Lietuvos vežėjai ir logistai: gali tekti trauktis iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų – praradimai jau dideli (papildyta – naujos ES sankcijos Baltarusijos atžvilgiu)

Dalis Lietuvos transporto ir logistikos įmones vienijančių asociacijų sako, jog įsigaliojus naujoms Europos Sąjungos bei kitų pasaulio šalių sankcijoms Maskvai, tikėtina, kad Lietuvos vežėjams teks trauktis iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Kiti šio verslo atstovai tikina dar nežinantys, kaip reikės elgtis.

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko, vykstant karinei invazijai į Ukrainą vežėjai, dirbantys Rusijoje ir Baltarusijoje bei kitose Rytų šalyse, turės jau artimiausiu metu persiorientuoti į kitas rinkas. „Su Rusija dirbantys vežėjai jau pačiomis artimiausiomis dienomis turės persiorientuoti į kitas rinkas, kadangi atjungus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos ir šiai šaliai bei jos verslui taikant kitas Europos sankcijas, visiškai neaišku, kaip bus vykdomi mokėjimai už paslaugas“, – sakė „Linavos“ prezidentas.

Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas tvirtino iš įmonių gaunantis prašymų paaiškinti, kaip reikėtų elgtis įsigaliojus naujosioms sankcijoms. „Esu pakviestas į vienos įmonės valdybos posėdį, kur esu paprašytas pakonsultuoti, kaip reikėtų elgtis įsigaliojus naujosioms sankcijoms. Tačiau kol kas jiems atsakymų neturiu. (…) Taip pat jau kontaktavau su dviem bendrovėmis, kurių vadovai vis dar mato perspektyvų dirbti Rusijoje, tačiau jų pačių darbuotojai atsisako tai daryti“, – sakė E. Daukantas.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas taip pat teigė nežinantis, kaip toliau vystysis situacija su vežėjų klientais Rytuose, tačiau, anot jo, tai ir nėra šios dienos prioritetas. „Kaip vyks tolesnis darbas, nežinau. Mes šiai dienai apie tai dar net negalvojame. Šiuo metu mūsų prioritetas yra teikti pagalbą mūsų vairuotojų iš Ukrainos šeimoms, rasti būdus, kaip juos atgabent į Lenkiją, Vengriją ar kokią kitą saugią Ukrainos kaimynę. Galvojame, kaip efektyviau prisidėti prie pagalbos žmonėms Ukrainoje, nuolat kontaktuojame su vežėjų įmonėmis, ieškome laisvų pajėgumų humanitarinei pagalbai vežti“, – sakė TTLA vadovas.

Politologo Ramūno Vilpišausko teigimu, tarptautinių sankcijų Rusijai poveikį labiausiai gali pajusti Lietuvos transporto sektorius. „Galbūt transporto sektoriui poveikis gali būti reikšmingas, nes didelę dalį Lietuvos prekybos su Rusija sudaro iš kitų šalių reeksportuojamos prekės. Vadinasi, transporto sektorius čia intensyviai dalyvauja“, – teigė politologas. Pasak jo, neigiamą poveikį šiam sektoriui dar labiau gali sustiprinti Vakarų sankcijos Baltarusijai. „Kitas klausimas, kurio neaptarėme, (…) tai, kokios naujos sankcijos bus pritaikytos Baltarusijai, kuri irgi dalyvauja šiame kare. Tad jeigu tai palies kelių transportą, tai turbūt per šį kanalą didžiausias tiesioginis poveikis galėtų būti Lietuvai“, – svarstė R. Vilpišauskas.

