Lietuvos vežėjų nuotykiai Rusijoje: vietoje recepto – seminarai

Russian border crossing point.

Rusija kitų šalių vežėjams sugeba paruošti nelengvai įkandamus rebusus. Dažniausiai juos tenka spręsti, parenkant į šią šalį vežamam kroviniui būtiną leidimą. Kalbant apie Rusiją, ši tema mūsų vežėjams yra bene skaudžiausia. Ir prie jos sugrįžtama po kiekvieno Lietuvos ir Rusijos delegacijų susitikimo.

Tai nėra paslaptis: Rusija akivaizdžiai siekia riboti savo teritorijoje dirbančių užsienio vežėjų skaičių. Ir negalima sakyti, kad toks siekis yra nenormalus ar „pasaulyje neturintis analogų“. Specialiais administraciniais metodais savo transporto verslą nuo išorinio poveikio saugo tiek ES, tiek Kinija, JAV ar kitos didelės rinkos.

Tačiau iki šiol Rusija buvo svarbi rinka ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos ar Rumunijos vežėjams. Dešimtys tūkstančiai šių šalių sunkvežimių zuja Rusijos platybėmis, sudarydami milžinišką konkurenciją vietiniams vežėjams. Todėl RF vadovybė imasi priemonių, kuriomis savo rinkos pamažėle stumia visus įsibrovėlius.

Geriausias metodas tai padaryti – sumaniai paskirstant su kitomis šalimis apsikeičiamus leidimus. Pavyzdžiui, rusai praėjusių metų pabaigoje pavyzdingai pasidalino leidimus su Lietuva, sudarydami sau puikias galimybes pasiimti Lietuvoje esančius krovinius ir ribodami mūsų vežėjų galimybes daryti tą patį. Tai – vežėjų nuomonė, nes deryboms vadovavęs Susisiekimo Ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius sako, kad lietuviai turi geriausias įmanomas sąlygas. Ir statistika patvirtina jo žodžius. Bet apie tai – toliau.

Reisas – vienas, leidimai – du?

Kitas geras rinkos reguliavimo metodas išoriškai nėra panašus į administracinę priemonę, tačiau jis efektyviai riboja ES šalių vežėjų norą važiuoti į Rusiją: tai – nevienodas 301-ojo Rusijos transporto ministerijos įsakymo traktavimas.  Tiek nevienodas, kad vežėjai bemaž pusmetį negali suprasti (nei patys, nei su teisininkų pagalba), su kokiu dokumentų komplektu jie turi važiuoti į Rusiją, kad jų darbas būtų laikomas „teisėtu“. Esmė tame, kad į Rusiją įvažiuojantis transportas (muitininko sprendimu) įleidžiamas su vienokiu leidimu, o vidaus keliuose vietinė transporto inspekcija reikalauja jau kitokio leidimo. Vežėjas, inspektoriams negalintis pateikti reikalaujamo leidimo, baudžiamas 150 000 rublių (apie 2 300 eurų) bauda. Apie tokius atvejus rašė ne tik Cargo.lt forume diskutuojantys vežėjai, bet ir Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD. Pastaroji, su savo Vyriausybės palaikymu, ilgai kankino Rusijos delegaciją kol, viceministrų lygmenyje vykusių net kelių derybų metu išsikovojo specialią instrukciją, kurioje nurodoma, kaip turėtų būti traktuojamas minėtas 301-asis straipsnis ir kaip būtų išvengiama su logika prasilenkiančio reikalavimo vieno vežimo metu turėti du skirtingus leidimus.

Nepaisant to, kad ir po šios instrukcijos pasirašymo ZMPD kurį laiką rašė apie Rusijoje baudžiamus Lenkijos vežėjus, atrodo, kad lenkai išlaikė savo pozicijas.

O kaip tai vyksta Lietuvoje?

2016 metų lapkritį, Maskvoje įvykusias leidimų dalybas tiek atskiri vežėjai, tiek „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pavadino visišku fiasko. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia.

Šių derybų metu buvo sutarta 2017 metų pavasarį surengti kitą, „kontrolinį“ susitikimą, kurio metu būtų aptarti einamieji klausimai. Taip ir padarė.

