LTSA kovoja su šešėliu transporto sektoriuje ar didina administracinę vežėjų naštą?
Šiandien Lietuvos vežėjai susiduria su dideliais iššūkiais tiek šalies viduje (tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento padidinimas), tiek tarptautinėje arenoje („Mobilumo paketas“). Šiame kontekste bet koks papildomas reikalavimas, apsunkinantis jų veiklą, yra nepageidaujamas. Tačiau Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė naują tvarką, kuri gali tapti nereikalinga administracine našta šalies kelių transporto kompanijoms. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kiek probleminė yra LTSA sprendimas.
Ką ir kodėl siūlo LTSA
Kaip teigiama LTSA direktoriaus įsakymo projekte, užregistruotame 2019 m. gruodžio 18 d.: „Ūkio subjekto vairuotojų darbo ir poilsio režimo duomenys, perkelti iš vairuotojo kortelių ir ūkio subjekto valdomose transporto priemonėse sumontuotų skaitmeninių tachografų, teikiami [į informacinę sistemą „Vektra“] kas ketvirtį skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios. Ketvirčio duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus einamajam ketvirčiui. Administracija turi teisę paprašyti pateikti duomenis ir nepasibaigus nustatytam terminui, jei duomenys reikalingi Administracijos ar kitų valstybės institucijų funkcijoms atlikti“.
Jeigu kalbėti apie tokio sprendimo priežastis, tai LTSA duomenimis, 2019 m. patikrinus daugiau kaip 500 kelių transporto vežėjų įmonių, 170 jų nustatyta pažeidimų dėl privalomai nesaugomų skaitmeninio tachografo duomenų. „Transporto sektorius yra vienas rizikingiausių dėl nelegalaus, nedeklaruoto darbo. Tarp dažniausiai transporto įmonėse nustatomų pažeidimų – darbo laiko apskaita, kai pateikiami neteisingi duomenys apie vairavimo ar poilsio trukmę. Galimybė patikrinti tachografų duomenis atskiroje informacinėje sistemoje padės ginti vairuotojų darbo teises sprendžiant darbo ginčus, o darbo inspektoriams – identifikuoti rizikingas transporto įmones, atlikti jose patikrinimus ir nustačius pažeidimus bausti nesąžiningus darbdavius“, – раsakė Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
„Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kur vienoje sistemoje bus kaupiami ir analizuojami šalies transporto įmonių periodiškai pateikiami skaitmeninių tachografų duomenys. Kurdami sąžiningą ir konkurencingą transporto sistemą, prisidedame prie Vyriausybės siekio kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti neteisėtos veiklos apimtis“, – pareiškė LTSA vadovas Genius Lukošius (bеjе, praeitų metų lapkričio mėnesį lietuviškas projektas buvo pristatytas Lenkijos transporto inspekcijos vadovybei, ir kaimynai, kaip papasakojo mums LTSA, planuoja perimti gerąją praktiką, diegiant analogišką sistemą savo šalyje).
Susisiekimo ministerijos tinklapyje rašoma, kad naujovė palies daugiau kaip 7000 įmonių ir apie 70000 vairuotojų. Įdomu tai, kad ten pat pažymima, jog ji „sumažins administracinę naštą verslui“. Vežėjai mano kitaip.
Vežėjų reakcija
Vežėjų reakcija į LTSA projektą buvo kritiška. „Linava“, įvertinusi numatytas duomenų pateikimo apimtis, dažnumą ir būdus, pažymėjo, kad jis padidins vežėjų administracinę naštą. „Nei vienas Europos Sąjungos teisės aktas nenumato privalomo periodiško visų duomenų pateikimo kontroliuojančioms institucijoms, ir nei viena kita Europos Sąjungos valstybė nėra priėmusi tokios tvarkos, todėl tai mažina Lietuvos vežėjų konkurencingumą“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Anot jo, duomenų pateikimo dažnumas neturi jokio poveikio, kovojant su šešėline ekonomika: „Visiškai neaišku, kokiu būdu šešėlinė ekonomika sumažės, jei sąžiningai dirbantis verslininkas pateiks duomenis ne 2, o 4 kartus per metus. Tuo tarpu administravimo kaštai šioje vietoje išaugs dvigubai“, – pabrėžė M. Atroškevičius. Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad į „Linavos“ prašymus tinkamai sukontroliuoti užsienio vežėjus, vežančius krovinius su trečiųjų šalių leidimais, ir išspręsti kitas jаi aktualias problemas LTSA nuolat atsako neturinti pajėgumų ir stokojanti resursų, o didžiuliams kiekiams tachografų duomenų sukaupti atsirado ir resursai, ir pajėgumai (daugiau informacijos čia).
