Naujasis „nulinio“ PVM tarifo vežimo paslaugoms aiškinimas: mokesčių taikymo atgaline data nebus?
Liepos pradžioje Lietuvos transportininkai galėjo pasijusti lyg žemės drebėjimo metu: naujas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas turi keisti dabartinę PVM įstatymo taikymo praktiką. Svarbiausia – teisiniu požiūriu mokestinis režimas turėtų būti keičiamas atgaline data!
Taip, šiuo atveju kalba pakrypo apie vieną iš blogiausių scenarijų, kuriuos verslui galėtų paruošti bet kuri valdžia: pareikalauti susimokėti ženkliai padidintus mokesčius už praėjusį kelerių metų laikotarpį.
Ar Lietuvoje gali taip nutikti?
„Nulinis“ tarifas – mažesniam ratui
Apie šį įvykį pranešė eilė finansų konsultantų: 2017 metų birželio 29 dieną ESTT byloje C-288/16 priėmė sprendimą, kad Direktyvos 2006/112/ES 146 straipsnio 1 dalies e punktą reikia aiškinti taip, jog šioje nuostatoje numatytas neapmokestinimas PVM yra netaikomas paslaugų teikimui, susijusiam su prekių vežimo paslaugomis į trečiąją šalį, kai šios paslaugos nebuvo suteiktos tiesiogiai šių prekių siuntėjui arba gavėjui.
Kaip savo pranešime skelbia Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI), minėtos direktyvos 2006/112 146 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 45 straipsnį. Šio straipsnio 1 ir 3 dalies komentaruose įtraukti paaiškinimai, schemos ir pavyzdžiai, kad tokiais atvejais, kai eksportuojamų ir/ar importuojamų prekių gabenime kaip tarpininkai dalyvauja ekspeditoriai, tai taikant 0 proc. PVM tarifą, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu arba importu, apmokestinamos ne tik ekspeditorių eksportuojamų /importuojamų prekių siuntėjams/gavėjams teikiamos paslaugos, bet ir ekspeditorių iš atskirų asmenų įsigyjamos prekių vežimo ir/ar papildomos vežimo paslaugos, jei vežimo ir/ar papildomų vežimo paslaugų teikėjai turi atitinkamus įrodymus.
Mokesčių patarėjo – įmonės „Merits“ asocijuotasis partneris – auditorius Gintaras Juškauskas pastebi, kad šis ESTT išaiškinimas iš esmės keičia dabartinę PVM įstatymo 45 str. 1 d. ir 3 d. taikymo praktiką. VMI apibendrintame PVMĮ 45 str. komentare aiškina, kad tais atvejais, kai eksportuojamų (importuojamų) prekių vežimo paslauga teikiama per LT ekspeditorių (LT vežėjas –> LT ekspeditorius –> LT užsakovas), 0 proc. PVM tarifą galima taikyti abiejose grandyse: tiek sandoriui LT vežėjas –> LT ekspeditorius, tiek sandoriui LT ekspeditorius –> LT užsakovas.
Pasak finansų eksperto, ESTT išaiškinimas koreguoja dabartinę VMI praktiką: vežimo paslauga gali būti laikoma tiesiogiai susijusi su prekių eksportu (importu) tik tuomet, jeigu ji teikiama tiesiogiai prekių siuntėjui (prekių gavėjui). Iš to seka, kad teikiant eksportuojamų (importuojamų) prekių vežimo paslaugas per LT ekspeditorių (LT vežėjas –> LT ekspeditorius –>LT užsakovas), 0% PVM tarifas galės būti taikomas tik antrojoje grandyje, t.y. tik ekspeditoriaus tiesiogiai prekių siuntėjui (gavėjui) suteiktai paslaugai. Pirmojoje grandyje LT vežėjo LT ekspeditoriui suteikta paslauga tampa apmokestinama 21% PVM tarifu.
ESTT aiškinimas – galiojantis atgaline data!
Ši istorija gal nebūtų niekuo ypatinga, tačiau ją neįtikėtinai eskalavo G. Juškausko pastaba apie tai, kad ESTT sprendimai dėl ES teisės išaiškinimo turi ex tunc poveikį, t.y. galioja atgal. „Teismo pateiktu išaiškinimu atskleidžiamas ir patikslinamas konkretaus ES teisės akto turinys. Tai reiškia, kad konkretus teisės aktas turėjo būti taip suprantamas ir aiškinamas nuo pat jo įsigaliojimo dienos. ESTT išaiškinimas byloje C-288/16 suteikia teisę VMI apmokestinti standartiniu PVM tarifu už visą mokesčių perskaičiavimo laikotarpį (einamuosius metus ir penkerius praėjusius metus) LT vežėjų eksportuojamų (importuojamų) prekių vežimo paslaugas, kurios buvo suteiktos LT ekspeditoriui“, – savo aiškinime rašo G. Juškauskas.