„Linavos“ pranešimuose skelbta, kad balandžio pradžioje vykusiame Lietuvos ir Rusijos delegacijų susitikime buvo kalbėta apie situacijas, kai vieno vežimo metu reikalaujama pateikti du skirtingus leidimus.

Tai sužinoję, norėjome išsiaiškinti apie šio susitikimo metu pasiektus rezultatus. Tai yra – ar galima tikėtis palankių pokyčių ir kada jų galima tikėtis? Su šiuo (ir keliais kitais) klausimais kreipėmės į Lietuvos delegacijos vadovą V. Kondratovičių ir „Linavos“ prezidentą Erlandą Mikėną. Čia susidūrėme su netikėtai ilgu laiko „marinavimu“: pirmasis atsakyti į klausimus sutiko, praėjus porai savaičių nuo mūsų kreipimosi, o „Linavos“ atstovai, po mėnesį trukusių svarstymų apsisprendė neteikti oficialaus komentaro šiais klausimais.
Galime spėti, kad bet kokie komentarai šia tema galėtų pakenkti artimiausioms deryboms. O į jas Rusijos atstovai ateina nepriekaištingai pasiruošę – net atsispausdinę viešoje erdvėje pasirodžiusius „Linavos“ atstovų (taip pat ir privačių asmenų!) pasisakymus. Galima numanyti, kad kitose derybose ant stalo gulės ir šis straipsnis.

Trumpiau tariant – „viskas, ką jūs pasakysite, gali būti panaudota prieš jus!“

Kol nepradėjote Rusijai pavydėti derybininkų, grįžkime prie problemos.

Sprendimui – seminaras

Akivaizdu, kad abi pusės pripažįsta šios problemos egzistavimą. Tačiau kas nuspręsta šio susitikimo metu? Lietuvos pusė prašė to paties, ko pernai prašė lenkai: aiškaus 301-ojo įsakymo traktavimo. Kaip minėta, lenkai sugebėjo išsireikalauti abiejų šalių viceministrų pasirašytos instrukcijos, leidžiančios vienareikšmiai traktuoti Rusijos įstatymus.

Bet Lietuvos atveju viskas kitaip: Rusijos pusė nusprendė, kad keisti reikia ne jų institucijų pareigūnų veiklą, o specialiuose seminaruose apmokyti Lietuvos vežėjus tinkamai paruošti dokumentus. Trumpiau – „ne aš turiu problemų su pasauliu, o pasaulis turi problemų su manimi“.

Toliau seka marinuojantis žaidimas atidėliojamaisiais terminais: nuspręsta per mėnesį pasiruošti mokomiesiems seminarams (šis terminas jau praėjo, taigi pats metas laukti žinių), apmokyti ir tada žiūrėti, kaip seksis mūsų vežėjams. Pasak V. Kondratovičiaus, tokį seminarą galėtų rengti „Linava“, VKTI, ar kažkuri kita organizacija.

Paklausti apie didėjančius dalinių krovinių srautus į Rusiją ir galimybę padidinti tokiems vežimams reikalingų vežimų skaičių, svečiai atsakė šį klausimą norintys apsvarstyti 2017 metų rudenį, kai bus surengtas dar vienas, planinis delegacijų susitikimas.

Taigi, laikas bėga, bet jokių teigiamų poslinkių nematyti. Jei neįvyks stebuklas (o jis, greičiausiai, neįvyks), tai rugsėjį bus metai, kai mūsų vežėjai važiuoja į Rusiją arba su dviem leidimais (trišaliai yra aukso vertės, nes šiems metams Rusija tokių leidimų skyrė Lietuvai beveik 20 (!) kartų mažiau, nei dvišalių), arba su vienu, rizikuodami gauti didžiules baudas už „netinkamą pervežimo tipą“.

Iš Rusijos delegacijos pusės malonu tai, kad jie pasiūlė visais atvejais kreiptis į RF transporto priežiūros institucijas, žadėdami operatyviai spręsti iškilusias tokio pobūdžio problemas. Kitas malonus pažadas – pasibaigus trečiųjų šalių leidimams, rusai pažadėjo papildyti mūsiškes atsargas, net nelaukiant planinio susitikimo. Nepatvirtintais duomenimis, šie leidimai Lietuvoje gali baigtis jau šį gegužį, tačiau kiti šaltiniai tvirtina, kad jų turėtų užtekti iki rudens, o tikrąja informacija disponuojanti VKTI iki straipsnio publikacijos nepateikė oficialaus atsakymo apie esamą padėtį.