***

Kovo viduryje P. Drižas pasakė, kad anksčiau Ukrainoje vykdytos vežėjų operacijos sustojusios, o prekybiniai santykiai Rusijoje stipriai traukiasi. Nuo karo pradžios pervežimų į Rusiją sumažėjo beveik perpus. „Matau mažėjančią tendenciją – ne tai, kad nutraukiami, bet neprisiimami jokie nauji įsipareigojimai, kas susiję su prekyba Rusijoje. Šioje šalyje operacijų sumažėjo daugiau nei 50 proc., palyginus su tuo, kas buvo prieš dvi savaites. Mano žiniomis, įmonės baiginėja kontraktus, kuriuos dar turi įvykdyti“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad Lietuvos transporto portfelyje paslaugų prekyba su Rusija iki šiol sudarė iki 20 proc. apyvartos, tad netekus šios rinkos, nuostoliai bus ženklūs.

Ypač Vakarų sankcijos paveikė Lietuvos smulkias ir vidutines transporto įmones, kurios dirbo su NVS šalimis ir kurioms persiorientuoti į kitas rinkas nebus paprasta. E. Mikėnas kovo viduryje pažymėjo, kad prekyba su Rusija dar vyksta, bet kasdien vis mažėja. Jo teigimu, kai situacija regione stabilizuosis, prekyba su Rusija ir Baltarusija atsinaujins, vežėjai taip pat sugrįš į šias rinkas. „Vežėjai gal ir nesitrauktų, kadangi kiekvienas galvoja apie savo įmonės ateitį ir įsipareigojimus, bet traukiasi mūsų klientai. Transporte taip yra: jeigu klientai prekiauja, tai ir transportas važiuoja. Deja, tai ne nuo mūsų priklauso, daug klientų atsisako, t.y. nebesiunčia prekių, automatiškai ir mes nebeturime darbo“, – sakė jis.

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu: „Sektoriaus atstovai supranta, kad laukia sunkmetis ir jau dabar ieško galimybių perorientuoti veiklą, nes pritaikius sankcijas mažėja krypčių į Rytų šalis. Kai kurios įmonės jau atleidžia dalį darbuotojų“. Asociacijos prezidentas Romas Austinskas mano, kad didelių nuostolių vežėjai nepatirs, ir pavyks atrasti naujų rinkų. Tiesa, vėliau „Linava“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama: „Lietuvos vežėjų bendruomenė, reaguodama į Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalbas, kad vežėjai, kurie buvo labiau orientuoti į Rytų rinkas, turės ieškotis kitų rinkų Vakaruose, pabrėžia, kad transporto ir logistikos sektoriaus dalyviai tai jau daro, tik ne visoms įmonėms pavyks greitai tai padaryti. Prognozuojama, kad dėl to labiausiai nukentės smulkiosios, mažosios ir vidutinės įmonės, o jų gretose dar labiau išaugs bankrotų skaičius, veiklų stabdymas. Tad verslas ragina Vyriausybę ieškoti kompensacinių mechanizmų smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant palengvinti kintančią verslo aplinką“. Kaip sakoma, svajoti nedraudžiama…

Įdomu, kad didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdanti „Girteka“, kovo pabaigoje pranešė, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, sustabdė investicijas Rusijoje bei neteikia paslaugų sankcionuotoms įmonėms. Šalia to Rytų verslo dalis bus atskirta nuo „Girtekos“, o savarankiškas verslas planuoja koncentruotis į krovinių pervežimus tarp kitų Azijos šalių (Kinijos, Kazachstano ir kt.) ir Europos.

***

Čia, čia, čia (septintas paketas), čia ir čia – Vakarų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu turinys. Čia – Europos Komisijos išaiškinimas dėl jų taikymo (papildoma EK informacija – čia). Čia – aštuntas sankcijų paketas Rusijai.

Čia – Lietuvos finansų įstaigų komentarai dėl vežėjų problemų, susijusių su atsiskaitymais iš Rusijos ir Baltarusijos.

