Nulupti paskutinį kailį… Darbuotojų materialinė atsakomybė
Darbuotojų materialinės atsakomybės tema visais laikais buvo, yra, ir, tikriausiai, bus aktuali. Transporto versle ši tema ypač svarbi, nes darbuotojo (vairuotojo) dispozicijon perduodamas brangus automobilis ir krovinys. Netekus ar apgadinus krovinį, vežėjas arba jo draudimo bendrovė privalės sumokėti krovinio savininkui apvalią sumą. Be to, pasitaiko atvejų, kai nesąžiningam vairuotojui bandant pervežti kontrabandą, muitininkai konfiskuoja „kontrabandos gabenimo priemones“ – vilkikus ir puspriekabes. Ir šiuo atveju transporto įmonės patiria didelių nuostolių.
Darbo kodekse (DK) sakoma, kad materialinė atsakomybė kyla tuomet, kai nuostoliai atsiranda vienai darbo santykių šaliai nevykdant arba netinkamai vykdant savo pareigas. Prielaidos atsirasti materialinei atsakomybei yra šios: padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; žala padaroma dėl darbuotojo, kurį žalos padarymo metu su darbdaviu siejo darbo santykiai, kaltės; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Maksimalios žalos atlyginimo sumos
Vienas svarbiausių materialinės atsakomybės reglamentavimo aspektų – maksimali suma, kurios darbdavys gali pareikalauti iš darbuotojo žalai atlyginti. Šiuo metu galiojančiame DK nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą pinigine suma, neviršijančia jo 3 (trijų) mėnesinių atlyginimų, išskyrus atvejus, nurodytus kitame Kodekso straipsnyje, kuomet privaloma atlyginti visą padarytą žalą. 2017 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios DK pakeitimai, kuriuose pastarasis straipsnis papildytas punktu, teigiančiu, jog tuo atveju, jei žala bus padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, žalos atlyginimo suma sieks 6 (šešis) mėnesinius atlyginimus. Teritorinėje ar šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos kitos sumos, tačiau jos negali viršyti 12 mėnesinių kaltininko atlyginimų.
Priminsime, jog vidutinis mėnesinis atlyginimas apskaičiuojamas, remiantis Vyriausybės nutarimu. Į vidutinį mėnesinį atlyginimą įtraukiama pagrindinio darbo užmokesčio suma; išmokos už viršvalandžius ir darbą išeiginėmis dienomis; premijos ir priedai. Kelionpinigiai, dienpinigiai ir kitos išmokos, mokamos komandiruojamiems darbuotojams, į vidutinį mėnesinį atlyginimą neturi būti įtraukiamos. Pateiksime pavyzdį: jei vairuotojo atlyginimas yra 494 eurai per mėnesį, maksimali suma, kurios iš jo būtų galima reikalauti žalos atlyginimui (esant darbuotojo kaltei) – 1482 eurai ( 494 eurai x 3 mėnesiai). Tuo atveju, jei žala buvo padaryta dėl didelio vairuotojo neatsargumo, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbdavys galės reikalauti 2964 eurų ( 494 eurai x 6 mėnesiai). Jei teritorinėje ar šakos kolektyvinėje sutartyje žalos atlyginimui numatyta 12 vidutinių mėnesinių atlyginimų, vairuotojas privalės sumokėti 5928 eurus ( 494 eurai x 12 mėnesių).
Kalbant apie atvejus, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, šiuo metu galiojančiame Kodekse išvardintos tokios sąlygos: žala buvo padaryta tyčia; žala atsirado dėl nusikalstamos veikos; žala buvo padaryta, praradus darbo įrankius ar gamybines medžiagas; žala buvo padaryta tuo būdu ir tai nuosavybei, kurios atžvilgiu pilnas žalos atlyginimas reglamentuojamas specialiais įstatymais; žala buvo padaryta, darbuotojui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio ar kitų medžiagų; pilnas žalos atlyginimas yra numatytas kolektyvinėje sutartyje; su darbuotoju yra sudarytas visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Krovinių gabenimas yra ta sritis, kurioje sutartis dėl visiškos materialinės atsakomybės sudaroma itin dažnai. Įsigaliojus DK pakeitimams (t.y. po 2017 m. liepos 1 d.) tokios formos, kaip visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nebebus.
