Lietuva siekia daugiau šalies kelių ir geležinkelių įtraukti į transeuropinį transporto tinklą

11990

Europos Komisijai vykdant transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūrą, Lietuva siekia į šį tinklą papildomai įtraukti daugiau tarptautiniam susisiekimui svarbių transporto jungčių – šalies kelių ir geležinkelių ruožus, kuriamus viešuosius logistikos centrus, Kauno vidaus vandenų uostą.

 
Lietuvos siūlymus dėl TEN-T plėtros Briuselyje vykusiame Europos Komisijos ir Lietuvos atstovų dvišaliame posėdyje pristatė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
 
Į bendrąjį TEN-T tinklą siekiama papildomai įtraukti šešis Lietuvos teritorijoje esančius kelius ar jų ruožus: kelią Vilnius–Utena su numatomu pietiniu Utenos aplinkkeliu, kelią Vilnius–Alytus–Kalvarija su numatomais Alytaus ir Simno aplinkkeliais, kelius Klaipėda–Palanga–Liepoja ir Vilnius–Druskininkai–Baltarusijos siena bei planuojamus Kauno pietinį ir Vilniaus vakarinį aplinkkelius.
 
Geležinkelių transporto srityje į TEN-T siūloma įtraukti penkis papildomus geležinkelių ruožus: Vilnius–Turmantas–Latvijos siena, Vilnius–Stasylos–Baltarusijos siena, Palemonas–Kauno oro uostas, Klaipėda–Pagėgiai ir Kaunas–Marijampolė–Lenkijos siena. Pastarąjį ruožą, kuriame šiuo metu vyksta projekto „Rail Baltica“ darbai, siūloma žymėti ne kaip planuojamą, o jau esamą TEN-T jungtį.
 
Kiti siūlomi TEN-T infrastruktūros objektai – tai kuriami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešieji logistikos centrai bei Kauno vidaus vandenų uostas prie Nemuno.
 
Minėtų Lietuvos infrastruktūros objektų įtraukimas į bendrą Europos transporto tinklą padėtų užtikrinti jų tarptautinę svarbą bei galėtų tapti pagrindu siekiant ES paramos jiems įgyvendinti ar modernizuoti.
 
Europos Komisija, planuodama naująjį TEN-T tinklą, taip pat svarsto ir jo išorinės kaimynystės politiką, kad ES fizinės sienos kuo mažiau ribotų žmonių ir prekių judėjimą. Lietuva siekia, kad rytinės ES kaimynės – Baltarusija, Ukraina ir Rusija – jau dabar būtų įtrauktos į TEN-T gaires kaip sudėtinė bendros Europos transporto tinklo dalis, o jų transporto tinklai būtų atvaizduoti atitinkamuose žemėlapiuose. Kuriant platesnį Europos transporto tinklą, Lietuva siūlo panaudoti naujai sukurtą instrumentą – Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystę.
 
Teikdama savo pasiūlymus, Lietuva taip pat pabrėžia Rytų–Vakarų transporto jungčių svarbą ir siekia, kad jos atsispindėtų naujojo TEN-T tinklo planuose.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

vinjete

DĖMESIO! Liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš platintojų. Kelių naudotojai, planuojantys tą dieną važiuoti mokamais keliais, e-vinjetę privalo įsigyti iš anksto.

2025-07-18 24
0
Denmark

Danijoje panaikinta 25 valandų taisyklė

Danijos valdžia pagaliau nusprendė nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinti draudimą sunkvežimiams stovėti automagistralių aikštelėse ilgiau nei 25 valandas, kuris daug metų nervino visus vežėjus.

2025-07-17 26
0
mkad

Įvažiavimo į Maskvą tvarka (papildyta apie leidimų gavimo tvarką)

Maskvos valdžia be perstojo keičia įvažiavimo į miestą tvarką. Čia – naujausias sprendimas, supaprastinantis leidimų gavimą. Ankstesni pakeitimai – čia ir čia (čia ir čia – svarbi papildoma informacija). Čia ir čia – patikslinta informacija dėl tvarkos nuo 2022 m. sausio 1 d. 

2025-07-17 34
0