Čia – informacija apie euro banknotų išvežimo iš Lietuvos į Rusiją ir Baltarusiją apribojimą. Fiziniai asmenys, išvykstantys į Baltarusiją ar Rusiją, asmeniniam naudojimui euro banknotais gali gabenti ne didesnę nei 60 eurų sumą žmogui. Tokia pati suma taikoma ir juridinių asmenų darbuotojų (tarp jų ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų) gabenamiems euro banknotams, skirtiems asmeniniam naudojimui. Jei žmogui reikalinga didesnė pinigų suma grynais, jis gali pasirūpinti grynaisiais kita valiuta, nes pinigų sumos kita valiuta nėra ribojamos.

Vėliau Lietuvos muitinės departamentas patikslino, kad į komandiruotę per Baltarusijos teritoriją vykstantys juridinių asmenų darbuotojai (taigi, ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai bei kiti transporto įmonių darbuotojai) nebegali vežtis jokios pinigų sumos eurų banknotais komandiruotės reikmėms. Pagal pateiktą išaiškinimą, euro banknotus į Baltarusiją leidžiama vežtis tik tuo atveju, jei vežamasi asmeninius asmens pinigus vykstančiojo poreikiams tenkinti (poreikiams, nesusijusiems su darbu).

Čia, čia ir čia – Rusijos vyriausybės sprendimai dėl atsakomųjų ekonominių veiksmų (draudimai išvežti tam tikras prekes). Čia – patikslinimas dėl konteinerių. Čia ir čia (atsakomybė) – papildoma informacija vežėjams, ketinantiems gabenti krovinius iš Rusijos. Čia, čia ir čia – Baltarusijos sprendimai dėl tam tikrų prekių išvežimo draudimo (čia ir čia – papildomi šalies muitinės komiteto paaiškinimai). Tuo pat metu ji sustabdė mokėjimus nedraugiškiems užsienio rezidentams. Čia – Baltarusijos leidimas savo vežėjams imti iš nerezidentų gryną valiutą (ankstesnė informacija apie tai, taip pat iš Baltarusijos centrinio banko – čia, čia ir čia). Čia – BelToll informacija apie galimybes sumokėti už naudojimąsi šalies keliais.

Rusijos transporto ministerija atidarė karštąją liniją tiems, kas turi klausimų apie krovinių gabenimą į/iš Rusijos. Kontaktinė informacija – čia. Čia – Rusijos muitinės telefonai, kuriais galima gauti atitinkamą informaciją. Čia – karštoji linija Baltarusijoje tiems, kas turi klausimų dėl prekių išvežimo iš šalies.

Čia, čia, čia, čia, čia ir čia – įvairios nuomonės apie galimą jų įtaką Rusijos, Europos ir likusio pasaulio ekonomikai (tiekimo grandinėms). Čia – Lietuvos ekonomikos raidos scenarijai karo Ukrainoje kontekste iš Lietuvos banko, kurio analitikai pažymi, kad dėl jo gali sumažėti Lietuvos (re)eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą – o reiškia nukentės ir vežėjai. Čia – įvairių Lietuvos ekonomistų nuomonės apie šalies ekonomikos perspektyvas.

***

Balandžio 8 d. ES paskelbė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos kelių transportui. Daugiau informacijos – čia, čia, čia ir čia. Čia, čia, čia ir čia – informacija rusų kalba. Čia – ES valstybių institucijos, atsakingos už sankcijų taikymą (o čia – galinčios išduoti kelionės leidimus Rusijos vežėjams). Prie ES sankcijų prisijungė ir Norvegija. Čia – Europos transporto sektoriaus atstovų apklausos, siekiant sužinoti jų nuomonę apie ES sankcijas Rusijos ir Baltarusijos vežėjų atžvilgiu, rezultatai. Ukrainos valdžia mano, kad Rusijos ir Baltarusijos vežėjams bei ES šalims paliktos galimybės apeiti įvestas sankcijas.

