LNG vilkikas „Iveco“: pliusai ir minusai
Dujinė technologija krovininiame transporte tampa vis populiaresne ir jau atkeliavo į Lietuvą. Mes rašėme apie suspaustomis gamtinėmis dujomis (angl. CNG) varomą „Scania“ vilkiką, kurį ryžosi išbandyti „Vlantana“. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad šalyje veikianti itališko kapitalo įmonė „Gruber Logistics“ įsigijo suskystintas gamtines dujas (angl. LNG) naudojančius „Iveco“ vilkikus. Cargonews nusprendė supažindinti savo skaitytojus ir su šiuo produktu, kad jiems būtų aiškesnės dujinių krovininių automobilių perspektyvas.
Brangus žaisliukas
Norėdama sužinoti visus italų nupirkto dujinio „Iveco Stralis NP 460“ ypatybes, Cargonews redakcija kreipėsi į gamintojo atstovą Lietuvoje – kompaniją „Transmitto“. Pirmiausiai mus domino kainos klausimas. Pasirodo, kad ji apytiksliai prasideda nuo 100 tūkstančių eurų. Tuo pat metu daug šiuo atveju priklauso nuo pasirinkto variklio galingumo (400 ar 460 arklio galių) ir dujų (CNG ar LNG) tipo. Kaip patikslino pirkėjas, lyginant su dyzeliniu analogu (kompanijoje „Transmitto“ mums pasakė, kad jo kaina 70-80 tūkstančių eurų priklausomai nuo individualių sandorio sąlygų), „Iveco“ LNG vilkikas yra brangesnis apie 85 proc.
Kitaip tariant, malonumas ne iš pigesnių. Tačiau apčiuopiamas ir degalų taupymo efektas. 2018 m. litras suskystintų dujų Lietuvoje kainavo kiek mažiau nei 0,5 euro, Latvijoje – kiek daugiau nei 0,6 euro, Estijoje – 0,63 euro. Be to, jų vilkikas, palyginus su dyzeliniu kuru, naudoja 10-15 proc. mažiau. Jeigu kalbėti detaliai: beveik 8 tonas sveriantis vilkikas sunaudoja apie 15 kg SGD / 100 km; vilkikas su tuščia puspriekabe sveria daugmaž 16 tonų ir sunaudoja apie 18 kg SGD / 100 km; pilnai prikrautas automobilis (leistina masė kaip dyzelinių sunkvežimių atveju) sunaudoja apie 27,5 kg SGD / 100 km ir gali įveikti 1600 km atstumą (pavyzdžiui, nuo Madrido iki Frankfurto). Ir nereikia pamiršti, kad dar didesnį kuro taupymo efektą gali užtikrinti profesionalus vairuotojas, o galimybės ką nors „nupilti“ – minimalios.
Komentuodama automobilio galingumą, „Transmitto“ nurodė, kad yra du variklio variantai. Pirmas: darbinis tūris – 8,7 litro, galingumas – 400 arklio galių, sukimo momentas – 1700 Nm. Antras: darbinis tūris – 12,9 litro; galingumas – 460 arklio galių; sukimo momentas – 2000 Nm. „Jeigu lyginsime dyzelinio ir dujinio variklio parametrus, skirtumo nepajusime. 460 arklio galių variklį jau bandė ne vienas vežėjas, taip pat Lietuvoje, ir atsiliepimai apie įkalnės įveikimą stebinantys ir netikėti. Pagrindinis skirtumas – triukšmo lygis, kuris dujinio variklio atveju yra gerokai mažesnis“, – pabrėžiama „Transmitto“ atsakyme. Kartu jame pažymėtina, kad mažesnio galingumo dujiniai vilkikai labiau skirti lengvesnių krovinių pervežimui lygumoje, o 460 arklio galių galingumo sunkvežimiams reljefas įtakos neturi.