Bendrai paėmus, kaip mums buvo pasakyta „Linavoje“: „Tvarka dėl tachografų duomenų jau buvo aptarinėjama kurį laiką, „Linava“ savo pastabas yra išsakiusi, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Realiai šiuo metu duomenys yra pateikiami nuolat, jie yra įmonėse saugomi metus ir nuolat yra prieinami visiems tikrintojams, todėl vežėjams nėra aišku, kaip prie verslo skaidrumo prisidės duomenų pateikinėjimas LTSA kas tris mėnesius“.
LVS nuomone, LTSA reikalavimas ne tik ženkliai padidintų administracinę vežėjų – visų pirma, mažų ir vidutinių – naštą, bet ir sudarytų prielaidas neracionaliam biudžeto lėšų panaudojimui, nes tie patys vairuotojų vairavimo ir poilsio duomenys jau yra saugomi transporto įmonėse, kaip numato ES teisės aktai. Be to, LVS teigimu, pastabas LTSA sprendimui yra pareiškusi ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pažymėdama perteklinių asmens duomenų tvarkymo problemą. Pagaliau, LVS nesupratо, kodėl LTSA viską padarė skubos tvarka ir dar šventinio laikotarpio metu – tai verčia manyti, kad buvo tikimasi, jog vežėjai nepastebės paskelbto įsakymo projekto ar nesuspės pateikti savo pastabų. LVS narių manymu, LTSA bando imituoti kontrolės procesą, kadangi realios vežėjų kontrolės Lietuvos keliuose nėra, nors reikiama teisinė bazė komercinių transporto priemonių kontrolei keliuose yra seniai sukurta (daugiau informacijos čia).
Kompanijos „Baltic Transline“ logistikos vadovo Donato Nickaus teigimu: „Paskutiniu metu vos ne kas mėnesį išgirstame iš valdžios atstovų apie naujus mokesčius, naujas papildomas tvarkas ar reikalavimus. Transporto versle šiandien konkurencija yra milžiniška, ir įvesdami naujus reikalavimus, valdžios atstovai niekaip nepadeda mums konkurencinėje kovoje. Šiandien Lietuvos vežėjai konkuruoja ne tarpusavyje, o su kitų šalių vežėjais – ypač lenkais, rumunais ir bulgarais. Tad, nauji reikalavimai tik Lietuvos vežėjams dar daugiau apsunkina mūsų pozicijas. Ši nauja tvarka tik didins administracinę naštą ir kaštus, tačiau niekaip neįtakos šešėlinės ekonomikos. Dėl kelių nesąžiningai veikiančių verslininkų nauja tvarka paveiks visus kitus vežėjus, kurie savo veiklą vykdo skaidriai“.
Olegas Tarasovas, kuris yra nedidelės transporto įmonės „Ryvatra“ vadovas, pažymėjo, kad dėl nesuprantamų priežasčių LTSA раsiūlуta nauja tachografų duomenų pateikimo tvarka neišvengiamai sukurs vežėjams (ypač mažesniems) nepatogumų, pareikalaus laiko atitinkamiems administraciniams veiksmams atlikti ir papildomų finansinių išlaidų, kurių ir taip užtenka. Taip pat jis išreiškė viltį, kad didesnį dėmesį organizacija skirs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio transporto kompanijų kontrolei.
LTSA žada atsižvelgti į vežėjų pastabas
Remiantis tuo, kas buvo pasakyta aukščiau, galima daryti išvadą, kad LTSA be ES reikalavimų sugalvojo kažkokias beprasmes taisykles, kurios nepadės kovoti su šešėline ekonomika ir ginti vairuotojų teises (tai yra, nepasieks nubrėžtų tikslų), bet padidins vežėjų administracinę naštą. Todėl „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ką ši institucija mano apie jai metamus kaltinimus ir kaip ketina į juos reaguoti. Pasirodo, viskas vežėjams yra ne taip baisu, kaip atrodo.
Pirmiausiai pažymėtina, kad LTSA, jos teigimu, vykdo vyriausybės nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, kuriuo ji buvo įpareigota parengti ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtinti skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių duomenų teikimo tvarkos aprašą.
Antra, reikia pabrėžti, kad kol kas mes kalbame tik apie įsakymo projektą (tai yra, nauja tvarka dar neįsigaliojo). Tuo pat metu, kaip teigiama LTSA atsakyme mūsų redakcijai: „Rengiant aprašą, konsultacijų LTSA neorganizavo, sprendimo su vežėjais nederino, tačiau į pateiktas jų pastabas reaguojame. Gavome vežėjų asociacijos „Linava“ bei Lietuvos vežėjų sąjungos pastabas taisyklių projektui ir tikrai į jas atsižvelgsime. Artimiausiu metu atnaujintas ir pagal pateiktas pastabas patobulintas aprašas bus pateiktas pakartotiniam derinimui Seimo informacinėje sistemoje“.