Anksčiau Lietuvos transporto verslas skeptiškai įvertino rytinių sienų uždarymo iniciatyvą. „Linava“ iš pradžių paskaičiavo, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos sienų uždarymo nukentėtų mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių vežėjų (taip pat todėl, kad per šias šalis eina tranzitiniai keliai į Vidurio Azijos valstybes) – jiems gresia veiklos ribojimas, bankrotai, o iki dešimties tūkstančių darbuotojų galėtų papildyti bedarbių gretas. Vėliau ji patikslino, kad, užsidarius Rytų rinkoms, nukentėtų mažiausiai 1165 vežėjai, o Lietuvos transporto paslaugų eksportas gali prarasti iki 1,2 mlrd. eurų. Todėl vežėjai prašo valstybės pagalbos.

Anot M. Skuodžio, 2021 m. į Rusiją vežimus vykdė 9,3 proc., į Baltarusiją – 8,8 proc. visų Lietuvos vežėjų, o 72 proc. Rytų kryptimi dirbančių vežėjų yra smulkūs vežėjai, turintys iki 5 vilkikų. „Galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo užsidarius Rytų krypčiai, – apie 72 mln. Eur. Kiti vežėjai vežimų kryptis diversifikuos arba verslą įsisteigs kitose šalyse“, – tikina Susisiekimo ministerija. Daugiau vertinimų – čia ir čia.

Dar iki paskelbiant 5-ąjį sankcijų paketą dėl tranzito uždarymo, pervežimų, logistikos ir su jais susiję sektoriai fiksavo reikšmingą apyvartų kritimą: vežėjų apyvarta krito 20-30 proc., muitinės tarpininkų – 70-80 proc., krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklos vykdytojų pajamų kritimas dėl užsidarančio tranzito sausuma su Centrinės ir tolimosios Azijos valstybėmis bei su kitomis NVS šalimis jau dabar pasiekė 30 proc.

Sudėtinga situacija klostosi ir su darbuotojų atleidimais. Muitinės tarpininkai jau dabar planuoja atleisti iki 50 proc. darbuotojų, o pradėjus veikti 5 sankcijų paketui ir Rusijai su Baltarusija įvedus labai tikėtinas veidrodines sankcijas – darbuotojų atleidimai gali siekti ir 70 – 80 proc. Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pažymi, kad siekiant pamatyti tendencijas ir prognozuoti situaciją vežėjus, logistikos įmones, muitinės tarpininkus vienijančios organizacijos surinko ir išanalizavo iš įmonių gautus duomenis, taip pat įvertino Statistikos departamento skelbiamą informaciją.

„Matome, kad pagal minėtų sektorių apyvartų kritimus ir darbuotojų atleidimo artimiausius planus su pervežimais, ekspedijavimu ir tarpininkavimu susijusi ekonomikos dalis gali susitraukti 3 – 4 mlrd. Eur ir darbo neteks bent 10 000 asmenų“, – apibendrino R. Andziukevičiūtė-Buzė. Todėl vežėjus, logistikos įmones, muitinės tarpininkus vienijančios organizacijos paprašė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos Susisiekimo ministerijos spręsti visų pirma dėl mokesčių atidėjimo ir dėl paramos priemonių paketo verslo transformacijai į Vakarų Europos rinkas palengvinti. Tai padėtų daliai įmonių išvengti masinio šio sektoriaus (ypač ekspeditorių, agentų ir muitinės tarpininkų) bankroto ir žmonių atleidimų (daugiau apie tai – čia ir čia).

Anot TTLA generalinio sekretoriaus P. Drižo, prasidėjus karui, paslaugų teikimas ėmė stoti, ir šiuo metu vykdoma tik apie 40 proc. ankstesnių veiklų, o greitai Rusijos ir Baltarusijos rinkų įmonės į savo portfelius apskritai nebeįtrauks. „Viso sektoriaus analizė rodo, kad nors prieš karą Rusija buvo trečia pagal dydį rinka vežėjams, tačiau po 1–2 m. ji bus tik antrame dešimtuke arba Rusijos kaip rinkos apskritai nebebus“, – pastebėjo P. Drižas. Jo teigimu, visos Aljanso bendrovės nors ir turėjo verslo santykių su Rusija, dirbo ir ES, todėl persiorientuoti į kitas rinkas joms bus paprasčiau nei mažesnėms ir tik su NVS regiono šalimis dirbusioms įmonėms (pažymėtina, kad dėl sankcijų nepasiekiamos tapo ir kitos rinkos, tokios kaip Kazachstanas ar Kaspijos regionas.