Ekspertas „CargoNews“ sakė, kad mokestinės tvarkos pakeitimas atgaline data Lietuvoje yra buvęs, bet tai vyko gūdžiais laikais, kai Vyriausybei vadovavo Gediminas Vagnorius. Pasak eksperto, nuo tada viskas vyko daugiau – mažiau civilizuotai ir tokių pokštų Lietuvos verslininkai nebepatyrė.
G. Juškauskas pastebi, kad, jeigu ir būtų pritaikytas mokesčių perskaičiavimas atgaline data, nebūtų galima taikyti nei baudų, nei delspinigių. „Reikėtų sumokėti tik PVM, o tai jau būtų žiauru“, – priduria jis.
Mėnuo laukimo
Nežinia tęsėsi beveik tris savaites. G. Juškauskas savo pranešimą parašė, po sprendimo priėmimo praėjus trims darbo dienoms, o liepos 20 dieną sulaukėme ir VMI informacinio pranešimo apie susidariusią situaciją ir galimą šios bylos taikymą praktikoje. Šiame pranešime skelbiama, kad šiuo metu vyksta konsultacijos su Finansų ministerija.
„ESTT sprendimas galioja nuo jo paskelbimo momento – birželio 29 dienos, o mes liepos pabaigoje dar laukiame Finansų ministerijos išaiškinimo, – pasipiktinimo valstybinio mokesčių administratoriaus veikla neslepia G. Juškauskas. – Ši byla nenukrito iš giedro dangaus: ji pradėta lygiai prieš metus ir aš ją sekiau, žinodamas, kad ten bus priimtas svarbus direktyvos aiškinimas. VMI tikrai turėjo tuo domėtis, nes dabar susidarė situacija, kai priimtas ES direktyvos išaiškinimas yra jau galiojantis, bet mes nė nežinome kaip jis bus taikomas pas mus, nes visą mėnesį laukiame ministerijos atsakymo.“
Gera žinia yra ta, kad minėtas VMI pranešimas, kurį pasirašė šios įstaigos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, baigiamas pareiškimu, kad apmokestinimas neturėtų būti taikomas atgaline data.
„Jei po konsultacijų su Finansų ministerija, atsižvelgiant į šios ir kitų ESTT bylų argumentaciją dėl tiesiogiai su atitinkamą statusą turinčiomis prekėmis susijusių paslaugų apibrėžimo (ir apmokestinimo PVM) bus priimtas sprendimas keisti PVMĮ komentarą ir vietoj 0 proc. PVM tarifo taikyti standartinį PVM tarifą, tai toks apmokestinimas būtų taikomas tik į ateitį po komentaro pakeitimo“, – rašoma pranešime.
Tad kaip bus toliau?
Įvertinant tai, kad šis pranešimas tėra informacinis, reikia laukti galutinių atsakymų. R. Virvilienė „CargoNews“ sakė, kad Finansų ministerijos paprašyta atsakymą pateikti kuo skubiau. „Dabar negaliu nieko komentuoti, bet galiu atskleisti, kad ypatingų mūsų traktavimo pokyčių neturėtų būti. Mes tą poziciją turime suderinti su Finansų ministerija“ – sakė ji.
Pasak VMI atstovės, Lietuva turi visiškai realias galimybes dabar priimtą ES direktyvos aiškinimą taikyti ne atgaline data. Ir tvirtino neabejojanti, kad taip ir bus.
G. Juškauskas šioje situacijoje neslepia pasipiktinimo VMI nerangumu: pasak jo, valstybinės institucijos reakciją į pasikeitusią situaciją parodo tik tada, kai verslas pradeda „bombarduoti“ užklausimais. Ekspertas tvirtina, kad tai niekaip nedera su profesionalumu. „Tokia vėluojanti reakcija yra net netoleruotina“, – sako jis.
Tačiau ketinimą netaikyti pokyčių atgaline data jis traktuoja kaip racionalų, logišką ir teisingą verslo atžvilgiu.
Kažin, ar kas nors galėtų su juo nesutikti. Laikas parodys, kaip valstybės institucijos laikosi duotų pažadų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.