Padangos – vežėjų galvos skausmas

ad_li3uc1i6639rlv7csvc0auhoo5

Balandžio pradžia – laikas, kuomet lengvųjų automobilių ir mikroautobusų savininkai neišvengiamai turi keisti žieminį transporto priemonių „apavą“ į vasarinį. Krovininio transporto valdytojai gali trinti rankas, nes jiems tokia prievolė negalioja. Tačiau kai kurie vežėjai  (ypač nedidelių įmonių savininkai, kurie taupo ne tik kurą, bet ir kitą įsigytą turtą ir darbo priemones) visgi linkę turėti kelis padangų komplektus ir keisti juos pasikeitus metų laikams. Kita vertus, net ir nekeisdamas padangų geras šeimininkas pavasarį nepatingės patikrinti, kokia padangų būklė po rūsčios žiemos, kiek nusidėvėjo protektorius ir kiek, reikalui esant, tekst skirti papildomų lėšų naujoms padangoms įsigyti. Transporto įmonėse išlaidos padangoms siekia 10-15% visų techninei priežiūrai skirtų išlaidų. Suma gana solidi, vadinasi, taupyti galima ir reikia, bet tikrai ne saugumo sąskaita.

Kiekviena raidė ir skaičius – savo vietoje

Reikalavimai transporto priemonių (taip pat ir krovininių) padangoms labai aiškiai nurodyti Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklėse .

Šiose taisyklėse labai detaliai aprašyti padangų tipai ir klasės (pagal transporto priemonių paskirtį, bendrąsias eksploatavimo sąlygas ir darbinį krūvį), pateiktos santykinės apkrovų ir greičio lentelės, kurios padeda transporto priemonių savininkams teisingai pasirinkti padangas ir t.t. Kiekvienas save gerbiantis vežėjas turėtų žinoti, kad raidė „E“ reiškia, jog padangos skirtos kelionėms po Europos šalis, o raidė „N“ – jog su tokiomi padangomis galima drąsiai važiuoti į atšiauriu klimatu pasižyminčias Skandinavijos valstybes. Antroji padangų ženklinime esanti raidė pasufleruoja, kokiai ašiai padangos skirtos: padangos su raide „D“ gali būti montuojamos tik ant varančiosios ašies, padangos su raide „F“ gali būti montuojamos ant vairuojamosios ašies, o padangos su raide „Z“ tinkamos bet kokiai ašiai (taip pat ir vairuojamajai). Tuo tarpu puspriekabėms tinka padangos su raide „T“. Ilga šiuolaikinių padangų ženklinimo simbolių seka paprastai baigiasi raidėmis „EE“ – šio tipo padangos taupo energiją ir kurą, judant automobiliui mažiau kaista. Simbolių ir reikšmių daug, tačiau kiek galima tikėti šia informacija? Ogi tiek pat, kiek perkant butinę techniką su simboliu „EE“ ir tikintis, kad nusipirkus tokios klasės techniką pavyks mažiau mokėti už elektros energiją. Kitaip tariant, kaip padangos atlieka savo funkcijas praktiškai, galima patikrinti tik praktiškai.