Žalos atlyginimo tvarka ir teismų praktika
DK numatyta, kad darbdavys turi teisę išskaičiuoti žalos sumą iš darbuotojo atlyginimo (suma negali viršyti vieno darbuotojo atlyginimo dydžio). Toks sprendimas įforminamas darbdavio rašytiniu nurodymu. Jei žala yra didesnė, darbdavys privalo kreiptis į Darbo ginčų sprendimų komisiją. Tuo atveju, jei darbuotojas nesutinka atlyginti žalos ta suma, kurią darbdavys nori išskaičiuoti iš atlyginimo, jis irgi gali kreiptis į Darbo ginčų sprendimo komisiją. Komisijos sprendimus šalys gali užginčyti teisme.
Albertas Būta, advokatų kontoros „Verum“ partneris, atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienu konkrečiu atveju materialinės darbuotojo atsakomybės klausimas sprendžiamas atskirtai. Tarkim, jei dėl vairuotojo kaltės kilo avarija, tai sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą, bus vertinama, ar automobilis buvo techniškai tvarkingas, ar darbdavys laikėsi teisinių aktų, reglamentuojančių darbuotojų darbo ir sveikatos saugos sąlygas, reikalavimų. Jei bus nustatyta, kad darbdavys savo pareigas vykdė tinkamai, o avarija kilo būtent dėl vairuotojo kaltės, tada vairuotojas privalės atlyginti darbdaviui žalą.
Be to, tuo atveju, jei darbdavio žalą visiškai ar iš dalies dengia draudimo bendrovė, darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo atlyginti tik tą žalos dalį, kurios nedengia draudimas. Portale www.e-teismai.lt (http://eteismai.lt/byla/57242001118267/3K-3-174-701/2016) aprašytas atvejis, kuomet vairuotojas, vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pateko į avariją. Avarijos metu darbdavio automobilis buvo apgadintas. Kaltininku buvo pripažintas vairuotojas. Tačiau automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu, todėl darbdavio nuostolis buvo lygus draudimo frančizės sumai. Būtent šią sumą, teismo sprendimu, turėjo padengti vairuotojas.
Kitas visiškos žalos atlyginimo pavyzdys aprašytas šioje byloje: http://eteismai.lt/byla/37547973963160/3K-3-605-313/201. Vairuotojas, grįžtantis iš reiso, nusprendė pernakvoti pas savo giminaičius ir paliko automobilį nesaugomoje vietoje. Automobilis buvo pavogtas. Teismas nustatė, kad žala darbdaviui buvo padaryta dėl didelio vairuotojo neatsargumo, ir įpareigojo vairuotoją sumokėti darbdaviui sumą, lygią pavogto automobilio vertei. Šiuo atveju vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog faktas, kad automobilis nebuvo draustas Kasko draudimu, teismo buvo įvertintas kaip galimybė sumažinti atlygintiną žalos sumą.
Nekonkuravimo susitarimo pažeidimas
Kartu su esamomis sąlygomis, nurodomomis DK (kai žala atsiranda dėl tyčios, nusikalstamos veikos, vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų), nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios papildomos sąlygos, kurioms esant, transporto įmonė galės reikalauti visiško žalos padengimo. Viena tokių sąlygų – žala, padaryta dėl įsipareigojimo saugoti konfidencialią informaciją ir nekonkuravimo susitarimo pažeidimo. Taip pat darbdavys galės reikalauti atlyginti įmonei padarytą nematerialinę žalą.
Vežėjų ir ekspeditorių veikloje klausimas dėl konkuravimo su buvusiais darbuotojais yra opus. Dažnu atveju darbuotojai, palikę savo ankstesnes darbovietes, atidaro nuosavas įmones ir persivilioja buvusio darbdavio klientus. A. Buta atkreipia vežėjų dėmesį į tai, jog naujajame DK darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl nekonkuravimo jau yra reglamentuotas, ir yra numatyta, kad darbuotojas, pažeidęs šį susitarimą, bus įpareigotas atlyginti atsiradusią žalą. Konfidencialumo ir nekonkuravimo tema yra labai plati ir svarbi, tad šią temą redakcija panagrinės atskirame straipsnyje.
Darbo santykiai, kaip ir bet kokie kiti santykiai, reikalauja abiejų šalių bendradarbiavimo. Darbo kodeksas – tai teisinis instrumentas, padedantis kurti produktyvų gerai veikiančios įmonės organizmą. Tačiau svarbiausi šio organizmo elementai – motyvuoti ir kompetentingi darbuotojai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.