Trečia, kaip рaаiškinо LTSA: „Į informacinę sistemą (IS) „Vektra“ duomenis vežėjų įmonės patikrinimų metu teikdavo ir toliau teiks, todėl specialaus pasiruošimo [naujai tvarkai] nereikia. Atnaujinus IS „Vektra“, buvo įdiegtas patogesnis prisijungimas per elektroninės valdžios vartus. Be to, šiuo metu dar sprendžiama, kokia apimtimi vežėjų duomenys į sistemą bus perduodami“.
Ketvirta, anot LTSA, esminis pakeitimas – vežėjų įmonėms nereiks nešti jai tachografų duomenų fiziškai, nes viskas bus padaroma elektroniniu būdu tiesiai į IS „Vektra“. „Nesutinkame su viešai išsakoma nuomone, kad duomenų teikimas ir jų saugojimas pareikalaus papildomų išlaidų. Pagrindinis pokyčių tikslas – kad duomenys, reikalingi transporto veiklos priežiūrai, būtų prieinami teisėsaugos, reguliavimo, patikros, mokesčių institucijoms, kurios vienoje vietoje ras jų veiklai vykdyti reikalingą informaciją. Tokiu būdu, našta kaip tik turėtų mažėti, nes nebus trukdomas įprastas įmonių darbas pertekliniais pareigūnų apsilankymais, o tam tikrais atvejais – galbūt, ir transporto priemonių stabdymais kelyje. Tikimės, kad ši tvarka taip pat padės ginti vairuotojų teises“, – apibendrino LTSA.
Trumpai sakant, galimybių langas vežėjams vis dar atviras, ir sprendžiant iš LTSA atsakymų mūsų redakcijai, prieš galutinį sprendimą institucija linkusi atsižvelgti į visas jų pastabas, kad naujoji tvarka neapsunkintų ir taip nepavydėtinos jų padėties.
Vietoj išvadų
Dar nenurimo ginčai dėl LTSA projekto, o Valstybinė darbo inspekcija, remdamasi savo patikrinimų kelių transporto sektoriuje rezultatais, jau pasiūlė sugriežtinti vairuotojų darbo taisykles (daugiau informacijos čia).
LVS teigimu: „Akivaizdu, kad pažeidimų pasitaiko skirtingose ūkio šakose, tačiau pastaruoju metu įvairios valstybės institucijos tendencingai bando neigiamai charakterizuoti tik Lietuvos vežėjus“ (daugiau informacijos čia). „Linavos“ teigimu: „Ar vairuotojų darbo reglamentavimo sugriežtinimas yra efektyvi priemonė, siekiant išvengti pažeidimų, galima tik spėlioti. Вendrai, šiandien valstybė nesiima spręsti verslui kylančių problemų iš esmės, tiesiog bando permesti atsakomybę kitiems, išvengti jai patikėtų funkcijų vykdymo, siekia vien sukurti įspūdį, kad vyksta audringas darbas“.
Problemų kelių transporto srityje, žinoma, yra, bet sunkiai suprantama, kodėl šiandien jos vis dažniau sprendžiamos ne konstruktyvių derybų ir kompromisų, o tinkamai neišdiskutuotų valdžios sprendimų keliu. Kartais susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos valstybės institucijos nežino, ką dar galima sugalvoti, kad vežėjams būtų dar sunkiau plėtoti savo verslą. Tai gal iš pradžių galvoti ir kalbėtis, o tik po to daryti, kad nebūtų kaip su žaliosiomis posūkio rodyklėmis (iš pradžių panaikiname, po to sugrąžiname)?
***
P.S. Kol straipsnis buvo ruošiamas publikavimui, internete psirodė naujas LTSA direktoriaus įsakymo projektas, kuriame jau parašyta : „Administracijai pareikalavus ir pateikus pranešimą (per IS „Vektra“ elektroninių paslaugų portalą ir elektroniniu paštu) apie poreikį pateikti ūkio subjekto vairuotojų darbo ir poilsio režimo duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelių ir ūkio subjekto valdomose transporto priemonėse sumontuotų skaitmeninių tachografų, už pranešime nurodytą laikotarpį, ūkio subjektas šiuos duomenis Administracijai privalo pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos“. Tokiu būdu, LTSA, kaip ir žadėjo, atsižvelgė į vežėjų nepasitenkinimą pirmu projekto variantu ir sušvelnino reikalavimus. „Cargonews“ redakcija stebės, kaip situacija klostysis toliau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.