„Linava“ prieš profsąjungas – ilgas žaidimas
Pastaruoju metu Lietuvoje labai paaštrėjo tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kalba apie dvigubą minimalų atlyginimą, profesinės sąjungos irgi laikosi griežtos pozicijos, vežėjai savo ruožtu svarsto verslo perkėlimo į kitas šalis ir protesto akcijų galimybę. Tuo pat metu šalys lygtais derasi, bet, atrodo, kad negirdi viena kitos. Cargonews redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar joms pavyks rasti kokį nors abipusiškai naudingą sprendimą.
Mes jau rašėme apie sunkvežimių vairuotojų atlyginimo problemą Lietuvoje (informaciją šia tema galite rasti čia ir čia). Tada buvo padaryta išvada, kad jo koeficiento padidinimas iki 2 yra nepriimtinas vežėjams, nes tai būtų rimtas smūgis jų konkurencingumui. Tačiau „Linavai“ kol kas nepavyko susitarti su profsąjungomis, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija didžiąja dalimi yra jų pusėje. Tuo pat metu vis dar neaišku, ko būtent nori visos šalys ir kokiam kompromisui jos pasiruošusios. Todėl Cargonews redakcija nusprendė apibrėžti bent jau startines jų pozicijas.
„Linavos“ pozicija
Kai mes kreipėmės į „Linavą“, mums buvo pasakyta, kad asociacija ir profsąjungos sutarė viešai nekomentuoti derybų eigos. Tačiau tam tikras išvadas dėl vežėjų pozicijos galima padaryti.
Pavyzdžiui, neseniai atvirą laišką visuomenei parašė „Linavos“ prezidiumo narys Olegas Tarasovas (visą jo tekstą galima rasti žemiau). Pirmiausiai jis pažymėjo, kad rinkiminiuose lozunguose paskendusios profsąjungos ir vyriausybė ėmė atvirai šantažuoti vežėjus, primesdami jiems „iš viršaus“ sprendimus (vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimas iki 2), kurie nenaudingi niekam, nors Lietuvos Konkurencijos taryba aiškiai pasakė, kad valstybė neturi kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius – ypač jei tai paveiks konkurencingumą.
Galiausiai, anot O. Tarasovo, transporto kompanijos perkels savo verslą į kitas šalis, biudžetas praras mokesčius (Lietuvos vežėjų sąjungos prezidento Rimanto Purono teigimu – daugiau nei 1 milijardą eurų), o realios vairuotojų pajamos sumažės. Todėl jam kilo klausimas: „Profsąjungos veikia Lietuvos ar kažko kito labui?“ Šiame kontekste „Linavos“ prezidiumo narys paragino vežėjus pagalvoti apie protesto akcijas kaip savo teisės į sąžiningą konkurenciją gynimo būdą, kadangi kalba ne apie pelno dydį, o apie išgyvenimą. Tuo pat metu asociacija mums patvirtino, kad joje yra tiek radikaliai nusiteikusių, tiek santūresnių narių, bet protesto akcijų organizavimo galimybė svarstoma rimtai – viskas priklausys nuo tolimesnės įvykių eigos.
Tokiu būdu, nenuostabu, kad, kaip mūsų redakcijai pasakė artimas deryboms šaltinis, „Linava“ sieks, kad vairuotojų atlyginimo koeficientas liktų toks pat – 1,3. Taip pat todėl, kad koeficiento 2 įvedimo atveju jų realios pajamos sumažės (vežėjai bus priversti mažinti dienpinigius), ir jie važiuos dirbti į kitas šalis (kaip parodė apklausa, daug vairuotojų – ypač užsieniečiai, kurie pagrinde dirba šalies transporto įmonėse – nori gauti daugiau pinigų šiandien, o ne socialinių garantijų rytoj), ko pasėkoje Lietuvos vežėjai susidurs su dar didesniu kadrų trūkumu (papildoma informacija čia). Kartu jis pažymėjo, kad derėtis su profsąjungomis labai sudėtinga, kadangi jos neturi aiškios vieningos pozicijos, ir sunku pasakyti, kiek jas galima vertinti kaip tolimųjų reisų vairuotojų atstovus (dėl šios priežasties ir todėl, kad „Linava“ irgi nėra visų Lietuvos vežėjų atstovė, problematiška kalbėti apie kažkokios kolektyvinės sutarties pasirašymą autotransporto sektoriuje).