Tranzitas į Kaliningrado sritį iš pradžių likdavo už sankcijų ribų. „Tranzitas į Kaliningrado sritį šiai dienai turi būti užtikrintas, nes nėra kitokio sprendimo Europos Sąjungoje. Šitokį sprendimą turi priimti Europos Sąjunga, ir Lietuva turi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir svarstyti viską teisingai pagal tarptautinę teisę“, – pasakė prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė, pabrėždama, kad stabdyti reikia ne vilkikus, o prekybą – tai yra pagrindinis dalykas. Taip ji komentavo netoli Medininkų punkto Lietuvos-Baltarusijos pasienyje surengtą protestą, kai buvo užblokuotas sunkvežimių eismas. „Linavos“ generalinio sekretoriaus Z. Buivydo teigimu: „Transporto bendruomenė smerkia Rusijos sukeltą karą Ukrainoje ir už tai, kad agresorei būtų taikomos sankcijos, ką ir daro tarptautinė bendruomenė. Tik kalbėdami apie tranzito stabdymą negalime pakenkti Lietuvos valstybei ir pasmerkti šalies tarptautinių susitarimų laužymui, milžiniškoms milijoninėms ar net milijardinėms baudoms. Su tuo susiję sprendimai turėtų būti priimami atsakingose ES institucijose, kur ir gimė tarptautiniai įsipareigojimai“. Tačiau birželio viduryje situacija pasikeitė – prasidėjo tranzito ribojimas (detaliau apie tai – čia).

Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio: „Kalbant apie atkirtį Rusijos ir Baltarusijos agresijai, pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti nutraukti visus ekonominius ryšius“. Europos Komisijos narys Thierry Bretonas, atsakingas už vidaus rinką, laišku kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę su kvietimu veikti kolektyviai priimant sprendimus dėl sankcijų taikymo Rusijai ir Baltarusijai.

Lietuvos transporto ir logistikos įmonės gali tikėtis netiesioginės finansinės paramos, jei dėl Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų bus sustabdytas krovinių gabenimas Rytų kryptimis, balandžio 13 d. pareiškė susisiekimo ministras M. Skuodis. „Kalbant apie pagalbos priemones, kol kas yra svarstomi horizontalūs klausimai, galbūt mokesčių atidėjimas, kas yra įmanoma ir dabar individualioms įmonėms, galbūt lengvatinės paskolos, na, bet mes dar matysime“, – sakė M. Skuodis. Pasak jo, piniginių kompensacijų vežėjams klausimas šiuo metu nėra svarstomas. Jis pabrėžė jau anksčiau paraginęs Rusijos ir Baltarusijos rinkose dirbančias transporto įmones įsivertinti galimas rizikas. „Svarbiausia žinutė, kuri iš manęs buvo, kad vežėjai įsivertintų rizikas. Mano rekomendacija yra nutraukti tuos ryšius, kurie yra su Baltarusija ir Rusija, nes mes tikrai nežinome, kas teisės viršenybės principo nesilaikančiose šalyse gali atsitikti su jais“, – tvirtino M. Skuodis.

„Siekiame, kad kuo daugiau dėl COVID-19 pandemijos su likvidumo sunkumais ir tiekimo grandinės sutrikimais suduriančių verslo subjektų turėtų galimybę gauti pagalbą ir siūlome į ūkinių veiklų sąrašą įtraukti (…) krovinių kelių transportą“, – pasakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, įmonės, kurios turi problemų, susiduria su tiekimo grandinės sutrikimais ir yra nukentėjusios, galės pretenduoti į tiesiogines COVID-19 paskolas.