Beje, V. Kondratovičius tvirtina, kad esama nemažai atvejų, kai Lietuvos vežėjai naudoja trišalius leidimus, net veždami dvišalį krovinį, beprasmiškai sugadindami vertingą dokumentą (kas vežėjams belieka, jei dėl „tinkamo“ leidimo ir „teisingo“ pervežimo tipo spendžia Rusijos muitininkas arba transporto inspektorius, o Lietuvoje niekam nerūpi, kokia institucija turėtų imtis spręsti šį reikalą taip, kaip jis būtų išspręstas visiems laikams?).

O dabar lieka tikėti rusų pažadais ir jų gera valia. Nes, derybiniu požiūriu, Lietuvos delegacija visus savo turėtu svertus – leidimus Rusijai – atidavė dar praėjusį lapkritį. Todėl dabar bet koks pageidavimas būtų vertinamas ne kaip sąlyga, o tik kaip prašymas.

Viskas gerai!

V. Kondratovičius tvirtina, kad pastarojo meto statistika rodo, kad Lietuvos vežėjai Rusijoje veikia puikiai: labai gerus praėjusių metų rezultatus šiais metais pavyko dar labiau pagerinti, o iš Lietuvos į Rusiją išvežamus dvišalius krovinius beveik lygiomis dalimis dalinasi abiejų šalių vežėjai. Tačiau tai – jau istorija. O kaip atrodo perspektyva? Ar jos neapribos reikalingų leidimų stygius?

V. Kondratovičius tvirtina, kad tikrai ne. Pasak jo, trečiųjų šalių krovinius į Rusiją Lietuvos vežėjai gali vežti, naudodami dvišalius leidimus, prie jų pateikdami pavedimo („poručenije“) originalą arba prekės įvežimo į Lietuvą CMR važtaraščio kopiją, nurodančią, kad prekė Lietuvoje buvo iškrauta, terminale apdorota ir perkrauta. Viskas būtų labai gražu, jei ne viena „techninė smulkmena“ – vokas su pavedimo originalu keliauja iš Rusijos į Lietuvą apie 2-3 savaites, o krovinį reikia vežti rytoj. Kai dėl kiekvieno krovinio vyksta arši kova, tai tokią prabangą, kaip išankstinis pervežimų planavimas, tenka pamiršti.

Valdininkas atkreipė dėmesį, kad tiek Susisiekimo ministerija, tiek „Linava“ renka ir analizuoja informaciją apie visus atvejus, kai vežėjams skiriamos nepagrįstos baudos. Ir vežėjai, norėdami spręsti sistemines problemas, turi kreiptis į ministeriją, pateikdami konkrečius pavyzdžius, kuriuos būtų galima panaudoti, formuojant tolimesnes vežėjų veiklos sąlygas.

Pasak V. Kondratovičiaus, baudas Rusijoje Lietuvos vežėjai gauna už tai, kad paprasčiausiai surenka netinkamą dokumentų paketą. Pavyzdžiui, yra galimybė vežti krovinius su dvišaliu leidimu, pateikiant CMR važtaraščio, su kuriuo ta prekė buvo atvežta į Lietuvą, kopiją. Pasak V. Kondratovičiaus, šios galimybės nėra efektyviai išnaudojamos, nepateikiant ankstesnio vežimo važtaraščio kopijos.

Dėl reikalavimo dviem leidimams jis taip pat turi paaiškinimą: Rusijos muitinė ar transportą tikrinanti institucija neatsako už kitos institucijos pareigūnų vykdomus veiksmus (suprantama – jei nėra vieno dokumento, paaiškinančio, kaip visos tarnybos turi traktuoti kitą dokumentą, tai kiekviena tarnyba traktuos jį savo funkcijų ir supratimų ribose). Todėl muitininkas atlieka savo darbą, įleisdamas krovinį, o inspektorius prie to paties klausimo prieina kitu kampu.

O vežėjai už tai susimoka.

