Moteris sunkvežimio vairuotoja – legenda?

2014-10-16 Vadim Volovoj 0

Transporto sektoriuje moterys – kad ir kokią misiją atliktų – vairuotų vilkikus, dirbtų vadybininkėmis ar užimtų aukštesnio lygio vadovaujančius postus, yra retenybė. Kodėl yra kaip yra? Kas lemia tokias nuostatas? Ar iš tiesų sunkiojo transporto pasaulio klimatas pernelyg atšiaurus moteriškai prigimčiai? Cargonews.lt pabandė rasti atsakymus į šūsnį panašių klausimų.

Sunkvežimių vairuotojų gildija – vyriška

Lietuvoje situacija susiklosčiusi stipriosios lyties naudai – „Regitros“ pateikiamais duomenimis teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones vyrų įgyja per 100 kartų daugiau, nei moterų. Straipsnio pabaigoje pateiktoje informacinėje lentelėje aiškiai matyti, jog santykis nuo 2010-ųjų iki šių dienų mažai kinta.

Seni stereotipai

Artūras Rutkauskas, „Linavos“ socialinių reikalų komiteto pirmininkas, teigia, jog moterys labai laukiamos ir kviečiamos vairuoti sunkvežimius.

„Ar žinote, kodėl nuo seno troleibusus vairuoja moterys? Priežastis labai paprasta, juose automatinės pavarų dėžės, todėl šį transportą buvo lengviau valdyti, negu pavyzdžiui, autobusus“, – įžvalgomis dalinasi A. Rutkauskas.

Kita vertus visiškai akivaizdu, kad modernius sunkvežimius pilotuoti gerokai paprasčiau nei galima įsivaizduoti, nes absoliuti dauguma jų nebeturi mechaninių pavarų dėžių. Tačiau moterys, vis tiek renkasi, jų akimis, „lengviau valdomą“ vietinį transportą.

Bendrovės „Hoptransa“ direktorius Valdas Buivydis apgailestauja, kad jo vadovaujamoje įmonėje sunkvežimių vairuotojomis dirba vos 4 moterys, iš kurių dvi – šeimyninėje poroje. Vos kelios moterys iš 300 vairuotojų – įrodymas, jog dailioji lytis prie sunkvežimio vairo kaip 500 litų kupiūra – visi žino, kad egzistuoja, bet retas yra matęs.

„Visos moterys, kurios kada nors kreipėsi pas mus, dėl tolimųjų pervežimų darbo, liko ir sėkmingai vairuoja sunkiasvorį transportą. Sunku pasakyti, kodėl jų tiek mažai. Galbūt Lietuvoje dar gyvas įsitikinimas, jog sunkvežimio vairavimas – išskirtinai vyriškas darbas“, – abejonėmis dalinosi V. Buivydis.

„Hoptransa“ direktorius sako, jog moterys niekuo nenusileidžiančios vyrams. Priešingai, jas būtų galima priskirti prie pareigingesnių, tvarkingesnių, labiau taupančių ir ekonomiškiau važiuojančių darbuotojų.

„Vakaruose moterims vairuotojoms netgi lengviau – vyrai pamatę, kad prie sunkvežimio vairo atvažiavo mergina – iškart siūlosi į pagalbą, kad tik dailiajai lyčiai padėtų, pabendrautų“, – linksmąją lyčių skirtumo pusę atskleidžia pašnekovas.

V. Buivydis teigia, jog moterys, vairuojančios sunkvežimį, laukiamos ir mielai priimamos. „Hoptransa“ turi savo mokymų sistemą, kurioje paruošia ir išmoko visų būtiniausių dalykų – nuo rato pakeitimo iki kabinos pakėlimo. Viskas ko reikia – tik ryžtas ir noras dirbti.

Vakaruose padėtis analogiška

Kanadoje moterys sudaro 48 proc. darbo rinkos, tačiau transporto sektoriuje šie skaičiai ženkliai skiriasi. Su kroviniais dirbančių moterų skaičius gerokai atsilieka nuo bendrojo: 3 proc. moterų dirba vairuotojomis, 18 proc. – ekspeditorėmis, o vadyba užsiima vos 11 proc. moterų.

Įdomu tai, jog pirmoji moteris už sunkvežimio vairo sėdo dar 1918 m. Tai įvyko Niujorke, Luellai Bates išlaikius sunkvežimio vairuotojo egzaminą. Panašu, kad jau šimtą metų moterys kovoja su stereotipais ir įsitikinimais, kad ši profesija – tai vyrų darbas.

Lietuvoje CE kategorijos egzaminą išlaikiusiųjų skaičius 2010 – 2014 m.