Čia, čia, čia ir čia – informacija apie paskolas ir mokestines lengvatas, kurias galės gauti Lietuvos vežėjai.

Nuo balandžio 16 d. Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas ES vežėjams - krovinius reikės perduoti specialiuose punktuose (detalės – čia, čia, čia ir čia, daugiau apie degalų pirkimo sąlygas ir galimybes – čia ir čia). Čia, čia, čia ir čia (ypač daug detalių), taip pat čia (apie operacijų tipus ir deklaracijų pildymą) ir čia (apie TIR-knygelės naudojimą po perkabinimo/perkrovimo operacijos) – papildomi šalies muitinės komiteto išaiškinimai šioje srityje. Čia – pakoreguota navigacinių plombų naudojimo tvarka, o čia – sprendimas dėl krovinio perdavimo operacijos registravimo procedūros supaprastinimo. Čia – informacija apie galimybę padaryti vieningą tranzito deklaraciją, perduodant krovinį Baltarusijoje. Čia – Lietuvos muitinės komentarai. Papildoma aiškinamoji (teisinė) informacija – čia. Tuo pat metu Baltarusija sušvelnino maisto prekių importo ribojimus (detalės – čia).

Čia – papildomas punktas tiems, kas važiuoja per Baltarusijos-Latvijos sieną.

———————————————

Čia – atnaujinama (du kartus per dieną) informacija apie laisvas vietas krovinių perdavimo vietose. Čia – informacija apie papildomą vietą perdavimo/perkabinimo operacijoms, jeigu vežėjas atvyksta į Baltarusiją per punktus „Grigorovščina“ ir „Urbany“. Čia – informacija apie papildomą laukimo zoną Breste. Čia – „Beltamozhservice“ kontaktai ilgalaikių sutarčių sudarymui, kad krovinių perdavimo procesas palengvėtų (tik pažymėtina, kad „Beltamozhservice“ atžvilgiu įvestos ES sankcijos - daugiau apie tai čia ir čia), o čia – jo patarimai vairuotojams dėl veiksmų algoritmo įvairiuose krovinių perdavimo punktuose. Čia – Baltarusijos muitinės komiteto rekomendacijos, renkantis sienos kirtimo ir krovinio perdavimo punktą.

Čia, čia ir čia – bendras ekspertinis žvilgsnis į besiklostančią situaciją iš Baltarusijos.

Spalio 7 d. buvo oficialiai pranešta, kad Baltarusija nuo spalio 10 d. pardavinės leidimus ES vežėjams. Daugiau detalių – čia.

Rusija iš pradžių susilaikė nuo atsakomųjų veiksmų (nusprendė įvertinti Baltarusijos schemą, ir čia – informacija apie įvykdytų krovinių perdavimo operacijų skaičių kelių dienų bėgyje), tačiau jos vežėjai prašė padaryti tai, ką padarė Minskas (detaliau – čia ir čia). Rusijos parlamente ši idėja salaukė paramos, tačiau institucinė diskusija tęsėsi ilgai (detaliau: čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia ir čia), kalbėta apie išimtis. Šalies muitinė išaiškino, kaip vyktų krovinių perdavimas, ir ruošėsi jam. Čia teigiama, kad Rusija praktiškai pasirengusi baltarusiškos schemos įgyvendinimui. Galiausiai Rusijos vyriausybė priėmė atitinkamą nutarimą, draudžiantį ES vežėjams vykdyti pervežimus šalies teritorijoje (jį galima rasti – čia), bet yra nemažai išimčių. Žemiau pateikiame ASMAP rekomenduojamą krovinių perdavimo punktų sąrašą. Kaliningrado sričiai – išimtis.

Čia – Rusijos Federalinės Muitinės Tarnybos paaiškinimai, kaip turėtų vykti krovinių perdavimas. Čia, čia, čia, čia, čia, čia ir čia – svarbūs išaiškinimai dėl europinių puspriekabių perkabinimo ir naudojimo. 