Medžiotojas moka „skaityti“ pėdsakus sniege

Suprantama, kad patyręs vežėjas nepuls šifruoti padangų ženklinimo „šarados“ – padangų tipas jam aiškus pažiūrėjus į protektoriaus raštą. Padangos su universaliaisiais „rombų“ ir „kvadratėlių“  protektoriaus raštais nėra kažkuo ypatingos, tokį raštą turinčios padangos gerai sukimba su kelio danga, tačiau jų „apetitas“ kurui gana didelis, be to, tokios padangos greičiau susidėvi (nusidėvėjimas gerai matomas plika akimi). Padangų, skirtų vairuojamajai ašiai, protektoriaus raštas pailgas, protektoriaus griovelio elementai sudaro taisyklingą eilutę, dėl to šios padangos gerai „laiko“ judėjimo kryptį posūkiuose ir stabdant. Grioveliai turi ir kitą, ne mažiau svarbią paskirtį – prastomis oro sąlygomis (lyjant lietui ar sningant sniegui) jie turi „išstumti“ susikaupusius kelio dangos paviršiuje kritulius, kad važiuojančio sunkvežimio ratai neprasisuktų ar neįmtų slysti. Tačiau toks, panašus į voratinklį, raštas (panašiai, kaip įtrūkos lėkštėje) gerokai sutrumpina padangų tarnavimo laiką. Varomųjų ratų padangų protektorių puošia „eglučių“, „kvadratėlių“ arba „laiptukų“ raštai – ratai su tokiomis padangomis visa jėga trukteli variklį, „įsikabina“ į kelio dangą ir priverčia keliasdešimt tonų sveriantį automobilį pajudėti iš vietos. Galima būtų pateikti ir aprašyti dar bent keliolika padangų protektorių raštų, tačiau apsistosime ties bendru principu: kuo daugiau protektoriaus rašte įvairiausių linijų ir susikirtimų, tuo padangos geriau sukimba su kelio danga, tačiau tuo pačiu ir didesnė trintis, nusidėvėjimo laipsnis ir kuro suvartojimas. Taigi, transporto priemonės savininkui tenka nuolatos suktis tarp dviejų girnapusių – noro sutaupyti ir saugaus judėjimo.

„Plikas“ protektorius signalizuoja apie rimtas bėdas

Pradėjus „skaityti pėdsakus“, laikas pasigilinti ir patį protektorių. Niekam ne paslaptis, kad pagal protektoriaus nusidėvėjimo pobūdį galima diagnozuoti problemas važiuoklėje, ratų suvedime ir padangų vidinio slėgio reguliavime. Vaizdžiai tariant, jei netaisyklingai nudėvėti batų kulnai aiškiai byloja apie tai, kad žmogus turi plokščiapadystę, tai padangų protektorius yra tie patys „batų kulnai“, signalizuojantis apie bėdas važiuoklėje.

Taigi, jeigu gerokai nusidėvėjo protektoriaus kraštai – vadinasi, sunkvežimio padangų slėgis yra mažesnis, nei turėtų būti. Bazinės vidinio slėgio ribos pateikiamos krovininių automobilių gamintojų dokumentuose, tačiau koks slėgis turi būti, kai automobilis yra pilnai pakrautas, arba atvirkščiai, važiuoja be krovinio, paliekama spręsti vairuotojui (be kita ko, dar atkreipiant dėmesį į oro temperatūrą). Vairuotojas tampa vieninteliu asmeniu,  iš savo asmeninės patirties nusprendžiančiu, koks slėgis turi būti palaikomas jo automobilio padangose (panašiai kaip virėjas, kuris sprendžia, kiek druskos reikia įdėti į vieną ar kitą patiekalą).

Tuo tarpu abu kraštutinumai (tiek per didelis, tiek per mažas slėgis) sukelia pernelyg didelį protektoriaus nusidėvėjimą, o jeigu oro kiekis padangose sumažėjo trečdaliu – atsiranda grėsmė padangos karkasui. Tai paaiškinama labai paprastai: nepilnai pripūsta padanga dėl didesnės paviršiaus trinties įšyla greičiau, nei teisingai pripūsta padanga. Jei padangos guma įkais iki 120 °С – padangoje atsiras negrįžtami pakitimai (padanga neteks stiprumo, deformuosis kordai). Jei slėgis per didelis, padangos karkasas yra perkraunamas, tokia padanga blogai sukimba su kelio danga, yra „jautresnė“ kelio nelygumams. Padangų žinovai teigia, jog geriau padangas pripūsti kiek mažiau, nei per daug. Taigi, manometras vairuotojo kabinoje yra būtinybė, o ne prabanga. Be to, vasarą važiuojant, tarkim, į Ispaniją, pilnai pakrauto automobilio padangose esantį orą teks kiek nuleisti, o važiuojant po Norvegijos kalnus tuščiu automobiliu, padangas reikės pripūsti. Tokie elementarūs veiksmai gali gerokai prailginti padangų „gyvenimą“ ir netgi padėti sutaupyti kurą. Tegu tai bus 2-3%, tačiau padauginus šiuos nedidelius skaičius iš dyzelinio kuro litro kainos Vakaruose ir nuvažiuoto atstumo, išeina gana neblogas rezultatas.

