„Linavos“ Vilniaus regiono vežėjų susirinkimas: problemų daugiau nei sprendimų
Liepos 26 d. Vilniuje įvyko „Linavos“ Vilniaus regiono vežėjų susirinkimas. Jo dienotvarkė buvo labai turininga. Deja, susitikimo metu paaiškėjo, kad problemų vežėjams tik daugėja.
Susirinkimą pradėjo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovas. Jam baigus pranešimą, vežėjai tiesiog berte apibėrė jį klausimais. Pirmiausiai LTSA darbuotojui teko aiškintis dėl egzaminų tvarkos, norint gauti leidimą vežti pavojingus (ADR) krovinius. Susirinkimo dalyviai pažėrė priekaištų, jog dabartiniai egzaminų klausimai praktiškai nepalieka šansų juos išlaikyti, nes norint teisingai atsakyti, egzaminuojamiesiems reikia turėti profesoriaus laipsnį. Bet ir jis, vežėjų nuomone, gali nepadėti, nes užduotys suformuluotos taip, kad niekam neaišku, kaip jas išspręsti.
Esant tokiai situacijai, daugelis vairuotojų negali išlaikyti ADR egzaminų (kartais net nebando, teigdami, jog geriau mes darbą) ir yra priversti vykti egzaminuotis į kaimynines šalis – Lenkiją arba Baltarusiją, kur viskas paprasčiau. Bet blogiausia yra tai, jog kai kurie vairuotojai (iš nevilties) tiesiog „nusiperka“ ADR leidimus.
Vienaip ar kitaip, vairuotojai negali vežti pavojingų krovinių tol, kol laiko arba perlaiko egzaminus (perlaikymo reikia laukti savaitę). O juk vežėjams nėra nieko blogiau nei prarastas laikas ir prarasti užsakymai. Apmaudu, jog LTSA pažadai išspręsti šią opią problemą telieka pažadais – kol institucija ieško sprendimų, vežėjai patiria papildomų nuostolių.
Toliau buvo svarstomas vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo klausimas. Neseniai pasklido informacija, jog valdžia ketina imtis reformų. Pirma, pastaruoju metu į Lietuvą masiškai imigruoja Ukrainos piliečiai, ir augant darbuotojų iš šios šalies (taip pat ir transporto sektoriuje) skaičiui, ketinama įvesti kvotas. Bet gali nutikti taip, jog gerais norais bus išgrįstas kelias į pragarą… Valdžios noras apginti Lietuvos darbo jėgą nuo išorinės konkurencijos yra suprantamas, tačiau transporto sektoriaus problema yra ta, jog vietinių vairuotojų katastrofiškai trūksta. Jei bus įvestos kvotos, Lietuvos transporto įmonių galimybės vystytis bus apribotos, nes vairuotojai iš dangaus nekrenta.
Antra, pagal esamą tvarką leidimas laikinai gyventi Lietuvoje siejamas su vairuotojo iš trečiosios šalies darboviete. Kitaip tariant, jei vairuotojas nusprendžia pereiti dirbti į kitą Lietuvos transporto įmonę, leidimą gyventi turi tvarkytis iš naujo. Dabar svarstoma galimybė leidimą gyventi susieti ne su darboviete, bet su asmeniu, kad vairuotojai galėtų laisvai keisti darbovietes Lietuvoje. Kai kurie vežėjai palaikė šią mintį, argumentuodami tuo, jog tokia tvarka paskatins vairuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos dirbti būtent Lietuvoje, o ne, tarkim, kaimyninėje Lenkijoje. Be to, akivaizdu, kad esant tokiai tvarkai, bus lengviau „vilioti“ darbuotojus iš konkurentų.
Tačiau dauguma susirinkusiųjų pasisakė prieš esamos tvarkos keitimą. Jų nuomone, dabartinis reikalavimas gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai keičiama darbovietė, yra bent šioks toks vairuotojų kaitą stabdantis faktorius (nes pastaruoju metu vairuotojai, suprasdami savo „svorį“ įmonėje, ima vis dažniau šantažuoti darbdavius grasinimais pereiti į kitą įmonę). Jei šio reikalavimo nebeliks, tai gali būti taip, jog įmonė susiras darbuotoją, suteiks jam darbą, apmokys ir t.t., o jam išėjus, kitas darbdavys gaus paruoštą darbuotoją nieko neinvestavęs. Balsuojant dėl to, kokios pozicijos šiuo klausimu turėtų laikytis „Linava“, didele balsų persvara nugalėjo reformos priešininkai. Jei bus ieškoma kompromisų, vienu iš variantų galėtų tapti kažkoks privalomas laikotarpis, kurį vairuotojas turėtų atidirbti įmonėje (pirmoje ar visose), prieš išeidamas į kitą.
Beje, kaip ir asociacijos kongresuose, taip ir šio susirinkimo metu salė buvo apytuštė. Vežėjai dažnai reiškia nepasitenkinimą tuo, kad jiems svarbūs sprendimai priimami be jų žinios. Visiems nepatenkintiems eilinį kartą primename – dalyvaukite kongresuose ir susirinkimuose, balsuokite už jums priimtinus sprendimus, ir tuomet nebus ko kaltinti dėl klaidų ar netinkamų veiksmų. Tačiau grįžkime prie susirinkimo dienotvarkės.
Jame buvo aptartas ir vežėjų draudimo bendrovės klausimas. Viltis, kad ji pradės darbą dar šiemet, subliuško. „Linava“ gavo Lietuvos Banko pastabas, kurios reikalauja papildomo darbo. Todėl, pasak Asociacijos prezidento Erlando Mikėno, draudimo kompanijos atidarymas perkeliamas į 2019 metus, ir tiksliai pasakyti, kad tai įvyks, neįmanomа.