Kaip apibendrino mūsų pašnekovas: „Vežėjai, žinoma, vienaip ar kitaip sugebės prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tačiau kam nuo to bus geriau – jiems, valstybei, vairuotojams? Niekam“.
Profsąjungų pozicija
Kai mes susisiekėme su profsąjungų, kurios dalyvauja derybose su „Linava“, atstovais, jie mus irgi atsakė, kad negali komentuoti situacijos, nes taip sutarta su vežėjais. Tačiau ir šiuo atveju galima padaryti tam tikras išvadas.
Pavyzdžiui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė anksčiau pasipiktino tuo, kad „Linava“ vengia dalykinio pokalbio. Jos teigimu: „Jau gana susitikinėti, jau gana kalbėti apie nieką, jau reikia sėstis prie derybų stalo. Jei „Linava“ ir toliau ignoruos kolektyvines derybas, siūlysime kelti klausimą dėl vyriausybės nutarimo dėl koeficiento 2 iškėlimo“. Kitaip tariant, profsąjungų pozicija yra kieta, bet jos pasiruošusios dialogui.
Tą patį mums patvirtino artimas deryboms šaltinis. Anot jo, pirmiausiai reikia baigti kalbas apie tai, kad profsąjungos nevieningos ir nežino, ko nori – tai spekuliacijos ir manipuliacijos. Antra, pašnekovo nuomone, vežėjai turi susitaikyti su permainų būtinybe. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad, jeigu jų pozicija vairuotojų atlyginimo klausimu būtų konstruktyvesnė, jau seniai galima būtų susitarti dėl pereinamojo laikotarpio, ir šios permainos (koeficiento didėjimas) galėtų vykti palaipsniui. Bet net dabar, šaltinio teigimu, profsąjungos pasirengusios kompromisui, jeigu jis bus paremtas paskaičiavimais ir atsižvelgs į vairuotojų interesus.
Tačiau, kaip pabrėžė mūsų pašnekovas, „Linava“ užsispyrusiai nenori nieko keisti ir tikisi, kad jai pavyks išsaugoti status quo. Todėl, pasak jo, pasirinkta neterminuotų derybų (laiko tempimo) rinkimų, po kurių vyriausybės pozicija gali pasikeisti, kontekste strategija. Tokiu būdu, daug kas šiuo atveju priklauso nuo šalies valdžios.
Valstybės pozicija
Jeigu kalbėti apie valdininkų poziciją, tai situacija sudėtinga ir įdomi. Seimas (kur dominuoja „Valstiečių“ partija, kuri kontroliuoja vyriausybę) priėmė rezoliuciją, kurioje ragina ministrų kabinetą gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas Linas Kukuraitis kalba apie koeficiento 2 įvedimą, ir šios ministerijos atsakyme mūsų redakcijai juodu ant balto parašyta: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo pasiūlymą dėl 2 minimalių algų mokėjimo tolimųjų reisų vairuotojams pateikė Trišalei tarybai dar 2018 m. gruodžio mėnesį ir pakvietė vežėjus bei darbuotojus deryboms. Derybų rezultatų lauksime iki 2019 m. gegužės 28 d. Jeigu susitarimų pasiekta nebus, tuomet savo pasiūlymą teiksime derinti suinteresuotoms institucijoms ir patvirtinsime“.
Tuo pat metu susisiekimo viceministras Ričardas Degutis su tokia pozicija nesutinka. Tačiau su ja sutinka premjeras Saulius Skvernelis, kurio santykiai su susisiekimo ministerijos vadovu Roku Masiuliu ne patys geriausi. Tuo pat metu, kaip mums pasakė vežėjų atstovas, „Linavą“ supranta ūkio ministerija (kadangi nenori vežėjų persikėlimo į kitas šalis), bet vargu ar jos vadovas Virginijus Sinkevičius ginčysis su vyriausybės vadovu. Tačiau net ne tai svarbiausia, kadangi po prezidento rinkimų gali pasikeisti ministrų kabineto sudėtis. Ir kas tada?
Kaip pažymėjo neseniai savo postą palikęs „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas: „Reikia „Linavos“ lyderystės, kad klausimas būtų nukeltas. Kitaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaikys profsąjungų poziciją, kas būtų pražūtinga Lietuvos vežėjams“. Tačiau, kaip mums pažymėjo artimas deryboms šaltinis, asociacija negalvoja apie konkrečius kompromiso su profsąjungomis pasiekimo terminus, o į socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją žiūri kaip į bandymą rinkiminiu laikotarpiu būti „geru policininku“, kuris nori perkelti atsakomybę už galutinį sprendimą ant vyriausybės ir/ar Seimo pečių. Gegužės 15 d. įvykusio „Linavos“ kongreso metu buvo pasakyta, kad derybos su profsąjungomis gali tęstis iki pusmečio. Kiek pagrįsta tokia pakankamai ambicinga vežėjų pozicija?