Paspaudus šią nuorodą, galima rasti didelį teisinį-analitinį straipsnį apie tai, ką turi žinoti vežėjas apie savo atsakomybę, atliekant krovinio perdavimo / perkabinimo operaciją.

Čia – informacija apie leidimų įvažiuoti į Vyborgo muitinės kontrolės punktus sistemą. Čia – informacija apie Rusijos leidimų pildymo specifiką, o čia – apie apskaitos talono turėjimą, atliekant krovinio perdavimo operaciją. Čia – informacija lietuviškai. Čia ir čia – pirmi (ne patys geriausi) Rusijos vežėjų įspūdžiai apie naują tvarką. Tuo tarpu Rusijos muitinė sako, kad nauja tvarka veikia be problemų.

2022 m. pabaigoje Rusijos draudimas ES vežėjams buvo pratęstas 6 mėnesiams iki 2023 m. birželio 30 d.

Rusijai ketinant įvesti atsakomąsias sankcijas ES vežėjams, kai kurie Lietuvos transporto įmonių atstovai pasakė, kad didžiosioms įmonėms žala bus minimali, tačiau kur kas labiau nukentės smulkus ir vidutinis verslas. „Dabar yra sprendimas, kad ribojantys veiksmai bus taikomi iki gruodžio 31 dienos. Svarbu tai, kad jie visko apskritai neuždraudžia, bus leidžiama įvežti maisto prekes, gyvus gyvūnus, farmaciją. Viskas nėra uždaroma 100 proc.“, – ramino TTLA generalinis sekretorius P. Drižas. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad didžiausia problema gali tapti patekimas ne į Rusiją, o į Centrinę Aziją – pirmiausiai, į Kazachstamą. „Vežėjai gal suras kitų kelių, išeičių. Geografiškai visgi kol kas atrodo, kad ten važiuoti ne per Rusiją ir Baltarusiją niekaip neapsimokės“, – pažymėjo P. Drižas (daugiau vertinimų – čia, čia, čia, čia ir čia).

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė tikina, kad įvestais apribojimais Kremlius labiau nubaudė save, o ne Lietuvą ar ES. Išskirtinių valstybės pagalbos priemonių nukentėjusiems vežėjams šiame kontekste nenumatoma. Tuo pat metu ji pažymėjo, kad ministerija su verslu diskutuoja, kaip išsaugoti ryšius su Centrinės Azijos regionu, ir paaiškino, kad Lietuvoje įvedama naujovė – trečiųjų šalių įmonėms suteikiamas leidimas vežti krovinius iki terminalo Lietuvoje, o vėliau tą krovinį perimtų Lietuvos vežėjas ir toliau transportuotų į ES valstybes. „Įvesta nauja terminalinio leidimo forma. Tai reiškia, kad visi trečiųjų šalių vežėjai gali atvežti iki terminalo Lietuvoje, o čia krovinius perima vietiniai vežėjai ir gali juos vežti kitur. Čia ir yra pagrindinė naujovė, kurios iki šiol nebuvo“, – kalbėjo L. Maskaliovienė. „Deramės su kiekviena šalimi ir siūlome vežti krovinius į Lietuvą iš tų pačių Vidurio Azijos šalių į terminalus Lietuvoje, kad Lietuvos vežėjai galėtų naudotis savo rinka ES ir vežti krovinius toliau į kitas ES valstybes. Tai ir yra tas verslo modelis“, – pridūrė ji.

Čia, čia, čia, čia, čia, čia ir čia – ekspertų žvilgsnis į bendrą situaciją iš Rusijos pusės ir galimas kontrsankcijas (beje, šalies transporto ministras pareiškė, kad Vakarų sankcijos sulaužė jos logistiką, ir todėl ji planuoja plėtoti koridorių Šiaurė-Pietūs, čia ir čia – situacija Rusijos sunkvežimių rinkoje, čia – atsarginių dalių rinkoje). Čia ir čia – informacija apie tai, kaip Rusija apeina ES transporto sankcijas (tame tarpe, naudojant lengvus krovininius automobilius).