Jeigu kalbėti apie „Iveco Stralis NP 460“ modelio ergonomikos ir aerodinamikos privalumus, tai šiose srityse jis niekuo nesiskiria nuo dyzelinių gamintojo automobilių. Kur kas svarbiau pakalbėti apie techninį vilkiko aptarnavimą. Jis galimas visuose gamintojo servisuose (taip pat Lietuvoje, kur jau dabar aptarnaujama virš 150 dujinių transporto priemonių), bet yra brangesnis dėl tokių detalių kaip žvakės ir laidai. Galiausiai, aptarnavimo intervalas, kaip pažymėta „Transmitto“ komentare, yra 90 tūkstančių kilometrų, o ne 150 tūkstančių kaip dyzelinio sunkvežimio atveju.
Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas automobilio saugumui, kuris susijęs su oro sąlygomis. Kažkokių išskirtinių reikalavimų šioje sferoje nėra, bet būtina turėti omenyje, kad šylančios dujos plečiasi ir patenka į aplinką. Kitaip tariant, jeigu sunkvežimis nebus eksploatuojamas ilgesnį laiką, nepatartina, kad jis stovėtų šiltose uždarose patalpose. Kita vertus, kaip pažymėjo „Transmitto“ atstovas: „Iš patirties galiu patvirtinti, kad, automobiliui stovint 4-7 paras, nėra jokių kuro praradimų“. Žinant tai, kad paprastai sunkvežimiai be darbo tiek nestovi, galima sakyti, kad „Iveco“ LNG vilkikai yra saugūs, ir jų funkcionalumas faktiškai nepriklauso nuo oro sąlygų.
Jeigu kalbėti apie dujinių degalinių infrastruktūrą, tai mes jau rašėme, kad Lietuvoje tai kol kas problema, ypač LNG atveju. Kaip rašė žiniasklaida, 2018 m. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos pasienyje „Via Baltica“ kelyje netoli Kalvarijos turėjo pradėti veikti pirmoji šalyje LNG varomiems automobiliams skirta pildymo stotis, kurią nusprendė pastatyti kompanijos „SG dujos“ dukterinė bendrovė „Viva grid“. Kaip mūsų redakcijai pažymėjo „SG dujos“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas, dėl valdžios veiksmų projektas užstrigo, ir belieka tikėtis, kad jį pavyks realizuoti iki metų pabaigos. Tuo pat metu, anot jo, planuojama pastatyti LNG degalinę prie Panevėžio aplinkkelio, kuri gali atsirasti net anksčiau, negu objektas prie Kalvarijos.
Kaip sakė „Vlantanos“ atstovas, Lietuvai reikia mažiausiai 5 LNG pildymo stočių, ir V. Korsakas pasakė mums, kad jo kompanija turi atitinkamų planų, bei užsiminė, kad LNG infrastruktūrą kartu su partneriais galvojama plėsti visame Baltijos regione. Tačiau pradžiai sulaukime bent vienos tokio tipo degalinės. Be to, galbūt, jeigu lietuviškos transporto įmonės pradės pirkti suskystintas dujas naudojančius vilkikus, atsiras ir jų pristatymo į vietą paslauga (tuo labiau, kad šalyje veikia LNG terminalas). Šiandien LNG dujos cisternomis atvežamos Druskininkų miestui, ir automobilio užpildymui reikėtų tik specialių antgalių. Kitas variantas – turėti LNG atsargas.
Baigiant, reikėtų pažymėti, kad 2018 m. Europoje „Iveco“ pardavė daugiau nei 3000 dujinių vilkikų. Kaip šiame kontekste pareiškė „Transmitto“ atstovas: „Patikėkite, tokie vežėjai, mokėdami daug daugiau už dujinę transporto priemonę, paskaičiuoja ir visus galimus kaštus. 95 proc. atvejų klientas įsigyja pilną automobilio garantijos paketą, kas leidžia tiksliai matyti tokių transporto priemonių eksploatavimo naudą“. Tačiau paklausykime, ką sako „Iveco Stralis NP 460“ vikikus įsigijusi „Gruber Logistics“.