Skoliozė ar netinkamo dydžio „avalynė“?

Padangų nusidėvėjimo pobūdis gali signalizuoti ir apie kur kas rimtesnes problemas. Pavyzdžiui, jei protektoriaus raštas nusidėvėjo netolygiai (viename iš padangos šonų), tai gali būti ženklas, kad padangos išsibalansavo dėl netolygaus krovinio paskirstymo. Pagal padangų nusidėvėjimą galima nustatyti ir ašies problemas. Įgudęs vairuotojas jas nustatys iš garso, net neišeidamas iš kabinos – kuo didesnis greitis, tuo labiau ratai bilda. Ryškus disbalansas  sutrumpins padangos gyvenimą 25%, o juk vežėjams ir be to kiekvieną sezoną tenka nurašyti kone pusę turimų padangų. Cargo.LT forumo dalyviai bandė išsiaiškinti, kaip būtų galima išvengti šios problemos. Išeitis – ant disko apvado tvirtinti svarelius.

Jei vežėjas nesilaikė auksinės taisyklės ant vienos ašies montuoti tik to paties tipo padangas, jis irgi netruks pastebėti tokio neapdairaus veiksmo pasekmes – padangos nusidėvės anksčiau laiko, be to, gali deformuotis tam tikri ašies elementai.

Iš nusidėvėjusio protektoriaus, tarsi iš knygos, galima „skaityti“ ir apie automobiliui tekusias sezonines duobes ir skrodes, ir apie vairuotojo vairavimo manierą – kai kurie ekspertai mano, kad nepamatuotai staigus įsibėgėjimas ir nuolatinis leistino greičio viršijimas „žudo“ padangas nei kiek ne mažiau, nei išorės veiksniai. Pavyzdžiui, važiuojant 120 km/h greičiu, padangos nusidėvi dvigubai greičiau, nei važiuojant 70 km/h greičiu. Kita vertus, važiuojant magistrale, vairuotojas turi nedaug galimybių demonstruoti savo meistriškumą – čia jam belieka laikyti greitį ir kryptį.

Nepamatuotas taupumas

Nepaisant to, kad padangų paskirtis ir pasirinkimas yra gana aiškus, kai kurie išradingi vežėjai ir vairuotojai sugeba atrasti vietos ir savo fantazijai. Vienas Cargo.LT forumo dalyvis papasakojo, kaip jis sugalvojo sutaupyti pirkdamas padangas. Vietoje padangų 315/80 jis nusipirko žemesnio profilio padangas – 315/70. Sakytume, anoks čia skirtumas. Tačiau jis nepagalvojo, kad mažesnio skersmens padangos kartu su ratu prasisuka ir liečia kelio paviršių dažniau, nei „didesnis brolis“. Pasibaigus sezonui, tos žemesnio profilio padangos nusidėvėjo gerokai labiau, nei būtų nusidėvėjusios aukštesnio profilio padangos. Be to, tachografas irgi pradėjo „meluoti“ (žinia, jo parodymai priklauso nuo ašies ir rato apsisukimų skaičiaus). Plika akimi nematoma tachografo „klaida“  su kaupu atsirūgo vairuotojui būnant Europoje, nes važiuodamas su tokiomis padangomis, jis (kad ir netyčia, bet apmaudžiai) pažeidė Europos Parlamento ir Europos Tarybos (EB) Reglamentą Nr. 661/2009 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,348
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 132
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 49
0