Taip pat susirinkime buvo kalbama apie trečiųjų šalių piliečių įleidimą į Rusiją per Rusijos-Baltarusijos pasienį. Paskutinėmis liepos dienomis vežėjų tarpe pasklido informacija, jog kai kurie vairuotojai nebeįleidžiami į Rusiją per pasienio kontrolės punktą „Rudnia“. Jų žiniomis, kurias patvirtina ir kiti šaltiniai, nuo rugpjūčio 1 d. Rusijos-Baltarusijos pasienis turėjo būti oficialiai uždarytas trečiųjų šalių piliečiams, nes tai draudžia Rusijos įstatymai, numatantys, jog Rusijos sieną galima kirsti tik per dvišalius ar tarptautinius pasienio kontrolės punktus. Apie šią problemą mes rašėme pernai, kai kovo mėnesį buvo susiklosčiusi panaši situacija. Tuomet vežėjus perspėjome, kad Rusija turi teisę neįleisti trečiųjų šalių piliečių per pasienio kontrolės punktus, esančius ties Rusijos siena su Baltarusija, ir tai, jog Rusijos įstatymai netaikomi taip, kaip turi būti taikomi, yra tik Maskvos geros valios ženklas.
2017 m. situacija lyg ir stabilizavosi. Tačiau kodėl dabar ji vėl paaštrėjo? Yra pagrindas galvoti, jog tokių veiksmų Rusija ėmėsi dėl „prekybos karo“ su Baltarusija – uždarius sieną, Baltarusijos tranzito potencialui bus suduotas rimtas smūgis. Be to, Maskva gali būti nepatenkinta tuo, kad Minskas pratęsė bevizį užsienio piliečių būvimą Baltarusijoje iki 30 dienų. Panašu, jog susiklostė situacija, kurioje du (Rusija ir Baltarusija) pešasi, o trečias, (Europos šalių vežėjai) užuot laimėjęs, pralaimi.
Ar pavyks išspręsti problemą ir šį kartą, nežinia. O gal panikuoti neverta? Neoficialiais duomenimis, kol kas krovininiams automobiliams iš Lietuvos leidžiama kirsti Rusijos-Baltarusijos sieną. Tačiau kalbama, kad tokia situacija laikina – Rusijos pasieniečiai praleidžia trečiųjų šalių vežėjų automobilius tik tam, kad jie galėtų tinkamai pasiruošti Rusijos-Baltarusijos sienos uždarymui, apie ką gali būti oficialiai paskelbta bet kuriuo momentu. Vienaip ar kitaip, vežėjai turėtų sekti situaciją ir informaciją – jei nebūtų pagrindo nerimauti, „Linava“, tikriausiai, nebūtų pradėjusi konsultacijų šiuo klausimu su valstybinėmis šalies institucijomis.
Susirinkimo metu buvo aptariamas ir klausimas dėl apsikeitimo dvišaliais ir trišaliais leidimais (taip pat ir su specialia žyma) su Rusija. Susirinkimo dalyviai pažymėjo, jog atėjo laikas atskirti tranzitinius leidimus pervežimams į Kaliningrado sritį nuo kitų leidimų, nes Rusija piktnaudžiauja esama tvarka. Be to, pasigirdo siūlymai derėtis dėl leidimų skaičiaus ne metams (kaip dabar), o pavyzdžiui, pusmečiui. Tiesa, tokios diskusijos kyla kasmet, ir kasmet Rusija jas baigia „su pliusu“. Rugpjūčio pabaigoje Vilniuje turi įvykti dvišalės Lietuvos-Rusijos transporto komisijos posėdis – pažiūrėsim, kokie bus rezultatai.
Regiono vežėjams labai rūpėjo ir atsakymas į klausimą, kada bus išspręstas eilių klausimas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje. „Linavos“ atstovai lankėsi pasienio kontrolės punktuose, ir vizitų metu paaiškėjo, kad opiausia problema yra didžiuliai darbo krūviai, tenkantys kontroliuojančių tarnybų pareigūnams. Pasieniečiai ir muitininkai privalo vykdyti daugiau procedūrų ir atidžiau tikrinti vežėjus dėl išaugusio pažeidimų kiekio. Tuo pat metu pasienio struktūrose jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas – kontrolės punktuose dirba perpus mažaiu muitininkų, nei turėtų turėtų būti.
„Linavai“ atkakliai reikalaujant imtis priemonių „čia ir dabar“, o ne kelerių metų perspektyvoje, buvo paruoštas veiksmų planas. Jame numatyta: a) pilnai sukomplektuoti Medininkų kontrolės punkto personalą (mokant pareigūnams už papildomą darbą, kai pasienyje susidarys eilės); b) kur būtina, sukurti papildomą laikiną (kol bus baigta planinė rekonstrukcija) pasienio kontrolės infrastruktūrą; c) apsvarstyti galimybę, kad muitininkai galėtų atlikti pasieniečių funkcijas ir atvirkščiai. Bendrai paėmus, atsakingos už situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje institucijos galėtų aktyviau spręsti problemą (taip pat, atlikdamos vidines struktūrines reformas).
***
Apibendrinant susirinkimo rezultatus, galima pasakyti, jog Lietuvos vežėjai problemų nenusikratė. Valdžios institucijos savo kompetencijos ribose jas sprendžia vangiai, iš viso nesprendžia ar net paaštrina. „Linavoje“ darnos taip pat nėra. Tačiau vežėjų draudimo bendrovės projektas gyvas, o reiškia, ne viskas prarasta…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.