„Gruber Logistics“ įspūdžiai
„Gruber Logistics“ įsigijo Lietuvoje 2 „Iveco“ LNG vilkikus. Komentuodama sprendimo priežastis, kompanija mums pažymėjo, kad vadovavosi klientų pageidavimu vežti prekes „žalesniais“ automobiliais; mažesnėmis kuro sąnaudomis; galimybe pasiekti miestų centrus, kur draudžiama įvažiuoti dyzeliniams vilkikams, ir tuo, kad ateityje tų draudimų, greičiausiai, tik daugės; mažesne CO2 emisija ir triukšmingumu, kas leidžia važiuoti naktimis bei gauti kelių mokesčių lengvatas (arba iš viso jų nemokėti). Neišgąsdino „Gruber Logistics“ ir sąlyginis technologijos naujumas: „LNG vilkikai jau daugiau kaip metus, prieš mums įsigyjant juos, buvo siūlomi „Iveco“ gamintojo, ir pirmieji atsiliepimai iš rinkos dalyvių jau buvo pateikti. Todėl tai nebuvo visiškai naujas dalykas“, – sakoma kompanijos komentare.
„Suskystintos gamtinės dujos yra alternatyva „žaliosioms“ technologijoms, nes naudojant biodujas, pagaminama iki 95 % mažiau CO2, lyginant su tradicinėmis degalų rūšimis. Neabejotinas dar vienas tokių vilkikų pranašumas – mažesnis variklio skleidžiamo triukšmo lygis“, – pažymėjo „Gruber Logistics“ tarptautinio automobilių parko vadovas Stefanas Knappas.
Svarbu tai, kad dujiniai „Iveco“ sunkvežimiai buvo iš karto įdarbinti ir šiandien juda griežtu grafiku tarp Fuldos (Vokietija) ir Veronos/Mantovos (Italija) sandėlių. Pakeliui yra SGD degalinė, kuri leidžia nesijaudinti dėl kuro trūkumo ir be problemų įveikti apie 900 km atstumą. Kita vertus, kadangi vilkikai važinėja tuo pačiu maršrutu ir pagrinde ne miestuose, sunku daryti detalias išvadas dėl kuro taupymo efekto, bet, kaip pažymima „Gruber Logistics“ komentare mūsų redakcijai, „24 kg SGD/100 km kol kas nuteikia optimistiškai“.
Tuo pat metu jame teigiama: „Trauka, judant į kalną, šiek tiek mažesnė – jeigu dyzelinis vilkikas į tą patį kalną užvažiuodavo su 11 pavara, SGD vilkike įjungiama 9-10 pavara. Mėnesinis serviso mokestis yra didesnis (500-700 eurų už SGD vilkikus, lyginant su 300 eurų mėnesiui įprastam dyzeliniui sunkvežimiui), ir serviso intervalai yra trumpesni (90 tūkstančių kilometrų) – bet viskas priklauso nuo kilometražo, suplanuoto tiems vilkikams“. Pagaliau, tuščių bakų užpildymas užtrunka apie 30 minučių, kas yra pakankamai ilgas laiko tarpas, ir vairuotojai turi išmokti, kaip tai daryti. Bendrai paėmus, kasdienis „Iveco“ SGD vilkiko eksploatavimas, kaip teigiama „Gruber Logistics“ komentare, toks pats kaip ir dyzelinių sunkvežimių atveju.
***
Apibendrinant, reikėtų užakcentuoti kelis esminius dalykus. Pirma, LNG vilkikas – brangi investicija. Antra, jis gali būti naudojamas regioniniams pervežimams, bet degalinių tokioms trasnporto priemonėms Europoje vis dar trūksta (ypač Lietuvoje). Trečia, dujiniai sunkvežimiai turi savo privalumų (kuro taupymo efektas, ekologiškumas) ir trūkumų (aukšta kaina, brangesnis techninis aptarnavimas). Atitinkamai, kiekvienas vežėjas, kuris galvoja, pirkti dujinį vilkiką ar ne, turi daugiau ar mažiau tiksliai žinoti, kur ir kaip jis jį naudos, nes tik tada galės suprasti, ką atneš jam toks pirkinys – pelną ar nuostolius. Bendrai paėmus, mažesniems vežėjams vienareikšmiškai verta neskubėti su dujinių sunkvežimių įsigijimu ir, stebint situaciją, laukti palankesnių (pigesnių) jų eksploatavimo sąlygų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.