Ir pabaigai – klausimas apie tai, kaip galėtų atrodyti tobulos artėjančio rudens derybos su Rusija? Ką galima padaryti, užtikrinant kuo didesnę į šią šalį važiuojančių Lietuvos vežėjų laisvę? – V. Kondratovičius į tai atsako klausimu: „kokia gali būti didesnė laisvė, nei vežti trečiųjų šalių krovinius su dvišaliu leidimu?“

Galime pateikti du variantus: arba viskas taip ir yra, arba pašnekovas sumaniai saugo rengiamą naujų derybų strategiją.

Komentarai

Linas Butkus 2017-05-24 14:30

Dėmesio - pataisymas: V. Kondratovičius patikslino paskelbtą netikslią informaciją: į Rusiją krovinius leidžiama vežti ne pateikiant dvišalį leidimą ir važtaraščio, su kuriuo į Lietuvą buvo įvežtas krovinys, ORIGINALĄ, bet šio važtaraščio KOPIJĄ. Atsiprašome už šią klaidą. Tekste ji ištaisyta.

Lidija Buoželienė 2017-05-23 16:08

Vadovaujantis 301 įsakymu, pateikus CMR, su kuriuo krovinys atvyko į Lietuvą, galimas pervežimas su dvišaliu leidimu. Tačiau tas CMR turi būti nepriekaištingai užpildytas. Turi būti ir pardavėjas ir Rusijos pirkėjas, kuris vėliau nurodomas naujai išrašytame CMR. Taip pat turi sutapti ir vietų skaičius, ir krovinio svoris. O taip užpildyti CMR vežant krovinius iš Europos pasitaiko labai, labai retai. Kiek teko gauti CMR, su kuriais atvyksta kroviniai į Lietuvą, visiškai netinkami pateikti RUS Transporto inspekcijai.Jie į juos net nepažiūrės, nes dažniausiai vairuotojai patys užpildo CMR. Europoje tai priimtina, bet Rusijoje........

Gintaras Žukas 2017-05-23 14:13

ir tai kiek esu susipažinęs su 301 įsakymo pataisom, taikoma man regis tik daliniam kroviniui, o ne pilniem, jei aš netikslus, pataisykite mane.

Gintaras Žukas 2017-05-23 14:12

"Pasak V. Kondratovičiaus, baudas Rusijoje Lietuvos vežėjai gauna už tai, kad paprasčiausiai surenka netinkamą dokumentų paketą. Pavyzdžiui, yra galimybė vežti krovinius su dvišaliu leidimu, pateikiant originalų CMR važtaraštį, su kuriuo ta prekė buvo atvežta į Lietuvą. Pasak V. Kondratovičiaus, šios galimybės nėra efektyviai išnaudojamos, nepateikiant ankstesnio vežimo važtaraščio originalo arba pateikiant ne originalą."Klausimas V.K. iš kur ir pas ką gauti tą ankstesnio vežimo CMR važtaraščio originalą????

Gintaras Žukas 2017-05-23 14:11

<> Klausimas V.K. iš kur ir pas ką gauti tą ankstesnio vežimo CMR važtaraščio originalą????

Atroškevičius Mečislavas 2017-05-23 11:56

Aš jau apie tai rašiau - tai pilnas Lietuvos vežėjų interesų išdavimas. Šiandien yra toks paritetas, Lietuva panaudojo 2015 metais apie 56000 Rusijos leidimų, o 2016 - metais apie 70000. Tuo tarpu Rusija 2015 metais gavo 259500 vnt. Lietuvos leidimų, o 2016 metais 253500 vnt. leidimų. Va toks pas mus su Rusija paritetas. Todėl šiandien galima teigti, kad Mikėnas atstovauja ne Lietuvos vežėjus, o Rusijos vežėjus, nors atlyginimą gauna lyg tai iš Lietuvos vežėjų. Va toks yra paradoksas "ant" tos Lietuvos... Bet vežėjai patys kalti, nes mes kaip avinų banda nieko iš nieko nereikalaujame. Mano siūlymas yra paprastas, grąžinti specialius leidimus Kaliningrado tranzitui, kuriam taikyti analogišką tvarką, leidžiančią Kaliningrado tranzito režimą taikyti tik rusiškos kilmės prekėms. Visiems kitiems kroviniams įvesti analogišką trečių šalių krovinių sąvoką ir ją taikyti Rusijos vežėjams. Na ir pagrindinis reikalavimas - leidimų apsikeitimo paritetas.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,378
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 149
0