Tam tikra prasme pagrįsta. Priminsime, kad gegužės 26 d. Lietuvoje įvyks antras prezidentinių rinkimų turas, ir net jeigu gegužės 28 d. kompromisas tarp „Linavos“ ir profsąjungų nebus pasiektas, ir socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlys vyriausybei patvirtinti dvigubą minimalų atlyginimą tolimųjų reisų vairuotojams, vargu ar kas nors „viršuje“ dabar spręs tokius rimtus klausimus (tuo labiau, priiminės galutinį sprendimą): kaip sakoma – ne iki to. Ir tai, žinoma, paranku vežėjams.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad „Linavos“ ir profsąjungų pozicijos yra sunkiai suderinamos, ir atrodo, kad jų žaidime gali būti tik vienas nugalėtojas. Šiame kontekste lemiamas žodis, matyt, priklausys vyriausybei. Kol kas ji gyvena permainų režimu rinkimų fone, kas naudinga vežėjams. Tačiau problema ta, kad tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento didinimo klausimas niekur nedings ir anksčiau ar vėliau vėl atsidurs darbotvarkėje, reikalaudamas atsakymo. Komentuodamas numatytas „Linavos“ derybas su profsąjungomis, jos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius pažymėjo: „Tikiu šių derybų sėkme“. Pažiūrėsime.
Komentarai
1993 metais, buvo laukinis verslo šėliojimas, dabar gi laukinis profsajungu šėliojimas. Tu profsajungų yra daugybė, visi deklaruoja, kad atstovauja vairuotojų interesus, o iš tikrujų žiūri tik savų, Kažkas atidirbinėja kažkieno pinigus
O koks procentas įmonių turi dvigubą buhalteriją ir vykdo įvairius nelegalius atskaitymus iš vairuotojų?
Ramunė Romeikienė, UAB "LITAKSA" & "ULTIMA RATIO". Dėkui Cargonews redakcijai už išties aktualų straipsnį. Lieka aktualūs klausimai, į kuriuos svarbu turėti atsakymus: 1) Koks procentas vairuotojų priklauso profsąjungoms? 2) Koks procentas Lietuvoje veikiančių transporto įmonių yra asociacijos "Linava" nariai? 3) Koks atstovavimo procentas suteikia tiek profsąjungoms, tiek "Linavai" mandatą atstovauti atitinkamai VISUS vairuotojus ir VISAS transporto įmones? 4) Kokius atlyginimų koeficientus mūsų valstybė yra nustačiusi (ar ketina nustatyti) KIEKVIENOS PROFESIJOS dirbantiesiems? Kai kuriose valstybėse, pvz., Prancūzijoje ir kt., išties yra valstybės nustatyti privalomi koeficientai kiekvienos profesijos ir kategorijos darbuotojams, siejami su minimaliu valandiniu atlygiu. Jeigu mūsų valstybė imsis atitinkamo imperatyvaus reguliavimo, kodėl gi ne - tuomet valstybė PRIVALO nustatyti koeficientus visų egzistuojančių profesijų darbuotojams, be kita ko, privalomai diferencijuojant šiuos koeficientus pagal kvalifikaciją ir darbo stažą. Priešingu atveju bus pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Na, o šios "profesionalų vyriausybės" (kabutės neatsitiktinai) prieš kurį laiką prastumtos antikonstitucinės LR CPK 306 straipsnio 3 dalies pataisos (pagooglinkite, kam įdomu) neišdegė - Konstitucinis Teismas gražiai padėjo pataisų kūrėjus į vietą. Tikėkimės, straipsnyje minimas ponulis kukū ir ko gaus lygiai tokį patį sėkmingą teisinį atkirtį. Vienas gerbiamas filosofas yra pasakęs labai taiklią frazę: "Sunku nubrėžti ribą tarp pagarbos asmeniui ir tolerancijos kvailybei". Faktas, kad kai kurių asmenų atžvilgiu ši riba išnyksta kaip dūmas.
O koks procentas vairuotoju priklauso komunistinems profsajungoms ?
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.