Čia ir čia – informacija apie Kazachstano kontroliuojančių institucijų veiksmus Baltarusijoje perduotų krovinių atžvilgiu. Transporto priemonės buvo sulaikomos. Vėliau lygtais buvo priimtas sprendimas vežėjų naudai, bet galutinio teisinio aiškumo nebuvo (detalės – čia ir čia). Liepos pradžioje jis atsirado (detaliau – čia ir čia). Čia, čia, čia, čia, čia ir čia (detalus kazachų išaiškinimas) – informacija apie papildomą Kazachstano reikalavimą perkrovimo/perkabinimo operacijas vykdantiems vežėjams, susijusį su leidimais (vėl labai komplikuoja situaciją). 2023 metais Kazachstanas pakoregavo taisykles šioje srityje: pakeitimai – čia, čia ir čia (atnaujintas laikinas leidimas užsienio vežėjams gabenti į šalį kitoje šalyje perduotas prekes). Be to, Kazachstanas, kaip teigiama, patiria nuostolių dėl didelių Rusijos ir Baltarusijos vežėjų, perkėlusių savo veiklą į šią šalį, kad galėtų išvengti ES sankcijų (daugiau apie tai – čia, čia, čia ir čia). Čia – Uzbekistano reikalavimas, susijęs su leidimais perkrovimo/perkabinimo operacijos atveju.

Lietuvos eksporto į Centrinės Azijos šalis mastai nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo kartais, tačiau mūsų šalies vežėjai šia situacija vargiai geba pasinaudoti. „Lietuvos vežėjai nebegali važiuoti į Rytus. Kazachstaniečiai, uzbekai, kirgizai dėl to įgavo konkurencinį pranašumą, nes jie gali važiuoti ir į Europą, ir į Rusiją bei Baltarusiją“, – pažymėjo muitinės tarpininko paslaugų bendrovės „Bunasta“ vadovas ir akcininkas Jurgis Adomavičius.

Čia – LVS generalinio sekretoriaus Sigito Žiliaus nuomonė apie paskutines permainas ir jų įtaką Lietuvos vežėjams, čia – SEB banko valdybos nario Viliaus Juziko įžvalgos. „Linavos“ prezidentas R. Austinskas tikina, kad apie 10 proc. Lietuvos vežėjų turimo parko važiuoja į Rusiją ir Baltarusiją: „Tai nėra labai daug, bet jeigu įmonės dirba toje rinkoje ir nebegali važiuoti, joms yra blogai. Mano ir mūsų vežėjų noras yra tas rinkas išlaikyti, nes yra daug gyventojų, dideli žemės plotai, daug potencialo turi. Jeigu nebus lietuviai, bus lenkai, latviai“, – konstatavo jis. Daugiau šalies transporto ir logistikos sektoriaus atstovų nuomonių apie naujas realijas – čia ir čia.

Čia – Lietuvos muitinės veiksmai, kovojant su abejotinu eksportu į Rytus. Tuo pat metu Lietuvos vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui į Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą papildomai įtraukti daugiau nei penkiasdešimties pozicijų ir subpozicijų dvejopo naudojimo prekių, kurios per Lietuvos teritoriją yra eksportuojamos pro Baltarusiją ir Rusiją daugiausiai į Vidurio Azijos šalis ir gali būti naudojamos vykdant karo veiksmus Ukrainoje. 

ES priėmė 11 sankcijų prieš Rusiją paketą, kuriame yra draudimas naudoti ES teritorijoje rusiškas priekabas ir puspriekabes (neliečia pervežimų į Kaliningrado sritį, detalesnis paaiškinimas – čia). Savo ruožtu Rusija pratęsė ir sugriežtino draudimą ES vežėjams (detaliau – čia). Čia – naujos ES sankcijos Baltarusijos atžvilgiu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.