė memorandumą dėl tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais elektroninio važtaraščio (CMR) skaitmeninimo (daugiau informacijos čia). Reikia tikėtis, kad tai šios naujovės įdiegimo Baltijos regione pradžia.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.